Žemės mokestis tūkstančiais pildys biudžetą

Arvydas JOCKUS 2011-10-26 06:41

Arvydas JOCKUS

2011-10-26 06:41
Šiuo me­tu dau­gu­ma že­mės sa­vi­nin­kų mo­ka ne di­des­nį kaip 50 li­tų me­ti­nį že­mės mo­kes­tį. Vy­riau­sy­bė sie­kia pa­tai­sy­ti tei­sės ak­tus - ta­da mo­kes­tis už na­mų val­dų skly­pus mies­tuo­se pa­kil­tų ke­lis kar­tus - iki tūks­tan­čių li­tų, o ap­leis­tų že­mių sa­vi­nin­kams - ke­lias­de­šimt pro­cen­tų.

Žemės mokesčio už ankstesnius mokestinius laikotarpius šiuo metu yra nesumokėję apie 70 tūkst. privačios žemės savininkų. Maždaug 100 tūkst. gyventojų jo nemoka kelerius metus iš eilės. Kasmet žemės mokestį vėluoja sumokėti apie 15 proc. mokesčių mokėtojų. Tokius duomenis LŽ pateikė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Tačiau didelė dalis gyventojų žemės mokestį moka tvarkingai ir nustatytu laiku, kai tik gali.

Kretingiškė Salomėja R. LŽ guodėsi dėl painiavos, kuri esą klaidina ir ją, ir kitus žmones: VMI skelbia pranešimus, kad šiemet, kaip ir kasmet, žemės mokestį reikia sumokėti iki lapkričio 2-osios (lapkričio 1-oji yra nedarbo diena). Tačiau tuo pat metu gyventojus pasiekia ir vietos savivaldybių laiškai, kuriuose primenama apie prievolę sumokėti mokestį už nuomojamą valstybės žemę. Šio mokesčio terminas - iki lapkričio 15 dienos. Skirtingos mokesčių mokėjimo datos esą ir klaidina žmones.

Delspinigiai - už kiekvieną dieną

Laiku žemės mokesčio nesumokėjusiems gyventojams ima tiksėti delspinigių laikrodis. Kiek jų bus priskaičiuota, priklausys nuo to, kiek laiko vėluojama sumokėti mokestį.

"Delspinigiai pradedami skaičiuoti kitą dieną, kai baigiasi įstatymo nustatytas mokesčio sumokėjimo terminas, tačiau jie skaičiuojami ne ilgiau kaip 180 dienų. Šiuo metu delspinigių dydis yra 0,03 proc. už kiekvieną pavėluotą dieną", - LŽ sakė VMI viršininko pavaduotoja Vilma Vildžiūnaitė.

Kokio dydžio mokestį reikia mokėti už turimą žemės sklypą, gyventojai gali sužinoti keliais būdais: prisijungę prie elektroninio deklaravimo sistemos arba paštu gavę popierinę deklaraciją. Be to, galima pasiteirauti ir paskambinus trumpuoju Mokesčių informacijos centro telefonu 1882 arba bet kuriame VMI skyriuje.

Dabar žemės mokestis skaičiuojamas nuo sklypo kainos, apskaičiuotos pagal Žemės įvertinimo metodiką, kurią Vyriausybė yra patvirtinusi 1999 metais. Konkretų mokesčio dydį žemės savininkams apskaičiuoja VMI teritoriniai skyriai pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, pateiktus Registrų centro. Savivaldybių tarybos turi teisę kai kuriems gyventojams šį mokestį sumažinti arba visai nuo jo atleisti.

Dabar metinis žemės mokesčio tarifas sudaro 1,5 proc. žemės kainos. Žemės ūkio paskirties, daugiabučių ir gyvenamųjų namų statybos bendrijų, vartotojų kooperatyvų bei kooperatinių bendrovių žemei taikomas 0,35 proc. tarifas. Sodininkų bendrijų, namų valdų žemei ir sklypams prie daugiabučių namų ar naudojamų ūkinei-komercinei veiklai - 0,5 proc. tarifas.

