Žemės mokestis tūkstančiais pildys biudžetą

Arvydas JOCKUS 2011-10-26 06:41

Arvydas JOCKUS

2011-10-26 06:41
Šiuo me­tu dau­gu­ma že­mės sa­vi­nin­kų mo­ka ne di­des­nį kaip 50 li­tų me­ti­nį že­mės mo­kes­tį. Vy­riau­sy­bė sie­kia pa­tai­sy­ti tei­sės ak­tus - ta­da mo­kes­tis už na­mų val­dų skly­pus mies­tuo­se pa­kil­tų ke­lis kar­tus - iki tūks­tan­čių li­tų, o ap­leis­tų že­mių sa­vi­nin­kams - ke­lias­de­šimt pro­cen­tų.

Žemės mokesčio už ankstesnius mokestinius laikotarpius šiuo metu yra nesumokėję apie 70 tūkst. privačios žemės savininkų. Maždaug 100 tūkst. gyventojų jo nemoka kelerius metus iš eilės. Kasmet žemės mokestį vėluoja sumokėti apie 15 proc. mokesčių mokėtojų. Tokius duomenis LŽ pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tačiau didelė dalis gyventojų žemės mokestį moka tvarkingai ir nustatytu laiku, kai tik gali.

Kretingiškė Salomėja R. LŽ guodėsi dėl painiavos, kuri esą klaidina ir ją, ir kitus žmones: VMI skelbia pranešimus, kad šiemet, kaip ir kasmet, žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 2-osios (lapkričio 1-oji yra nedarbo diena). Tačiau tuo pat metu gyventojus pasiekia ir vietos savivaldybių laiškai, kuriuose primenama apie prievolę sumokėti mokestį už nuomojamą valstybės žemę. Šio mokesčio terminas - iki lapkričio 15 dienos. Skirtingos mokesčių mokėjimo datos esą ir klaidina žmones.

Delspinigiai - už kiekvieną dieną

Laiku žemės mokesčio nesumokėjusiems gyventojams ima tiksėti delspinigių laikrodis. Kiek jų bus priskaičiuota, priklausys nuo to, kiek laiko vėluojama sumokėti mokestį.

"Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną, kai baigiasi įstatymo nustatytas mokesčio sumokėjimo terminas, tačiau jie skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų. Šiuo metu delspinigių dydis yra 0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną", - LŽ sakė VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

Kokio dydžio mokestį reikia mokėti už turimą žemės sklypą, gyventojai gali sužinoti keliais būdais: prisijungę prie elektroninio deklaravimo sistemos arba paštu gavę popierinę deklaraciją. Be to, galima pasiteirauti ir paskambinus trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882 arba bet kuriame VMI skyriuje.

Dabar žemės mokestis skaičiuojamas nuo sklypo kainos, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, kurią Vyriausybė yra patvirtinusi 1999 metais. Konkretų mokesčio dydį žemės savininkams apskaičiuoja VMI teritoriniai skyriai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pateiktus Registrų centro. Savivaldybių tarybos turi teisę kai kuriems gyventojams šį mokestį sumažinti arba visai nuo jo atleisti.

Dabar metinis žemės mokesčio tarifas sudaro 1,5 proc. žemės kainos. Žemės ūkio paskirties, daugiabučių ir gyvenamųjų namų statybos bendrijų, vartotojų kooperatyvų bei kooperatinių bendrovių žemei taikomas 0,35 proc. tarifas. Sodininkų bendrijų, namų valdų žemei ir sklypams prie daugiabučių namų ar naudojamų ūkinei-komercinei veiklai - 0,5 proc. tarifas.

