Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Bankai nori žinoti, ne tik su kuo gyvenate

 
2017 07 14 10:40
Bankai reikalauja klientų nurodyti informaciją apie sugyventinius ar partnerius, nors jų statuso Lietuvos įstatymai neapibrėžia.
Bankai reikalauja klientų nurodyti informaciją apie sugyventinius ar partnerius, nors jų statuso Lietuvos įstatymai neapibrėžia. Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Komerciniai bankai siekia gauti kuo daugiau informacijos apie klientų ir jų artimųjų, netgi sugyventinių gyvenimą. Paskolos būstui įsigyti neprašančius ar kitų paslaugų neperkančius, tik einamąją sąskaitą turinčius klientus bankai ragina teikti duomenis apie savo ir artimųjų – nuo senelių iki sugyventinių ir vaikų sugyventinių – politinę veiklą ar darbą valstybės ir kitose institucijose.

Bankai neapsiriboja šių duomenų rinkimu. Antai telefonu jungiantis prie bankininkystės mobiliosios programėlės, kai kurie komerciniai bankai prašo sutikimo „periodiškai patikrinti“ visus išmaniajame telefone esančius kontaktus. Tokio sutikimo nedavęs klientas informuojamas, kad negalės atlikti kai kurių mokėjimų.

Lietuvos bankas tvirtina, kad duomenis apie klientus komerciniai bankai renka teisėtai, tai juos esą įpareigoja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas.

Komercinių bankų atstovai aiškina, kad pasaulyje daugėjant saugumo grėsmių jie verčiami atlikti tarptautinius pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos veiksmus.

Ką veikia sugyventiniai?

Komercinis SEB bankas antrą mėnesį savo klientus atakuoja SMS žinutėmis ir elektroniniais laiškais, primygtinai reikalaudamas užpildyti Fizinio asmens anketą.

Bankas informuoja, kad klausimus klientams užduoda vadovaudamasis Lietuvos teisės aktais, reglamentuojančiais pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją bei mokesčių administravimą, taip pat įgyvendindamas principą „Pažink savo klientą“ ir Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis bei susitarimus, Europos Sąjungos ir Lietuvos teisės aktus dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje. Esą bankas privalo surinkti informaciją apie klientą prieš pradėdamas arba tęsdamas dalykinius santykius.

Šio banko klientai informuojami, kad anketa privaloma visiems SEB banko klientams, norintiems naudotis banko teikiamomis paslaugomis. Be įprastinių klausimų apie pilietybę ir rezidavimą mokesčių tikslais, užsiėmimą, darbovietę ir pareigas joje, SEB bankas reikalauja nurodyti kliento, jo šeimos narių ar artimų pagalbininkų politinę veiklą ar einamas pareigas valstybės institucijose, teismuose, audito rūmuose, centriniame banke, tarptautinėse organizacijose ar ginkluotose pajėgose.

Bankai reikalauja klientų nurodyti informaciją apie sugyventinius ar partnerius, nors jų statuso Lietuvos įstatymai neapibrėžia.

Norėdamas toliau gauti banko paslaugas klientas turėtų nurodyti, ar politikoje dalyvaujantis arba aukštas valstybės ar teisminės valdžios pareigas einantis asmuo yra jis pats, ar jo artimas šeimos narys, ar artimas pagalbininkas; ar svarbias valstybines, teismo, kariuomenės arba politinės partijos pareigas eina kliento sutuoktinis, sugyventinis, tėvai, broliai seserys, seneliai, vaikaičiai, vaikai ir vaikų sutuoktiniai bei vaikų sugyventiniai, taip pat artimi banko kliento pagalbininkai.

Pastaruosius SEB bankas apibrėžia kaip fizinius asmenis, kurie su politikoje dalyvaujančiu asmeniu dalyvauja to paties juridinio asmens veikloje arba palaiko kitus dalykinius santykius.

Bankas prašo leidimo periodiškai tikrinti kliento išmaniajame telefone esančius kontaktus.Romo Jurgaičio nuotrauka.
Bankas prašo leidimo periodiškai tikrinti kliento išmaniajame telefone esančius kontaktus.Romo Jurgaičio nuotrauka.