Priklausys nuo rinkos vertės

Tačiau Vyriausybė užsimojo keisti dabar galiojančius mokesčio tarifus. Matyt, tikisi, kad padidinus žemės mokestį šio nekilnojamojo turto savininkai su kaupu pripildys tuščią biudžetą. Drauge su kitų metų Biudžeto įstatymu Seimui teikiami ir Žemės mokesčio įstatymo pakeitimai. Vyriausybė siekia įteisinti, kad mokestis už privačią žemę, kaip ir mokesčiai už visą kitą nekilnojamąjį turtą, priklausytų nuo rinkos vertės.

"Nuo rinkos vertės jau daug metų skaičiuojamas nekilnojamojo turto mokestis, valstybinės žemės nuomos mokestis. Tik žemės mokestis nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios skaičiuojamas nuo normatyvinės vertės, kuri dažnai visiškai neatitinka realios žemės vertės, t. y. rinkos kainos", - aiškino Finansų ministerija.

Dėl to nuo 2013 metų siūloma pereiti prie žemės apmokestinimo, atsižvelgiant į jos vidutinę rinkos vertę, kuri būtų nustatoma masiniu arba individualiu vertinimu 5 metams. Siekiant išvengti staigaus žemės vertės kai kuriose vietovėse padidėjimo, nes dėl to sklypų savininkams dešimtis kartų pasunkės šio mokesčio našta, numatoma įteisinti ketverių metų (išskyrus apleistą žemę) pereinamąjį laikotarpį.

Be to, Vyriausybė siūlo įteisinti 0,01-4 proc. žemės mokesčio tarifų ribas nuo naujosios vertės, o konkrečius tarifus palikti nustatyti savivaldybių taryboms. Jos taip pat turės teisę taikyti mokesčio lengvatas - sumažinti mokestį ar išvis nuo jo atleisti.

Pereinamuoju laikotarpiu žemės vertė, nuo kurios mokamas mokestis, būtų didinama po 20 proc. skirtumo tarp buvusios nominalios ir nustatytos naujos vidutinės žemės rinkos vertės.

Labiausiai žemė "pabrangtų" aplink Vilnių

Registrų centras prognozuoja, kad pradėjus skaičiuoti žemės mokestinę vertę pagal rinkos kainą, derlingose Lietuvos vietovėse, kuriose labiausiai išplėtota žemdirbystė, mokestinė žemės vertė sumažėtų arba kistų nedaug. Tačiau šalia didmiesčių, ypač Vilniaus, esančių žemių mokestinė vertė pakiltų keliasdešimt kartų.

Registrų centro specialistų duomenimis, 7 hektarų žemės ūkio paskirties sklypas Vilniaus rajone, Avižienių seniūnijoje, Bajorų kaime, pagal senąją metodiką buvo įvertintas šiek tiek mažiau nei 19 tūkst. litų. Šiandien galiojanti sklypo vidutinė rinkos vertė siekia  1,2 mln. litų. Taikant dabartinį 0,5 proc. tarifą, tokios vertės sklypo savininkui per metus tektų sumokėti 6000 litų žemės mokesčio.

Tuo metu 6 hektarų sklypas Utenos rajono Mieleikių kaime pagal senąją metodiką buvo įvertintas beveik 15 tūkst. litų, o jo rinkos vertė - 10,5 tūkst. litų. 5,25 hektaro žemės ūkio paskirties sklypo Pasvalio rajone, Vienkiemių kaime, indeksuota vertė siekė 21 tūkst. litų, tačiau šiemet nustatyta vidutinė rinkos vertė - 19,3 tūkst. litų.

"Kaimiškose vietovėse, kur rinka neaktyvi, kur žemė daugiausia naudojama žemdirbystei ar gyvulininkystei, jos kaina yra mažesnė, nes pardavimo sandorių atliekama nedaug.

Aplink didelius miestus, ypač apie Vilnių, kuriame fiksuojama didžioji Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos apyvartos dalis, kur žemės sklypai daugiausia naudojami privatiems gyvenamiesiems namams statyti, arba žemės paskirtis keičiama į gyvenamąją ar komercinę ir gamybinę, bet kokios paskirties žemės rinkos kaina yra pastebimai didesnė, negu buvo skaičiuojama pagal ankstesnę metodiką", - LŽ žemės rinkos kainų padėtį apibendrino Registrų centro atstovas spaudai Aidas Petrošius.