Priklausys nuo rinkos vertės

Tačiau Vyriausybė užsimojo keisti dabar galiojančius mokesčio tarifus. Matyt, tikisi, kad padidinus žemės mokestį šio nekilnojamojo turto savininkai su kaupu pripildys tuščią biudžetą. Drauge su kitų metų Biudžeto įstatymu Seimui teikiami ir Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai. Vyriausybė siekia įteisinti, kad mokestis už privačią žemę, kaip ir mokesčiai už visą kitą nekilnojamąjį turtą, priklausytų nuo rinkos vertės.

"Nuo rinkos vertės jau daug metų skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, valstybinės žemės nuomos mokestis. Tik žemės mokestis nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios skaičiuojamas nuo normatyvinės vertės, kuri dažnai visiškai neatitinka realios žemės vertės, t. y. rinkos kainos", - aiškino Finansų ministerija.

Dėl to nuo 2013 metų siūloma pereiti prie žemės apmokestinimo, atsižvelgiant į jos vidutinę rinkos vertę, kuri būtų nustatoma masiniu arba individualiu vertinimu 5 metams. Siekiant išvengti staigaus žemės vertės kai kuriose vietovėse padidėjimo, nes dėl to sklypų savininkams dešimtis kartų pasunkės šio mokesčio našta, numatoma įteisinti ketverių metų (išskyrus apleistą žemę) pereinamąjį laikotarpį.

Be to, Vyriausybė siūlo įteisinti 0,01-4 proc. žemės mokesčio tarifų ribas nuo naujosios vertės, o konkrečius tarifus palikti nustatyti savivaldybių taryboms. Jos taip pat turės teisę taikyti mokesčio lengvatas - sumažinti mokestį ar išvis nuo jo atleisti.

Pereinamuoju laikotarpiu žemės vertė, nuo kurios mokamas mokestis, būtų didinama po 20 proc. skirtumo tarp buvusios nominalios ir nustatytos naujos vidutinės žemės rinkos vertės.

Labiausiai žemė "pabrangtų" aplink Vilnių

Registrų centras prognozuoja, kad pradėjus skaičiuoti žemės mokestinę vertę pagal rinkos kainą, derlingose Lietuvos vietovėse, kuriose labiausiai išplėtota žemdirbystė, mokestinė žemės vertė sumažėtų arba kistų nedaug. Tačiau šalia didmiesčių, ypač Vilniaus, esančių žemių mokestinė vertė pakiltų keliasdešimt kartų.

Registrų centro specialistų duomenimis, 7 hektarų žemės ūkio paskirties sklypas Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Bajorų kaime, pagal senąją metodiką buvo įvertintas šiek tiek mažiau nei 19 tūkst. litų. Šiandien galiojanti sklypo vidutinė rinkos vertė siekia  1,2 mln. litų. Taikant dabartinį 0,5 proc. tarifą, tokios vertės sklypo savininkui per metus tektų sumokėti 6000 litų žemės mokesčio.

Tuo metu 6 hektarų sklypas Utenos rajono Mieleikių kaime pagal senąją metodiką buvo įvertintas beveik 15 tūkst. litų, o jo rinkos vertė - 10,5 tūkst. litų. 5,25 hektaro žemės ūkio paskirties sklypo Pasvalio rajone, Vienkiemių kaime, indeksuota vertė siekė 21 tūkst. litų, tačiau šiemet nustatyta vidutinė rinkos vertė - 19,3 tūkst. litų.

"Kaimiškose vietovėse, kur rinka neaktyvi, kur žemė daugiausia naudojama žemdirbystei ar gyvulininkystei, jos kaina yra mažesnė, nes pardavimo sandorių atliekama nedaug.

