Žemės mokestis tūkstančiais pildys biudžetą

Arvydas JOCKUS 2011-10-26 06:41

Arvydas JOCKUS

2011-10-26 06:41
Šiuo me­tu dau­gu­ma že­mės sa­vi­nin­kų mo­ka ne di­des­nį kaip 50 li­tų me­ti­nį že­mės mo­kes­tį. Vy­riau­sy­bė sie­kia pa­tai­sy­ti tei­sės ak­tus - ta­da mo­kes­tis už na­mų val­dų skly­pus mies­tuo­se pa­kil­tų ke­lis kar­tus - iki tūks­tan­čių li­tų, o ap­leis­tų že­mių sa­vi­nin­kams - ke­lias­de­šimt pro­cen­tų.

Žemės mokesčio už ankstesnius mokestinius laikotarpius šiuo metu yra nesumokėję apie 70 tūkst. privačios žemės savininkų. Maždaug 100 tūkst. gyventojų jo nemoka kelerius metus iš eilės. Kasmet žemės mokestį vėluoja sumokėti apie 15 proc. mokesčių mokėtojų. Tokius duomenis LŽ pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tačiau didelė dalis gyventojų žemės mokestį moka tvarkingai ir nustatytu laiku, kai tik gali.

Kretingiškė Salomėja R. LŽ guodėsi dėl painiavos, kuri esą klaidina ir ją, ir kitus žmones: VMI skelbia pranešimus, kad šiemet, kaip ir kasmet, žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 2-osios (lapkričio 1-oji yra nedarbo diena). Tačiau tuo pat metu gyventojus pasiekia ir vietos savivaldybių laiškai, kuriuose primenama apie prievolę sumokėti mokestį už nuomojamą valstybės žemę. Šio mokesčio terminas - iki lapkričio 15 dienos. Skirtingos mokesčių mokėjimo datos esą ir klaidina žmones.

Delspinigiai - už kiekvieną dieną

Laiku žemės mokesčio nesumokėjusiems gyventojams ima tiksėti delspinigių laikrodis. Kiek jų bus priskaičiuota, priklausys nuo to, kiek laiko vėluojama sumokėti mokestį.

"Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną, kai baigiasi įstatymo nustatytas mokesčio sumokėjimo terminas, tačiau jie skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų. Šiuo metu delspinigių dydis yra 0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną", - LŽ sakė VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

Kokio dydžio mokestį reikia mokėti už turimą žemės sklypą, gyventojai gali sužinoti keliais būdais: prisijungę prie elektroninio deklaravimo sistemos arba paštu gavę popierinę deklaraciją. Be to, galima pasiteirauti ir paskambinus trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882 arba bet kuriame VMI skyriuje.

Dabar žemės mokestis skaičiuojamas nuo sklypo kainos, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, kurią Vyriausybė yra patvirtinusi 1999 metais. Konkretų mokesčio dydį žemės savininkams apskaičiuoja VMI teritoriniai skyriai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pateiktus Registrų centro. Savivaldybių tarybos turi teisę kai kuriems gyventojams šį mokestį sumažinti arba visai nuo jo atleisti.

Dabar metinis žemės mokesčio tarifas sudaro 1,5 proc. žemės kainos. Žemės ūkio paskirties, daugiabučių ir gyvenamųjų namų statybos bendrijų, vartotojų kooperatyvų bei kooperatinių bendrovių žemei taikomas 0,35 proc. tarifas. Sodininkų bendrijų, namų valdų žemei ir sklypams prie daugiabučių namų ar naudojamų ūkinei-komercinei veiklai - 0,5 proc. tarifas.

Priklausys nuo rinkos vertės

Tačiau Vyriausybė užsimojo keisti dabar galiojančius mokesčio tarifus. Matyt, tikisi, kad padidinus žemės mokestį šio nekilnojamojo turto savininkai su kaupu pripildys tuščią biudžetą. Drauge su kitų metų Biudžeto įstatymu Seimui teikiami ir Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai. Vyriausybė siekia įteisinti, kad mokestis už privačią žemę, kaip ir mokesčiai už visą kitą nekilnojamąjį turtą, priklausytų nuo rinkos vertės.

"Nuo rinkos vertės jau daug metų skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, valstybinės žemės nuomos mokestis. Tik žemės mokestis nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios skaičiuojamas nuo normatyvinės vertės, kuri dažnai visiškai neatitinka realios žemės vertės, t. y. rinkos kainos", - aiškino Finansų ministerija.