Neužpildžius šios anketos dalies, tęsti apklausos ir pateikti duomenis apie gyvenamąją vietą ir asmeninius kontaktus nepavyksta.

Kazimieras Zaveckas, SEB banko Atitikties departamento vadovas, „Lietuvos žinioms“ teigė, kad ne tik SEB bankas, bet ir visos teisėtai veikiančios finansų įstaigos privalo rinkti informaciją apie klientą ir jo artimuosius šeimos narius, taip pat artimuosius pagalbininkus, kurie eina viešąsias pareigas. Mat šią pareigą Lietuvoje veikiantiems bankams bei kitoms finansų įstaigoms nustato Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas.

Bankas ragina nurodyti informaciją apie kliento sugyventinius ar partnerystės ryšiais susijusius asmenis, nors jų statuso neapibrėžia Lietuvos įstatymai.

Lietuvoje teisiškai nenustatyta, ar, pavyzdžiui, pusei metų daiktus susimetę ir viename bute kartu gyvenantys heteroseksualūs ar homoseksualūs asmenys jau laikytini sugyventiniais ar partneriais. Kiek laiko reikia likti susidėjus, ar užtenka tik drauge gyventi, ar privaloma turėti bendrą turtą?

Kaip laikraščiui aiškino Lietuvos bankas, Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas pateikia platų politikoje dalyvaujančio fizinio asmens apibrėžimą – tai ne tik patys fiziniai asmenys, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, bet ir jų artimieji šeimos nariai: „sutuoktinis, asmuo, su kuriuo registruota partnerystė“.

Nepateikus duomenų, bankas gali būti priverstas apriboti kliento galimybę naudotis tam tikromis paslaugomis (blokuoti mokėjimo korteles, interneto banką, sąskaitą).

Tačiau Lietuvos institucijos partnerystės šiuo metu neregistruoja. Todėl SEB banko reikalavimas klientams jau dabar nurodyti jų sugyventinių ar vaikų sugyventinių politinę ir kitokią veiklą yra perteklinis ir teisiškai nekorektiškas.

Privalo teikti aktualius duomenis

Net jeigu SEB banko klientas aktyviai sąskaita nesinaudoja, į ją neperveda atlyginimo, minimoje Fizinio asmens anketoje reikalaujama nurodyti jo esamų ir būsimų lėšų šaltinius, kaip antai galimus laimėjimus loterijose (jeigu klientas perka „Teleloto“ bilietus) ar net būsimą palikimą. Taip pat būtina nurodyti planuojamų mėnesio lėšų apyvartą sąskaitoje ir mėnesio grynųjų pinigų operacijų dydį bei banko paslaugas, kuriomis klientas naudojasi ar ketina naudotis.

Tokio sutikimo nedavęs klientas informuojamas, kad negalės atlikti kai kurių mokėjimų.
Tokio sutikimo nedavęs klientas informuojamas, kad negalės atlikti kai kurių mokėjimų.

Pasak K. Zavecko, nurodyta informacija apie lėšų šaltinius bankui reikalinga, kad galėtų suprasti ir įvertinti, kokios kilmės lėšos ir iš kokių šaltinių gali būti pervedamos į kliento sąskaitą, net jei šiuo metu klientas sąskaita nesinaudoja.

Lietuvos banko Riziką ribojančios priežiūros departamento vyriausioji specialistė Kotryna Filipavičiūtė dienraščiui paaiškino, kad įstatymas įpareigoja bankus reikalauti iš kliento informacijos ir apie visus pajamų šaltinius. „Klientas privalo pateikti tik tą informaciją, kuri yra aktuali dabartiniu periodu (tai yra klientui žinoma). Bankai taip pat įpareigoti nuolat peržiūrėti ir atnaujinti turimą kliento pažinimo informaciją. Įvykus pokyčiams kliento veikloje, pats klientas turėtų pranešti apie tai bankui arba pats bankas, pastebėjęs tokius pokyčius, privalo prašyti kliento pateikti atnaujintą ir aktualią informaciją“, – sakė ji.

Pasak K. Zavecko, SEB banko klientai jau ir anksčiau pildė Fizinio asmens anketas. Nuo šių metų balandžio galima pildyti ne tik popieriuje pateiktas anketas, bet ir internetu, prisijungus prie asmeninės interneto banko sistemos.