Aplink didelius miestus, ypač apie Vilnių, kuriame fiksuojama didžioji Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos apyvartos dalis, kur žemės sklypai daugiausia naudojami privatiems gyvenamiesiems namams statyti, arba žemės paskirtis keičiama į gyvenamąją ar komercinę ir gamybinę, bet kokios paskirties žemės rinkos kaina yra pastebimai didesnė, negu buvo skaičiuojama pagal ankstesnę metodiką", - LŽ žemės rinkos kainų padėtį apibendrino Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

Už apleistą žemę mokės brangiau

Žemės ūkio paskirties žemei būtų taikomos išlygos - daugeliu atvejų žemės ūkio veiklai reikalingi dideli plotai, o iš tokios žemės gaunamos ekonominės naudos mastas yra ribotas, todėl kaip ir šiuo metu tai žemei būtų pritaikytas 0,35 proc. vertės mažinimo koeficientas.

Tačiau už apleistą žemę grėstų sankcijos. Siekiant sumažinti neprižiūrimos žemės plotus ir apriboti spekuliaciją žemės rinkoje, siūloma apleistai žemei taikyti maksimalų 4 proc. mokesčio tarifą. Be to, tokios žemės savininkams savivaldybės negalėtų pasiūlyti jokių mokesčių lengvatų. Neprižiūrimai žemei būtų perpus sumažintas (iki 2 metų) pereinamasis vertės pasikeitimo laikotarpis, pirmus metus taikant 1,5 proc., antrus metus - 2,5 proc. tarifą.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius anksčiau yra kalbėjęs, kad diferencijuotu mokesčiu esą norima paskatinti dirvonuojančias žemes grąžinti jas dirbantiems žmonėms. Ministro žodžiais, per trejus metus apleistų žemių savininkams mokestis galėtų padidėti iki 20 kartų, todėl jas laikyti "be darbo" taptų nenaudinga.

Finansų ministerijos nuomone, Žemės mokesčio įstatymo pataisų poveikis nacionalinio biudžeto pajamoms iš esmės priklausys nuo atskirų savivaldybių mokesčio tarifų politikos, t. y. nuo savivaldybių tarybų priimtų sprendimų. LŽ primena, kad visos žemės mokesčio lėšos patenka į savivaldybių biudžetus.

Lietuvoje nedirbama, apleista žemė sudaro apie 100 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Kaip LŽ sakė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vyr. specialistė Eglė Mockūnaitė, dažniausiai apleidžiama prasčiausios ūkinės vertės žemė, paprastai ne itin patraukli potencialiam naudotojui ir žemės ūkio veiklai.

Skaičiai

2010 metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėjo sumokėti apie 53 mln. litų.

Iš viso Lietuvoje yra per 900 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka apie 550 tūkst. gyventojų ir bendrovių.

Žemės mokesčio mokėtojai 2007 metais sumokėjo daugiau kaip 45 mln. litų, 2008-aisiais - beveik 48 mln. litų, o 2009-aisiais - 49 mln. litų.