Dėl to nuo 2013 metų siūloma pereiti prie žemės apmokestinimo, atsižvelgiant į jos vidutinę rinkos vertę, kuri būtų nustatoma masiniu arba individualiu vertinimu 5 metams. Siekiant išvengti staigaus žemės vertės kai kuriose vietovėse padidėjimo, nes dėl to sklypų savininkams dešimtis kartų pasunkės šio mokesčio našta, numatoma įteisinti ketverių metų (išskyrus apleistą žemę) pereinamąjį laikotarpį.

Be to, Vyriausybė siūlo įteisinti 0,01-4 proc. žemės mokesčio tarifų ribas nuo naujosios vertės, o konkrečius tarifus palikti nustatyti savivaldybių taryboms. Jos taip pat turės teisę taikyti mokesčio lengvatas - sumažinti mokestį ar išvis nuo jo atleisti.

Pereinamuoju laikotarpiu žemės vertė, nuo kurios mokamas mokestis, būtų didinama po 20 proc. skirtumo tarp buvusios nominalios ir nustatytos naujos vidutinės žemės rinkos vertės.

Labiausiai žemė "pabrangtų" aplink Vilnių

Registrų centras prognozuoja, kad pradėjus skaičiuoti žemės mokestinę vertę pagal rinkos kainą, derlingose Lietuvos vietovėse, kuriose labiausiai išplėtota žemdirbystė, mokestinė žemės vertė sumažėtų arba kistų nedaug. Tačiau šalia didmiesčių, ypač Vilniaus, esančių žemių mokestinė vertė pakiltų keliasdešimt kartų.

Registrų centro specialistų duomenimis, 7 hektarų žemės ūkio paskirties sklypas Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Bajorų kaime, pagal senąją metodiką buvo įvertintas šiek tiek mažiau nei 19 tūkst. litų. Šiandien galiojanti sklypo vidutinė rinkos vertė siekia  1,2 mln. litų. Taikant dabartinį 0,5 proc. tarifą, tokios vertės sklypo savininkui per metus tektų sumokėti 6000 litų žemės mokesčio.

Tuo metu 6 hektarų sklypas Utenos rajono Mieleikių kaime pagal senąją metodiką buvo įvertintas beveik 15 tūkst. litų, o jo rinkos vertė - 10,5 tūkst. litų. 5,25 hektaro žemės ūkio paskirties sklypo Pasvalio rajone, Vienkiemių kaime, indeksuota vertė siekė 21 tūkst. litų, tačiau šiemet nustatyta vidutinė rinkos vertė - 19,3 tūkst. litų.

"Kaimiškose vietovėse, kur rinka neaktyvi, kur žemė daugiausia naudojama žemdirbystei ar gyvulininkystei, jos kaina yra mažesnė, nes pardavimo sandorių atliekama nedaug.

Aplink didelius miestus, ypač apie Vilnių, kuriame fiksuojama didžioji Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos apyvartos dalis, kur žemės sklypai daugiausia naudojami privatiems gyvenamiesiems namams statyti, arba žemės paskirtis keičiama į gyvenamąją ar komercinę ir gamybinę, bet kokios paskirties žemės rinkos kaina yra pastebimai didesnė, negu buvo skaičiuojama pagal ankstesnę metodiką", - LŽ žemės rinkos kainų padėtį apibendrino Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

Už apleistą žemę mokės brangiau

Žemės ūkio paskirties žemei būtų taikomos išlygos - daugeliu atvejų žemės ūkio veiklai reikalingi dideli plotai, o iš tokios žemės gaunamos ekonominės naudos mastas yra ribotas, todėl kaip ir šiuo metu tai žemei būtų pritaikytas 0,35 proc. vertės mažinimo koeficientas.