Daugiau grėsmių – mažiau privatumo

Jūratė Gumuliauskienė, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovė, „Lietuvos žinioms“ teigė, kad pasaulyje suaktyvėjus saugumo grėsmėms, tarptautiniai pinigų plovimo ir terorizmo prevencijos veiksmai tampa aktualesni. „Pagal teisinius šios srities reikalavimus visi bankai privalo užtikrinti, kad jų sistemomis nesinaudotų visuomenei grėsmes keliantys asmenys bei nebūtų saugomos ar pervedamos nusikalstamu būdu įgytos lėšos. Nesilaikantys šių reikalavimų bankai gali sulaukti oficialių sankcijų, o užsienio valstybių finansinės įstaigos gali nutraukti su jais bendradarbiavimą“, – tikino ji.

„Swedbank“, pasak J. Gumuliauskienės, laikosi Lietuvos ir tarptautinių teisės reikalavimų ir savo veikloje įgyvendina principą „Pažink savo klientą“. Tai reiškia, jog bankas turi žinoti, kas yra klientas ir kokia yra jo įprastinė veikla, užtikrinti, kad kliento atliekamos operacijos atitinka jo vykdomos ekonominės veiklos rūšį ir apimtį. „Šiuo tikslu prašome klientų pateikti tam tikrus duomenis. Tai yra ir būdas apsaugoti patį klientą bei visuomenę nuo tokių grėsmių kaip asmens tapatybės vagystės, užkirsti kelią galimam finansiniam sukčiavimui, pinigų plovimui ir teroristų finansavimui“, – nurodė bankininkė.

Šiame banke tik nauji klientai turi pildyti Fizinio ar Juridinio asmens deklaraciją. Joje klientas nurodo, kokius veiksmus numato atlikti su savo sąskaita, kokios operacijos jam yra aktualios, kokie pinigų srautai dažniausiai bus pervedami ar išgryninami ir t. t. „Tokiu būdu bankui lengviau identifikuoti įtartiną lėšų judėjimą sąskaitose, pavyzdžiui, įtariant, kad sukčiai galbūt įgijo prieigą prie kliento sąskaitos, turėdami tikslą pervesti pinigus ar juos išgryninti“, – kalbėjo J. Gumuliauskienė.

Nepateikus duomenų, bankas gali būti priverstas apriboti kliento galimybę naudotis tam tikromis paslaugomis (blokuoti mokėjimo korteles, interneto banką, sąskaitą). Romo Jurgaičio nuotrauka.
Nepateikus duomenų, bankas gali būti priverstas apriboti kliento galimybę naudotis tam tikromis paslaugomis (blokuoti mokėjimo korteles, interneto banką, sąskaitą). Romo Jurgaičio nuotrauka.

„Swedbank“ papildomai periodiškai prašo klientų atnaujinti kai kuriuos duomenis – užpildyti trijų klausimų kliento duomenų atnaujinimo anketą.

„Ji skirta siekiant atnaujinti duomenis apie kliento pajamų šaltinius bei identifikuoti asmenis, galbūt susijusius su politika. Svarbias viešąsias pareigas einantiems, politikoje dalyvaujantiems ar ryšius su tokiais asmenimis turintiems klientams taikomi griežtesni teisiniai reikalavimai, todėl bankas privalo juos identifikuoti“, – tikino ji.

J. Gumuliauskienė pabrėžė, jog klientų duomenis bankai renka ne savo iniciatyva, o todėl, kad yra įpareigoti įstatymų. Jai esą suprantamas žmonių nerimas ir kylantys klausimai, kodėl bankai prašo pateikti asmeninę informaciją. „Svarbu suprasti, kad prašymas pateikti duomenis nėra susijęs su įtarimais – tai įprastas procesas, kuris taikomas visiems banko klientams. Jį būtų galima palyginti su oro uostų saugumo patikra – ją pereiti turi visi keleiviai, ir visi supranta, kad tai vyksta dėl jų pačių saugumo. Nepateikus duomenų, bankas gali būti priverstas apriboti kliento galimybę naudotis tam tikromis paslaugomis (blokuoti mokėjimo korteles, interneto banką, sąskaitą). O tai tikrai nėra malonu nei klientui, nei bankui“, – perspėjo J. Gumuliauskienė.