Didžiajai daliai žemės mokesčio mokėtojų mokėtina suma nesiekia 50 litų. Tokių visame krašte yra apie 320 tūkstančių. Kitiems priskaičiuotos sumos yra šiek tiek didesnės.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Kasas  78.56.70.239 2011-10-26 11:23:28
Tai kas yra ta apleista žemė? Gal tai kiekvieno valdininko noru nustatyta žemės buklė? Jei taip, tai bus savivalė ir galimybė susidoroti, augs korupcija.Be to, tai naujas būdas vėl apiplėšti senukus pensininkus, negalinčius žemės apdirbti.Žodžiu, ruošiamasi naujam senų silpnų neturtingų žmonių apiplėšimui.
2 0  Netinkamas komentaras
Vi­du­ti­nio nuo­to­lio nor­ve­giš­koms ir ame­ri­kie­tiš­koms oro gy­ny­bos sis­te­moms NA­SAMS Lie­tu­va pla­nuo­ja iš­leis­ti dau­giau nei 100 mln. eu­rų.
Lie­tu­vos pi­lie­ti, keis­ki­mės ir pa­keis­ki­me sa­vo at­ei­tį Lie­tu­vo­je. Są­ži­nin­gai at­li­ki­me par­ei­gą Lie­tu­vai ir dėl sa­vęs 2016 me­tų LR Sei­mo rin­ki­muo­se. 
Jor­da­ni­jos sos­ti­nė­je sek­ma­die­nį nu­šau­tas įžy­mus ra­šy­to­jas Na­he­das Hat­ta­ras; iš­puo­lis įvy­ko Ama­ne prie teis­mo, ku­ria­me jam ke­tin­ta par­eikš­ti kal­ti­ni­mus is­la­mo įžei­di­mu, padarytu da­li­jan­tis ka­ri­ka­tū­ra [...]
Sek­ma­die­nį švei­ca­rai bal­suo­ja dėl to, ar su­teik­ti nau­jų ga­lių ša­lies žval­gy­bos tar­ny­boms, – tei­sę sek­ti veik­lą in­ter­ne­te, ti­krin­ti elek­tro­ni­nį pa­štą ir klau­sy­tis telefono po­kal­bių, kad [...]
JAV pre­zi­den­tas Ba­rac­kas Oba­ma šeš­ta­die­nį per ce­re­mo­ni­ją Na­cio­na­li­nė­je alė­jo­je per­kirps kas­pi­ną ir ati­da­rys Smit­so­no af­roa­me­ri­kie­čių is­to­ri­jos ir kultūros na­cio­na­li­nį mu­zie­jų.
1943 me­tų rug­sė­jo 23 die­ną na­ciai ir jų tal­ki­nin­kai ga­lu­ti­nai lik­vi­da­vo Vil­niaus ge­tą. Prieš 22 me­tus ši da­ta ofi­cia­liai įtei­sin­ta kaip Lie­tu­vos žy­dų ge­no­ci­do au­kų at­mi­ni­mo die­na. Šį kar­tą [...]
Vie­na di­džiau­sių ša­lies kul­tū­ros bend­ruo­me­nių Lie­tu­vos kul­tū­ros cen­trų aso­cia­ci­ja kvie­čia siū­ly­ti pre­ten­den­tus pres­ti­ži­niam ap­do­va­no­ji­mui „Auksinis fe­nik­sas“ gau­ti.
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Vo­kie­čių gat­vė­je, ne­se­niai du­ris at­vė­rė „I­liu­zi­jų mu­zie­jus“. To­kių vi­sa­me pa­sau­ly­je yra vos ke­li, bet ir tie – la­biau moks­li­nės pa­krai­pos, o lie­tu­viš­ka­me iliu­zi­jų [...]
Vil­niaus se­na­mies­ty­je, Bokš­to ir Onos Ši­mai­tės gat­vių san­kir­to­je, bai­gia­mi iš­kal­ti Čes­lo­vo Mi­lo­šo ei­lių frag­men­tai lie­tu­vių ir len­kų kal­bo­mis. 