Už apleistą žemę mokės brangiau

Žemės ūkio paskirties žemei būtų taikomos išlygos - daugeliu atvejų žemės ūkio veiklai reikalingi dideli plotai, o iš tokios žemės gaunamos ekonominės naudos mastas yra ribotas, todėl kaip ir šiuo metu tai žemei būtų pritaikytas 0,35 proc. vertės mažinimo koeficientas.

Tačiau už apleistą žemę grėstų sankcijos. Siekiant sumažinti neprižiūrimos žemės plotus ir apriboti spekuliaciją žemės rinkoje, siūloma apleistai žemei taikyti maksimalų 4 proc. mokesčio tarifą. Be to, tokios žemės savininkams savivaldybės negalėtų pasiūlyti jokių mokesčių lengvatų. Neprižiūrimai žemei būtų perpus sumažintas (iki 2 metų) pereinamasis vertės pasikeitimo laikotarpis, pirmus metus taikant 1,5 proc., antrus metus - 2,5 proc. tarifą.

Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius anksčiau yra kalbėjęs, kad diferencijuotu mokesčiu esą norima paskatinti dirvonuojančias žemes grąžinti jas dirbantiems žmonėms. Ministro žodžiais, per trejus metus apleistų žemių savininkams mokestis galėtų padidėti iki 20 kartų, todėl jas laikyti "be darbo" taptų nenaudinga.

Finansų ministerijos nuomone, Žemės mokesčio įstatymo pataisų poveikis nacionalinio biudžeto pajamoms iš esmės priklausys nuo atskirų savivaldybių mokesčio tarifų politikos, t. y. nuo savivaldybių tarybų priimtų sprendimų. LŽ primena, kad visos žemės mokesčio lėšos patenka į savivaldybių biudžetus.

Lietuvoje nedirbama, apleista žemė sudaro apie 100 tūkst. hektarų žemės ūkio paskirties žemės. Kaip LŽ sakė Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Žemės tvarkymo departamento Žemės reformos skyriaus vyr. specialistė Eglė Mockūnaitė, dažniausiai apleidžiama prasčiausios ūkinės vertės žemė, paprastai ne itin patraukli potencialiam naudotojui ir žemės ūkio veiklai.

Skaičiai

2010 metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėjo sumokėti apie 53 mln. litų.

Iš viso Lietuvoje yra per 900 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka apie 550 tūkst. gyventojų ir bendrovių.

Žemės mokesčio mokėtojai 2007 metais sumokėjo daugiau kaip 45 mln. litų, 2008-aisiais - beveik 48 mln. litų, o 2009-aisiais - 49 mln. litų.