Tačiau už apleistą žemę grėstų sankcijos. Siekiant sumažinti neprižiūrimos žemės plotus ir apriboti spekuliaciją žemės rinkoje, siūloma apleistai žemei taikyti maksimalų 4 proc. mokesčio tarifą. Be to, tokios žemės savininkams savivaldybės negalėtų pasiūlyti jokių mokesčių lengvatų. Neprižiūrimai žemei būtų perpus sumažintas (iki 2 metų) pereinamasis vertės pasikeitimo laikotarpis, pirmus metus taikant 1,5 proc., antrus metus - 2,5 proc. tarifą.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius anksčiau yra kalbėjęs, kad diferencijuotu mokesčiu esą norima paskatinti dirvonuojančias žemes grąžinti jas dirbantiems žmonėms. Ministro žodžiais, per trejus metus apleistų žemių savininkams mokestis galėtų padidėti iki 20 kartų, todėl jas laikyti "be darbo" taptų nenaudinga.

Finansų ministerijos nuomone, Žemės mokesčio įstatymo pataisų poveikis nacionalinio biudžeto pajamoms iš esmės priklausys nuo atskirų savivaldybių mokesčio tarifų politikos, t. y. nuo savivaldybių tarybų priimtų sprendimų. LŽ primena, kad visos žemės mokesčio lėšos patenka į savivaldybių biudžetus.

Lietuvoje nedirbama, apleista žemė sudaro apie 100 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Kaip LŽ sakė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vyr. specialistė Eglė Mockūnaitė, dažniausiai apleidžiama prasčiausios ūkinės vertės žemė, paprastai ne itin patraukli potencialiam naudotojui ir žemės ūkio veiklai.

Skaičiai

2010 metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėjo sumokėti apie 53 mln. litų.

Iš viso Lietuvoje yra per 900 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka apie 550 tūkst. gyventojų ir bendrovių.

Žemės mokesčio mokėtojai 2007 metais sumokėjo daugiau kaip 45 mln. litų, 2008-aisiais - beveik 48 mln. litų, o 2009-aisiais - 49 mln. litų.