Rug­sė­jo 26 die­ną Vil­niaus uni­ver­si­te­to Fi­zi­kos fa­kul­te­te vie­šės pro­fe­so­rius iš Vo­kie­ti­jos Uwe Eich­hof­fas. Sve­čias skai­tys pa­skai­tą „The Al­most Un­li­mi­ted Pos­si­bi­li­ties of NMR in Me­di­ci­ne“. 
Per gais­rą dau­gia­bu­čio na­mo bu­te Kau­ne sek­ma­die­nio va­ka­rą žuvo du vy­rai.
Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė sos­ti­nė­je ke­ti­na at­nau­jin­ti dar 13 pers­pė­ji­mo si­re­nų.
Sek­ma­die­nį Elek­trė­nuo­se Lie­tu­vos le­do ri­tu­lio čem­pio­nai Elek­trė­nų „E­ner­gi­jos“ le­do ri­tu­li­nin­kai sto­jo į ko­vą Bal­ta­ru­si­jos aukš­čiau­sio­sios ly­gos rung­ty­nė­se su sve­čiais iš Bres­to. Elek­trė­nie­čiai [...]
Dvi­ra­ti­nin­kas Ai­dis Kruo­pis („Ve­ran­da's Wil­lems“) sek­ma­die­nį Bel­gi­jo­je lai­mė­jo 13-ąsias lenk­ty­nes „Gooik­se Pijl“ (1.2 ka­te­go­ri­ja). Už per­ga­lę 29-erių me­tų lie­tu­viui atiteko 40 pa­sau­lio [...]
Dvi jau­nos mer­gi­nos iš Ka­ma­jų mies­te­lio (Ro­kiš­kio r.) Li­na Ma­tiu­kai­tė ir Ie­va Ki­lie­nė su­ma­nė, par­ašė ir iš­lei­do pa­sa­kų vai­kams kny­ge­lę, ku­rios pa­grin­di­niai he­ro­jai – skai­čiai. Mer­gi­nos sie­kia [...]
Sep­ty­nių vai­kų ma­ma, dvie­jų anū­kų mo­čiu­tė, tink­la­raš­čio 7tas­kai.lt au­to­rė, rek­la­mos agen­tū­ros „Ad­ca­cao“ įkū­rė­ja ir kū­ry­bos va­do­vė, pro­jek­to „Kūrybinės par­tne­rys­tės“ da­ly­vė, [...]
Sek­ma­die­nį Piet­va­ka­rių Ki­ni­jo­je pra­dė­jo veik­ti di­džiau­sias pa­sau­ly­je ra­dio­te­les­ko­pas. Pe­ki­nas tei­gia, kad šis pro­jek­tas pa­dės žmo­ni­jai kos­mo­se ieš­ko­ti kitų gy­vy­bės for­mų.
Ang­lų kal­bos mo­ky­ma­sis tarp Lie­tu­vos moks­lei­vių pa­pli­tęs tiek pat, kiek vi­du­ti­niš­kai Eu­ro­pos Są­jun­go­je (ES). Pa­gal ru­sų kal­bos mo­ky­mą­si Bal­ti­jos ša­lys smar­kiai len­kia kitas Eu­ro­pos vals­ty­bes.
Pir­mą­jį spa­lio sa­vait­ga­lį gam­tos my­lė­to­jai vi­so­je Eu­ro­po­je kvie­čia­mi pri­si­jung­ti prie kas­met gau­sė­jan­čio ste­bė­to­jų bū­rio iš­ly­dė­ti iš­skren­dan­čius pa­ukš­čius. Tūks­tan­čiai žmonių 36 ša­ly­se [...]
Lie­tu­vos Zoo­lo­gi­jos so­das pri­sta­to elek­tro­ni­nį bi­lie­tą – jį lan­ky­to­jai ga­lės įsi­gy­ti in­ter­ne­tu ir taip iš­veng­ti ei­lių prie Kau­ne įsi­kū­ru­sio zoologijos so­do var­tų.
Sek­ma­die­nį Lie­tu­vo­je mi­ni­ma Ke­liau­jan­čių­jų ir vai­ruo­to­jų die­na.
Vie­šie­ji pir­ki­mai vi­sa­da ke­lia ne­ma­žai ais­trų – vie­niems ne­įtin­ka kon­kur­so są­ly­gos, ki­ti ne­su­si­tai­ko su pra­lai­mė­ji­mu ir pro­ce­dū­ras stab­do teis­muo­se. „Kur di­de­li pi­ni­gai, ten ir in­tri­gos“, [...]