Didžiajai daliai žemės mokesčio mokėtojų mokėtina suma nesiekia 50 litų. Tokių visame krašte yra apie 320 tūkstančių. Kitiems priskaičiuotos sumos yra šiek tiek didesnės.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
Kasas  78.56.70.239 2011-10-26 11:23:28
Tai kas yra ta apleista žemė? Gal tai kiekvieno valdininko noru nustatyta žemės buklė? Jei taip, tai bus savivalė ir galimybė susidoroti, augs korupcija.Be to, tai naujas būdas vėl apiplėšti senukus pensininkus, negalinčius žemės apdirbti.Žodžiu, ruošiamasi naujam senų silpnų neturtingų žmonių apiplėšimui.
2 0  Netinkamas komentaras
Ge­ne­ra­li­nis pro­ku­ro­ras Eval­das Pa­ši­lis sa­vo pa­va­duo­to­ju pa­si­rin­ko pre­zi­den­tės Da­lios Gry­baus­kai­tės at­sto­vės spau­dai Dai­vos Ul­bi­nai­tės bu­vu­sį advokatą Gied­rių Da­nė­lių.
Lie­tu­va ir Len­ki­ja vie­no­dai su­pran­ta geo­po­li­ti­nius iš­šū­kius, ket­vir­ta­die­nį sa­kė pre­zi­den­tė Da­lia Gry­baus­kai­tė po pir­mo­jo dvi­ša­lio su­si­ti­ki­mo su Len­ki­jos vadovu Andr­ze­ju­mi Du­da.
Jung­ti­nių Vals­ti­jų vi­cep­re­zi­den­tas Joe Bi­de­nas par­eiš­kė, jog di­din­ti per Bal­ti­jos jū­rą iki Vo­kie­ti­jos nu­ties­to Ru­si­jos eks­por­to du­jo­tie­kio „Nord Stream“ pa­jė­gu­mą yra bloga idė­ja Eu­ro­pai.
Ru­si­ja ket­vir­ta­die­nį pra­dė­jo iš anks­to ne­skelb­tas di­de­lio mas­to ka­ri­nes pra­ty­bas ke­liuo­se ša­lies re­gio­nuo­se, įskai­tant Va­ka­rų ka­ri­nę apy­gar­dą, be­si­ri­bo­jan­čią su Ukrai­na ir Bal­ti­jos ša­li­mis, [...]
Rugp­jū­čio 23 die­ną Jung­ti­nių Tau­tų būs­ti­nė­je Niu­jor­ke su­reng­tas Lie­tu­vos, Lat­vi­jos ir Es­ti­jos iš­ei­vių is­to­ri­jai skir­tos par­odos „No Ho­me To Go To: The Sto­ry of Bal­tic Displaced Per­sons, 1944–52“ [...]
Šią sa­vai­tę uos­ta­mies­čio pie­ti­nė­je da­ly­je, kur ge­le­žies am­žiu­je gy­ve­no kur­šiai, bu­vo ras­tas jau tre­čias ma­žiau­siai tūks­tan­čio metų se­nu­mo šu­li­nys.
 Pa­pras­tai vi­suo­me­nė­je gra­fi­čiai lai­ko­mi mies­tą ter­šian­čio­mis „tep­lio­nė­mis“ ir ne­le­ga­liu me­nu. Ta­čiau gat­vės me­nas tai dau­giau nei gra­fi­čiai – tai mies­tie­čių santykis su mies­tu, [...]
Aso­cia­ci­ja LAT­GA Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai pa­tei­kė au­to­ri­nio at­ly­gi­ni­mo pa­skirs­ty­mo už kny­gų ir ki­tų lei­di­nių pa­nau­dą bib­lio­te­ko­se at­as­kai­tą už 2015 me­tus, pa­gal ku­rią autoriams bus pa­skirs­ty­ta [...]
1941–1944 me­tais ji lan­ky­da­vo­si vo­kie­čių oku­puo­to Vil­niaus žy­dų ge­te ir dar­bo sto­vyk­lo­se, ne­šio­da­vo ten įka­lin­tiems žmo­nėms mais­tą, dra­bu­žius, vais­tus, pi­ni­gus ir padirbtus do­ku­men­tus. Ji [...]
Rugp­jū­čio 26-osios va­ka­re Vil­niaus ar­ki­vys­ku­pi­jos Ca­ri­tas pri­klau­so­mų as­me­nų bend­ruo­me­nės „Aš esu“ na­mų kie­mas bus pil­nas džiu­ge­sio, juo­ko ir mu­zi­kos – čia sveikstantieji nuo pri­klau­so­my­bių [...]