Didžiajai daliai žemės mokesčio mokėtojų mokėtina suma nesiekia 50 litų. Tokių visame krašte yra apie 320 tūkstančių. Kitiems priskaičiuotos sumos yra šiek tiek didesnės.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Kasas  78.56.70.239 2011-10-26 11:23:28
Tai kas yra ta apleista žemė? Gal tai kiekvieno valdininko noru nustatyta žemės buklė? Jei taip, tai bus savivalė ir galimybė susidoroti, augs korupcija.Be to, tai naujas būdas vėl apiplėšti senukus pensininkus, negalinčius žemės apdirbti.Žodžiu, ruošiamasi naujam senų silpnų neturtingų žmonių apiplėšimui.
2 0  Netinkamas komentaras
Ko­vo­ti są­ži­nin­gai, gar­bin­gai ir gerb­ti sa­ve bei var­žo­vus. Toks tra­di­ci­nis Tarp­tau­ti­nio olim­pi­nio komiteto (IOC) šū­kis.
Lie­tu­vos vy­rų krep­ši­nio rink­ti­nė ar­tė­ja prie Olim­pi­nių žai­dy­nių sos­ti­nės – Rio de Ža­nei­ro. Ket­vir­ta­die­nį Lie­tu­vos ko­man­da iš Ar­gen­ti­nos per­si­kė­lė į Bra­zi­li­ją. Į San Pa­ulą at­skri­dę [...]
Į Lie­tu­vą pa­gal Eu­ro­pos Są­jun­gos prog­ra­mą (ES) anks­tų penk­ta­die­nio ry­tą at­vy­ko de­šimt pa­bė­gė­lių iš Sirijos ir Ira­ko.
Tei­sin­gu­mo mi­nis­te­ri­ja ini­ci­ja­vo apy­lin­kių teis­mų tei­sė­jų at­ly­gi­ni­mų kė­li­mą. Jei to­kiam siū­ly­mui pri­tars Sei­mas, že­miau­sios gran­dies Te­mi­dės tar­nų dar­bo už­mo­kes­tis per kelerius me­tus pa­di­dės [...]
Hil­la­ry Clin­ton ket­vir­ta­die­nį pri­ėmė De­mo­kra­tų par­ti­jos no­mi­na­ci­ją į Bal­tuo­sius rū­mus, vaiz­duo­da­ma sa­ve ne­nuils­tan­čia žmo­nių gy­nė­ja ir at­mes­da­ma sa­vo var­žo­vo Do­nal­do Trumpo (Do­nal­do Tram­po) [...]
Po ne­sėk­min­go ban­dy­mo nu­vers­ti Tur­ki­jos pre­zi­den­tą Re­ce­pą Tayyi­pą Er­do­ga­ną ša­ly­je to­liau ša­li­na­mi įta­ria­mi vals­ty­bės prieš­ai. Areš­tų ban­ga pri­ver­tė su­ne­rim­ti NA­TO sąjungininkus ir Eu­ro­pos [...]
Prieš mė­ne­sį su­ka­ko 123 me­tai, kai gi­mė pro­fe­sio­na­lio­sios geog­ra­fi­jos Lie­tu­vo­je pra­di­nin­kas ir vi­suo­me­nės vei­kė­jas Ka­zys Pa­kštas. Pri­si­min­ki­me pro­fe­so­riaus dar­bus ir ori­gi­na­lias jo idė­jas. Kai [...]
Vie­nas pa­čių gra­žiau­sių Tel­šių, šių me­tų Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės, ren­gi­nių – Dur­bės mū­šio pa­mink­lo ati­den­gi­mas pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį. Pa­gerb­da­ma 1260 metais že­mai­čių nu­ga­lė­tas [...]
Fo­to­me­ni­nin­kas Sta­nis­lo­vas Žvirgž­das žval­gy­da­ma­sis Vil­niu­je ra­do 40 vie­tų, kur Mi­ka­lo­jus Kons­tan­ti­nas Čiur­lio­nis gy­ve­no, lan­kė­si, mu­zi­ka­vo, rė­mi­no sa­vo pa­veiks­lus. Taip pat mokėsi lie­tu­vių kal­bos [...]
Smui­ki­nin­kė Da­lia Stul­gy­tė-Rich­ter, vo­kie­čių ti­tu­luo­ta kam­mer­vir­tuo­sin (me­no meis­tre), į Lie­tu­vą at­vy­ko su mo­ki­niais. Jau 25 me­tus ji gy­ve­na, dir­ba ir mo­ko Vo­kie­ti­jo­je, o gas­tro­liuo­ja po vi­są pa­sau­lį. [...]
Bū­tent čia, Užu­pio dra­mos tea­tro spek­tak­ly­je  “Ska­pe­no klas­tos“  vėl iš­gir­si­me gar­sią­ją fra­zę „Ko jį vel­nias ne­šė į tą ga­le­rą?“. Kū­ry­bi­nė gru­pė kar­tu su re­ži­sie­re R. [...]
Džiu­gu, kad lie­tu­vių tea­trai vis daž­niau su­grįž­ta prie na­cio­na­li­nės dra­ma­tur­gi­jos į tea­tro sce­ną per­kel­da­mi lieu­vių dra­ma­tur­gi­jos kū­ri­nius. Užu­pio dra­mos tea­tras ru­dens se­zo­ną pradės su vie­nu [...]
Ko­ne pu­sė ša­lies eže­rų ir ki­tų van­dens tel­ki­nių yra už­terš­ti, o di­džiau­si ter­šė­jai – ne­at­sa­kin­gi ūki­nin­kai. Gam­ti­nin­kai nuo­gąs­tau­ja, kad jei si­tua­ci­ja ne­si­keis, į kai ku­riuos net ir di­de­lius [...]
Rugp­jū­čio 1-ąją, vos spė­ju­si at­si­pūs­ti nuo Jū­ros šven­tės ren­gi­nių, Klai­pė­da mies­tie­čius ir sve­čius vėl kvies švęs­ti, šį­kart – miesto įkū­ri­mo gim­ta­die­nį.
Bar­se­lo­no­je vyks­tan­čia­me Eu­ro­pos 19-me­čių šiuo­lai­ki­nės pen­kia­ko­vės čem­pio­na­te vai­ki­nų var­žy­bų at­ran­kos bar­je­rą per­žen­gė 2 iš 3 Lie­tu­vos spor­ti­nin­kų.
Tbi­li­sy­je (Gru­zi­ja) vy­ku­sios Eu­ro­pos reg­bio fe­de­ra­ci­jos („Rug­by Eu­ro­pe“) ge­ne­ra­li­nės asamb­lė­jos me­tu bu­vo ap­tar­ta daug klau­si­mų bei pri­sta­ty­tos lau­kian­čios nau­jo­vės. Vie­na iš jų – at­nau­jin­tos [...]
„Sku­bu ra­šy­ti“, – sa­ko vie­nas po­pu­lia­riau­sių ir gar­siau­sių šiuo­lai­ki­nių Bra­zi­li­jos ra­šy­to­jų Pa­ulo Coel­ho. Jis ti­ki li­ki­mo siun­čia­mais ženk­lais ir džiau­gia­si už­siim­da­mas veik­la, ku­ri jo [...]