Dar ne­sup­la­nuo­ti sa­vait­ga­liai ir dau­gu­mo­je Eu­ro­pos mies­tų ru­de­nį vis dar vy­rau­jan­tys ma­lo­nūs orai per­ša tik vie­ną min­tį – ne­dve­jo­da­mi ga­li­me leis­tis į ke­lių dienų nuo­ty­kius sve­tur.
Ryž­tis pi­lig­ri­mys­tei pa­ska­ti­no ūmai užp­lū­dęs il­ge­sys ke­liau­ti su kup­ri­ne ant pe­čių. Svar­biau­sia, at­ro­dė, ei­ti. Ir net ne­la­bai svar­bu bu­vo, kur tas ke­lias ves­tų.
Apie blo­gai ap­šil­tin­tus na­mus sa­ko­ma, kad pro sie­nas švil­pau­ja vė­jas, bet ar ži­no­te, jog apie sep­tin­ta­da­lį vi­sos ši­lu­mos ne­ten­ka­ma dėl ne­tin­ka­mai ap­šil­tin­tos apa­ti­nės namo da­lies? Ap­šil­ti­ni­mo [...]
Dau­ge­lis so­do ir dar­žo dar­bų jau at­lik­ta, ta­čiau ti­krai dar ne vi­si. No­rint sėk­min­gai už­baig­ti šį se­zo­ną ir pa­si­džiaug­ti der­liu­mi, rei­kia spė­ti lai­ku nu­im­ti li­ku­sias daržoves bei par­uoš­ti [...]
Ki­ni­jos mi­li­jar­die­riaus sū­nus nu­pir­ko sa­vo šu­niui aš­tuo­nis nau­jau­sio modelio „iP­ho­ne“ te­le­fo­nus.
Ket­vir­tus me­tus iš ei­lės, Kau­no se­na­mies­čio bend­ruo­me­nė kvie­čia gy­vū­nų my­lė­to­jus pa­mi­nė­ti Šv. Pra­nciš­kaus, gyvūnų glo­bė­jo, die­ną. 
Kiek­vie­nais me­tais pa­sku­ti­nį rug­sė­jo sek­ma­die­nį Pa­sau­li­nė šir­dies die­na. Įvai­rios svei­ka­tos or­ga­ni­za­ci­jos kvie­čia at­kreip­ti dė­me­sį į šir­dies ir krau­ja­gys­lių li­gų pre­ven­ci­ją, ak­ty­ves­nį gy­ve­ni­mo [...]
Nau­jas in­ter­ne­to var­to­to­jų ty­ri­mas at­sklei­dė, kad nuo in­ter­ne­to pri­klau­so­mi as­me­nys ga­li tu­rė­ti ir dau­giau psichikos svei­ka­tos prob­le­mų.
Vie­nas por­tu­ga­las 43 me­tus be rei­ka­lo pra­lei­do sė­dė­da­mas in­va­li­do ve­ži­mė­ly­je dėl klai­din­gos me­di­kų diag­no­zės. Į penk­tą de­šim­tį įko­pu­siam vy­riš­kiui te­ko iš naujo mo­kin­tis vaikš­čio­ti.
Kai ku­rie žmo­nės už­mo­kė­tų ge­rus pi­ni­gus už bet ką, kas su­si­ję su ve­lio­niu ra­šy­to­ju Tru­ma­nu Ca­po­te, net ir jo pe­le­nus.
Komentarai
Dienos klausimas
Kaip manote, kokie dabar yra Lenkijos ir Lietuvos santykiai?
Geri, bet reikėtų gerinti
Geri, gerinti nereikia
Atšalę visapusiškai
Neturiu nuomonės
horoskopai
SVARSTYKLĖS

SVARSTYKLĖS

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je už­siim­ki­te nau­jo vers­lo pro­jek­tais ar ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to rei­ka­lais. Jums ga­li bū­ti pa­siū­ly­tas iš tie­sų pers­pek­ty­vus pla­nas, bet sa­vo as­me­ni­nių pi­ni­gų ver­čiau ne­in­ves­tuo­ki­te. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je pa­sis­ten­ki­te bū­ti ko­mu­ni­ka­bi­lus ir drau­giš­kas. Kuo dau­giau nau­jų pa­žįs­ta­mų įgy­si­te šio­mis die­no­mis, tuo ge­riau.

Daugiau

Komentuojami