Vy­riau­sio­ji ad­mi­nis­tra­ci­nių gin­čų ko­mi­si­ja (VAGK) kons­ta­ta­vo, kad So­cia­li­nės ap­sau­gos ir dar­bo mi­nis­te­ri­ja (SADM) sto­ko­jo skaid­ru­mo pa­va­sa­rį da­ly­da­ma par­amos lė­šas kai­mo bendruomenių veik­lai stip­rin­ti.
Vil­niaus mies­to Ta­ry­bos spren­di­mu Pi­lai­tė­je esan­ti be­var­dė gat­vė šian­dien pa­va­din­ta žu­vu­sio Vals­ty­bės sau­gu­mo de­par­ta­men­to ka­ri­nin­ko Vytauto Po­ciū­no var­du.
Sa­vo pa­si­ro­dy­mą Eu­ro­pos ma­žo­jo fut­bo­lo čem­pio­na­te Lie­tu­vos rink­ti­nė bai­gė gru­pės var­žy­bo­se 3:2 (1:0) įveikdama Pra­ncū­zi­jos ko­man­dą.
Grai­ki­jo­je pra­si­dė­jo Eu­ro­pos U22 pa­plū­di­mio tink­li­nio čem­pio­na­tas. Var­žy­bas sėk­min­gai pra­dė­jo šį sa­vait­ga­lį Lie­tu­vos čem­pio­nais ta­pę Ar­nas Rum­śe­vi­čius, Lu­kas Kaž­dai­lis, Ur­tė And­riu­kai­ty­tė [...]
Iš­ki­lus Bel­gi­jos lū­pi­nės ar­mo­ni­kė­lės vir­tuo­zas Jea­nas-Bap­tis­te'as Thie­le­man­sas, mei­liai va­din­tas Toot­su, mi­rė po 70 me­tų tru­ku­sios kar­je­ros, per ku­rią jis kū­rė mu­zi­ką kartu su di­džiau­sio­mis [...]
Už ame­ri­kie­čių ak­to­rės bei dai­ni­nin­kės, sep­ty­nias­de­šim­ties su­lau­ku­sios Li­zos May Min­nel­li pe­čių – „Os­ka­ras“, „Gram­my“ ap­do­va­no­ji­mas, du „Auk­si­niai gaub­liai“ ir pri­klau­so­my­bės li­gų [...]
Ukrai­nai nu­spren­dus at­si­sa­ky­ti so­viet­me­čiu ša­lies mies­tams ir vie­to­vėms su­teik­tų pa­va­di­ni­mų bei pa­keis­ti juos ukrai­nie­tiš­kais, Vals­ty­bi­nė lie­tu­vių kal­bos ko­mi­si­ja (VLKK) taip pat pa­ko­re­ga­vo Ukrai­nos [...]
Es­ti­jos bu­vęs už­sie­nio rei­ka­lų mi­nis­tras Ur­mas Pa­etas par­eiš­kė, kad Ru­si­jos iš­leis­ta 5 rub­lių no­mi­na­lo mo­ne­ta, vaiz­duo­jan­ti Ta­li­no cen­tre sto­vė­ju­sį va­di­na­mą­jį Bron­zi­nio kario pa­mink­lą, su­tei­kia [...]
Rugp­jū­čio pa­bai­go­je į ke­tu­rių mė­ne­sių sta­žuo­tę JAV Na­cio­na­li­nės ae­ro­nau­ti­kos ir kos­mo­so ad­mi­nis­tra­ci­jos (NA­SA) ty­ri­mų cen­tre iš­vyks­ta dar vie­nas Lie­tu­vos stu­den­tas. Vilniečiui Liud­vi­kui Pa­ukš­tei [...]
Lie­tu­vos spor­to uni­ver­si­te­te (LSU) pra­si­dė­jo kva­li­fi­ka­ci­jos to­bu­li­ni­mo kur­sai Lie­tu­vos iki­mo­kyk­li­nio ir pra­di­nio mokyklinio am­žiaus pe­da­go­gams. 
Iki Šv. Bal­tra­mie­jaus iš­skri­dę gand­rai prog­no­zuo­ja anks­ty­vą rudenį ir žie­mą.
Ru­si­jo­je Tiu­me­nės zoo­lo­gi­jos so­de gy­ve­nan­ti vo­ve­ri­nio sai­mi­rio pa­te­lė at­stū­mė sa­vo jau­nik­lį. Bai­min­da­ma­si, kad ma­ža­sis Fe­do­ras ga­li žū­ti, zoo­lo­gi­jos so­do di­rek­to­rė Tatjana An­tro­po­va nu­spren­dė [...]
Nuo­mo­nių apie va­rik­li­nę aly­vą ga­li­ma iš­girs­ti vi­so­kių. Kar­tais dvip­ras­miš­kus ko­men­ta­rus žars­to ir pa­ty­rę au­to­ser­vi­sų me­cha­ni­kai. Dis­ku­si­jų apie tin­ka­miau­sius te­pa­lus mo­to­rui aps­tu. Dau­gu­ma vai­ruo­to­jų [...]
Ka­li­for­ni­jo­je vy­ku­sio­je „Mon­te­rey Car Week“ par­odo­je Vo­kie­ti­jos kon­cer­nas pri­kaus­tė lan­ky­to­jų dė­me­sį, pri­sta­tęs įspū­din­gą „Mer­ce­des-May­bach 6“ elek­tro­mo­bi­lį. Iš­skir­ti­nė ne tik au­to­mo­bi­lio [...]