Domisi visais kontaktais telefone

SEB bankui, regis, neužtenka duomenų, kuriuos rinkti įpareigoja įstatymai. Klientui pirmą kartą jungiantis prie šio banko mobiliosios programėlės, jis raginamas duoti sutikimą „periodiškai patikrinti“ visus išmaniajame telefone esančius kontaktus. Tokio sutikimo nedavęs klientas informuojamas, kad negalės atlikti kai kurių mokėjimų, kol bankui nesuteiks teisės susipažinti su visais telefone esančiais kontaktais. Raginimas patenkinti banko norą „periodiškai tikrinti“ kliento telefono kontaktus pasirodo kaskart jungiantis prie šios mobiliosios programėlės.

Programėlė periodiškai tikrina, ar telefono kontaktų sąraše esantys numeriai sutampa su kitų programėlės naudotojų telefono numeriais. Taip gaunama informacija, kam iš kontaktų sąrašo galima greitai pervesti arba paprašyti pervesti pinigus. Jokie kiti duomenys (vardai, pavardės, adresai ar kt.) nėra naudojami ir bankas jų nesaugo. „Ar sutinkate, kad Jūsų telefono kontaktų sąraše esantys telefonų numeriai būtų patikrinti?“ – klausiama banko kliento. Tuomet siūloma spausti nuorodas „Taip“ arba „Ne“.

Jeigu klientas pažymi „Ne“, kitą kartą prisijungęs prie programėlės išvysta užrašą „Jūs nesutikote leisti periodiškai patikrinti, ar telefono kontaktų sąraše esantys numeriai sutampa su kitų programėlės naudotojų telefono numeriais, todėl šiuo metu negalite greitai pervesti arba paprašyti greitai pervesti pinigus“.

„Lietuvos žinios“ paprašė Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos įvertinti, ar SEB banko siūlymas šio banko mobiliosios programėlės naudotojams duoti sutikimą periodiškai tikrinti jų išmaniuosiuose telefonuose esančius kontaktus nėra perteklinis. Juk pinigai pervedami ne į telefoną, o į bankų sąskaitas?

Raminta Sinkevičiūtė-Šečkuvienė, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė, laikraščiui teigė, kad, vadovaujantis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, asmens duomenų tvarkymas laikomas teisėtu tik tuo atveju, jeigu asmens duomenys tvarkomi esant iš anksto apibrėžtam ir teisėtam asmens duomenų tvarkymo tikslui, ir tik tokios apimties, kurios reikia šiam tikslui pasiekti. Be to, būtina, kad žmogus duotų sutikimą.

Savo ruožtu organizacija, naudojanti asmens duomenis profesiniais tikslais, privalo užtikrinti, jog asmens duomenys būtų tikslūs, tinkami ir tik tokios apimties, kuri būtina jiems rinkti ir toliau tvarkyti. „Manytume, kad nurodytu atveju bankas naudoja telefono numerį, kad būtų galima identifikuoti banko kliento sąskaitą, į kurią turi būti pervedami pinigai, tačiau nerenka kitų papildomų duomenų. Tiksliau paaiškinti programėlės veikimo principus ir kaip duomenys yra renkami bei tvarkomi, galėtų pats bankas“, – teigė ji.

Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos darbuotoja pabrėžė, kad asmens duomenų apsauga nėra technologijų vystymosi ir plėtros kliuvinys, atvirkščiai, technologijos, užtikrinančios tinkamą asmens duomenų saugumą, esą suteikia abipusę naudą tiek gamintojui, tiek tiekėjui, tiek vartotojui.

Vis dėlto asmuo, anot pareigūnės, prieš pradėdamas naudotis programėle turėtų susipažinti su visa jam pateikta informacija bei įvertinti, kokiais tikslais, kokie asmens duomenys bus renkami, kam teikiami ir kaip tvarkomi. „Tik įvertinęs šią informaciją asmuo turėtų priimti sprendimą dėl naudojimosi programėle“, – teigė R. Sinkevičiūtė-Šečkuvienė.