No­rė­da­mas at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kaip mo­kyk­lo­se jau­čia­si vai­kai, sprau­džia­mi į įsi­se­nė­ju­sius švie­ti­mo sis­te­mos stan­dar­tus, so­cia­li­nės ak­ci­jos „Už lai­min­ges­nius vai­kus!“ su­ma­ny­to­jas Ne­ri­jus [...]
Len­ki­jo­je mu­zie­ju­je po at­vi­ru dan­gu­mi nu­ma­ty­ta eks­po­nuo­ti per du šim­tus eks­po­na­tų – so­vie­ti­nių pa­mink­lų. Šiuo me­tu ren­gia­mas de­ta­lus mo­nu­men­tų per­kė­li­mo ir eks­po­zi­ci­jos pla­nas.
Ša­lies bio­che­mi­kai, iš­var­gin­ti vien pa­ža­dų skir­ti mi­li­jar­dą eu­rų iš 2014–2020 me­tų Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES) struk­tū­ri­nės par­amos Lie­tu­vos moks­li­nių ty­ri­mų ir inovacijų plė­trai, pa­brė­žia, [...]
Skry­džio koor­di­na­to­riai tre­čia­die­nį ga­lu­ti­nai at­sis­vei­ki­no su ki­ber­ne­ti­ne la­bo­ra­to­ri­ja „Phi­lae“, nu­trau­kę mė­gi­ni­mus su­si­siek­ti su jau me­tus ty­lin­čiu zon­du, skrie­jan­čius kosmoso pla­ty­bė­se ant [...]
Švie­čia ­nak­tį, švie­čia die­ną/ Švie­čia nak­tį, švie­čia die­ną/ Elek­trė­nų ži­bu­riai... Iš kar­to pra­dė­jau ­nuo dai­nos žo­džių, ku­rie kas­kart, pra­va­žiuo­jant Elek­trė­nus, su­skam­ba ma­kau­lė­je. Toks [...]
Į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Tel­šių ra­jo­no agen­tū­rą lie­pos vi­du­ry­je krei­pė­si Tryš­kių mies­te­lio, Tel­šių r., gy­ven­to­jas ir pra­ne­šė, kad tvar­ky­da­mas [...]
66-ojo­je tarp­tau­ti­nė­je Ha­no­ve­rio (Vo­kie­ti­ja) ko­mer­ci­nių au­to­mo­bi­lių par­odo­je tech­no­lo­gi­jų kom­pa­ni­ja „Con­ti­nen­tal“, be ki­tų nau­jie­nų, pri­sta­tys ir skait­me­ni­nius projekcinius ekra­nus, skir­tus [...]
Di­džio­ji da­lis (74 proc.) Lie­tu­vos vai­ruo­to­jų sa­vo au­to­mo­bi­lio tech­ni­nei prie­žiū­rai ir re­mon­tui kas­met iš­lei­džia iki 500 eu­rų, 
Ke­liau­da­mas į Ki­ni­ją nie­kas ne­be­si­ti­ki ras­ti at­si­li­ku­sio kraš­to. Pa­sta­rų­jų de­šimt­me­čių įspū­din­gas dvi­ženk­lis Ki­ni­jos au­gi­mas, pa­ska­tin­tas Ko­mu­nis­tų par­ti­jos pra­dė­tos re­for­mos, pa­ver­tė mil­ži­niš­kos [...]
Jau šie­met Lie­tu­vos poil­siau­to­jai ga­li rink­tis iš dar dau­giau žie­mos kryp­čių. Is­pa­ni­jai pri­klau­san­čią vė­jų nu­gai­rin­tą Fuer­te­ven­tū­ra abe­jin­gų ši Ka­na­rų sa­la ne­pa­lie­ka, tarp jų – ir [...]
Kait­len­čių ir or­kai­čių gran­dy­mas, no­rint iš­va­ly­ti mais­tą ruo­šiant pri­ke­pu­sius ne­šva­ru­mus, rei­ka­lau­ja pa­stan­gų. Ta­čiau jei jos va­lo­mos lai­ku ir at­siž­vel­giant į bui­ti­nio prietaiso sa­vy­bes, pro­ce­dū­ra [...]
Va­sa­rą na­mo kie­me ža­liuo­jan­čiai ve­jai rei­kia daug prie­žiū­ros – pjau­ti, tręš­ti, lais­ty­ti. Ve­jai drė­kin­ti ga­li pa­kak­ti ir prie van­den­tie­kio pri­jung­tos žar­nos, ta­čiau automatinė lais­ty­mo sis­te­ma [...]
Lu­lu ne­pap­ras­tai gra­ži il­ges­nio plau­ko ka­ty­tė. Gam­ta iš­mar­gi­no bal­tą Lu­lu kai­liu­ką juo­do­mis dė­mė­mis taip iš­ra­din­gai, kad net ro­ži­nės no­sies vie­ną šnervę nu­spal­vi­no juo­dai.
Svei­kos mi­ty­bos ir svei­ka­tai nau­din­gų pro­duk­tų var­to­ji­mo ten­den­ci­ja JAV ne­ap­len­kia ir na­mi­nių gy­vū­nų: vis daž­niau jų du­be­nė­liuo­se ga­li­ma ras­ti bran­gų mais­tą, ku­rio su­dė­ty­je yra avo­ka­dų, ža­lių­jų [...]
Na­cio­na­li­nis transp­lan­ta­ci­jos biu­ras prie Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jos daž­nai su­lau­kia pa­cien­tų klau­si­mų apie ga­li­my­bę gy­dy­tis ir or­ga­no transp­lan­ta­ci­ją at­lik­ti už­sie­ny­je. Tokią ga­li­my­bę nu­ma­to [...]
Kas­met vi­sa­me pa­sau­ly­je ir Lie­tu­vo­je lie­pos 28 die­ną mi­ni­ma Pa­sau­li­nė he­pa­ti­to die­na, ku­ri skir­ta at­kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį į vi­ru­si­nio he­pa­ti­to in­fek­ci­ją ir su šia liga su­si­ju­sias prob­le­mas, [...]
Joh­nas Hinck­ley, ku­ris prieš 35 me­tus ban­dė nu­žu­dy­ti pre­zi­den­tą Ro­nal­dą Rea­ga­ną, tu­ri bū­ti pa­leis­tas iš psi­chia­tri­jos li­go­ni­nės gy­ven­ti su sa­vo mo­ti­na. Taip šią savaitę nu­spren­dė fe­de­ra­li­nis [...]
Bo­ri­sas John­so­nas, ga­vęs nau­jas par­ei­gas Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­te­ri­jo­je, tu­ri ir nau­ją kolegą – Pa­lmers­to­ną.
Komentarai
Dienos klausimas
Teisėjams mokama:
Gerokai per mažai
Per mažai
Per daug
Gerokai per daug
Pats tas
Neturiu nuomonės
horoskopai
LIŪTAS