Kroa­ti­ja ne­ap­vi­lia at­vyks­tan­čių­jų at­os­to­gau­ti: dan­giš­ka van­dens skaid­ru­ma, sau­lė­je žė­rin­čios ban­gos, jū­ros nu­glu­din­ti ak­me­nė­liai, ore tvy­ran­tis va­sa­ros kva­pas ir plaukus šu­kuo­jan­tis šil­tas [...]
Vie­niems Egip­tas – tai fa­rao­nų pi­ra­mi­dės ir ap­link kiek akys ma­to ply­tin­ti smė­lio ka­ra­lys­tė. Ki­tiems – iš­ti­sus me­tus švie­čian­ti sau­lė, že­miau 25 laips­nių šilumos ne­nu­si­lei­džian­tis ter­mo­me­tro [...]
„Kas­pers­ky Lab“ ir „i­con­Kids&youth“ at­lik­tas ty­ri­mas „Au­ga­me in­ter­ne­te – pri­jung­ti vai­kai“ par­odė, kad tė­vai daž­nai ne­pa­kan­ka­mai įver­ti­na grės­mes, su ku­rio­mis jų vai­kai su­si­du­ria [...]
Iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną iš ki­niš­kos e. par­duo­tu­vės nu­spren­du­si įsi­gy­ti vil­nie­tė ne­si­ti­kė­jo, kad pir­ki­nys iki jos na­mų ke­liaus to­kiais klai­džiais ke­liais. Siun­ti­nys užs­tri­go ne il­go­je ke­lio­nė­je [...]
Cen­tri­nė­je Ita­li­jo­je nak­ti­mis dre­ban­ti že­mė par­ei­ka­la­vo šim­tų gy­vy­bių. Tūks­tan­čiai žmo­nių li­ko be pa­sto­gės – kaip sto­vi. Iš­ti­kus to­kiai tra­ge­di­jai, bent kiek pa­drą­si­na ir įkve­pia jau­di­nan­čios [...]
Ka­ty­tė Tro­pi­ka yra be ga­lo mei­li, švel­ni, mėgs­tan­ti nuo­lat murk­ti. Ji iš­gel­bė­ta iš gat­vės, kur bu­vo nie­kie­no nepageidaujama ir ne­my­li­ma.
7 iš 10 žmo­nių dar­bo die­no­mis ren­ka­si bė­gio­ji­mą va­ka­re, ro­do pa­sau­li­niai bė­gi­kus vienijantys so­cia­li­niai tink­la­piai.
Su­au­gu­sių ir vai­kų trau­mos pi­ką pa­sie­kia va­sa­rą ir ru­de­nį, kuo­met lai­kas lei­džia­mas ak­ty­viau­siai ir pa­ti­ria­ma apie 60 proc. visų me­tų su­ža­lo­ji­mų. 
Vie­nas ne­tur­tin­gas fi­li­pi­nie­tis žve­jys ra­do, kaip ma­no­ma, di­džiau­sią pa­sau­ly­je per­lą, bet pa­slė­pė jį po sa­vo lo­va ir ten lai­kė de­šimt­me­tį, ne­ži­no­da­mas šio ra­di­nio tikrosios ver­tės, pra­ne­šė [...]
En­tu­zias­tų, mė­gi­nu­sių su­ras­ti Len­ki­jo­je le­gen­di­nį na­cių „auk­si­nį trau­ki­nį“, vil­tys tre­čia­die­nį at­ro­dė žlu­gu­sios, kai po di­de­lio mas­to ka­si­nė­ji­mų jie pri­pa­ži­no neradę „jo­kio trau­ki­nio, [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar pritariate tam, kad alkoholis būtų parduodamas tik pateikus asmens dokumentą?
Taip. Nepilnamečiams bus sunkiau įsigyti alkoholio
Ne. Tai labai nepatogu
Nesvarbu. Šis sprendimas nieko nepakeis
horoskopai
MERGELĖ

MERGELĖ

Pir­mo­je sa­vai­tės pu­sė­je ne­iš­lai­dau­ki­te pra­mo­goms, vai­kams ir do­va­noms. Tre­čia­die­nį ar ket­vir­ta­die­nį tu­rė­tu­mėt nu­veik­ti kaž­ką na­mų ūkio la­bui, tik ne­skir­ki­te tam vi­so sa­vo lais­vo lai­ko. Su­tuok­ti­niai sa­vait­ga­lį tu­rės pro­gų įsi­ti­kin­ti tiek ge­ro­sio­mis, tiek blo­go­sio­mis bend­ro gy­ve­ni­mo pu­sė­mis.

Daugiau

Komentuojami