Faktai: Svarbūs viešieji asmenys

Bankams reikės nurodyti, jeigu klientas, jo artimasis ar pagalbininkas eina svarbias viešąsias pareigas – yra valstybės vadovas, vyriausybės vadovas, ministras, viceministras arba ministro pavaduotojas, valstybės sekretorius, parlamento, vyriausybės arba ministerijos kancleris; parlamento narys; Aukščiausiojo Teismo, Konstitucinio Teismo ar kitos aukščiausiosios teisminės institucijos narys; Lietuvos auditorių rūmų valdymo organo ar centrinio banko valdybos narys; ambasadorius, laikinasis reikalų patikėtinis ar aukšto rango ginkluotųjų pajėgų karininkas; valstybės valdomos įmonės valdymo ar priežiūros organo narys; tarptautinės tarpvyriausybinės organizacijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo ar priežiūros organo narys; politinės partijos vadovas, jo pavaduotojas, valdymo organo narys ne tik Lietuvos Respublikoje, bet ir Europos Sąjungoje, tarptautinėse ar užsienio valstybių institucijose.

Šaltinis: „Lietuvos bankas“

Artimieji ir pagalbininkai

SEB bankas Fizinio asmens anketoje reikalauja nurodyti, ar parlamente, vyriausybėje, ministerijose, valstybės valdomose įmonėse, kitose institucijose ar politinėse partijose aukštas pareigas eina pats banko klientas arba kliento sutuoktinis, sugyventinis, tėvai, broliai seserys, seneliai, vaikaičiai, vaikai ir vaikų sutuoktiniai bei vaikų sugyventiniai, taip pat artimi banko kliento pagalbininkai. Pastaruosius bankas apibrėžia kaip fizinius asmenis, kurie su politikoje dalyvaujančiu asmeniu dalyvauja to paties juridinio asmens veikloje arba palaiko kitus dalykinius santykius.

Lietuvos banko komentaras: duomenys renkami teisėtai

LB Riziką ribojančios priežiūros departamento vyriausioji specialistė Kotryna Filipavičiūtė:

„Nustatyti, ar jų klientai ir naudos gavėjai (pvz., juridinių asmenų akcininkai) yra politikoje dalyvaujantys fiziniai asmenys, bankus įpareigoja Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymas. Jame pateikiama ir politikoje dalyvaujančio fizinio asmens apibrėžtis, tai yra nurodoma, kurie asmenys laikytini politikoje dalyvaujančiais fiziniais asmenimis.

Įstatymas pateikia platų politikoje dalyvaujančio fizinio asmens apibrėžimą – ne tik patys fiziniai asmenys, kuriems yra arba buvo patikėtos svarbios viešosios pareigos, bet ir jų artimieji šeimos nariai (tai yra sutuoktinis, asmuo, su kuriuo registruota partnerystė, tėvai, broliai, seserys, seneliai, vaikaičiai, vaikai ir vaikų sutuoktiniai, vaikų sugyventiniai) ir artimi pagalbininkai (su politikoje dalyvaujančiu asmeniu susiję asmenys per dalyvavimą to paties juridinio asmens veikloje ar palaikantys bet kokius kitus verslo santykius).

Kliento pažinimo anketoje užduodami klausimai padeda bankams surinkti ne tik kliento kontaktinę ir identifikacinę informaciją, bet ir duomenis, kokiais tikslais klientas užmezga su banku dalykinius santykius, kokiomis konkrečiomis bankinėmis paslaugomis naudosis ir kaip dažnai, kokia numatoma sandorių apimtis, pajamų šaltiniai ir pan. Tai taip pat yra vienas Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo reikalavimų. Vėliau šie duomenys panaudojami vertinant kliento riziką, atliekant kliento sandorių stebėseną ir kitais atvejais.

Dėmesys kovai su pinigų plovimu ir teroristų finansavimu auga globaliai, įskaitant Europos Sąjungos, Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos iniciatyvas ir žingsnius. 2015 metų birželį priimta 4-oji Pinigų plovimo prevencijos direktyva labiau stiprina pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevenciją. Šių metų birželį ji perkelta į Lietuvos teisę ir numatytos ypač didelės sankcijos už pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos reikalavimų vykdymo pažeidimus.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"