LIŪTAS

Sa­­­­­vai­­­­­tės pra­­­­­džio­­­­­je už­­­­­siim­­­­­ki­­­­­te veik­­­­­la, ža­­­­­dan­­­­­čia as­­­­­me­­­­­ni­­­­­nės nau­­­­­dos. Tre­­­­­čia­­­­­die­­­­­nį ir ket­­­­­vir­­­­­ta­­­­­die­­­­­nį ga­­­­­li­­­­­mas leng­­­­­vas ro­­­­­ma­­­­­nas. Ven­­­­­ki­­­­­te ki­­­­­vir­­­­­čų, sten­­­­­ki­­­­­tės bend­­­­­rau­­­­­ti tik su bend­­­­­ra­­­­­min­­­­­čiais. Sa­­­­­vait­­­­­ga­­­­­lio iš­­­­­vy­­­­­ko­­­­­je ar ke­­­­­lio­­­­­nė­­­­­je vei­­­­­kiau­­­­­siai su­­­­­si­­­­­ra­­­­­si­­­­­te nau­­­­­jų drau­­­­­gų. Aps­­­­­kri­­­­­tai, sa­­­­­vai­­­­­tė pra­­­­­eis pui­­­­­kiai, jei tik su­­­­­ge­­­­­bė­­­­­si­­­­­te pa­­­­­si­­­­­rink­­­­­ti tin­­­­­ka­­­­­mą kom­­­­­pa­­­­­ni­­­­­ją.

Daugiau

Komentuojami