Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
EKONOMIKA

Čekių loterija – rimtas žaidimas

 
2017 04 09 12:00
Norėdami dalyvauti čekių loterijoje gyventojai turės reikalauti čekių prekybos vietose, kuriose tarsi įprasta mokėti grynaisiais ir negauti mokėjimą patvirtinančių dokumentų. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Nuo rudens Lietuvoje bus pradėta fiskalinių čekių loterija. Gyventojams per mėnesį žadama išdalyti prizų už 13 tūkst. eurų. Kuo daugiau išduotų čekių žmogus užregistruos, tuo didesnė tikimybė bus laimėti. Manoma, jog azartiškas gyventojų noras laimėti išsirutulios į netoleranciją „šešėliui“. Taip esą nutiko kitose šalyse.

Finansų ministras Vilius Šapoka pirmadienį patvirtino, kad priimtas sprendimas organizuoti loteriją. Numatyta jos pradžia – ruduo. Tikimasi, kad čekių loterija skatins gyventojus spausti prekybininkus ir paslaugų teikėjus išduoti mokėjimo kvitus. Taip bus mažinama neapskaitytų pajamų apimtis ir šalyje išsikerojusi šešėlinė ekonomika.

„Čekių loterija turi labai rimtus tikslus, nors skamba kaip žaidimas. Tai – šešėlio mažinimas, mokesčių surinkimas, visuomenės švietimas ir sąmoningumo skatinimas. Pradėsime nuo rizikingiausių sektorių – paslaugų ir turgaus. Vėliau pagal poreikį ir situaciją sektorius galėsime plėsti“, – „Lietuvos žinioms“ aiškino finansų ministras.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) patvirtino, kad iš pradžių loterijoje galės dalyvauti tik čekiai, išduoti paslaugų įmonių ir turgaviečių prekiautojų. Mat šiuose sektoriuose labiausiai paplitęs atsiskaitymo grynaisiais būdas ir daugiausia nustatoma pajamų neapskaitymo pažeidimų.

„Tai – maitinimo įstaigos, automobilių remonto dirbtuvės, grožio salonai ir pan. Atsižvelgiant į prioritetus kvitų loterija galės būti nukreipta ir į kitus sektorius. Apie tai iš anksto bus pranešta visuomenei“, – dienraščiui sakė Rolandas Puncevičius, VMI Kontrolės departamento Verslo elektroninėje erdvėje ir elektroninėmis priemonėmis kontrolės skyriaus vedėjas.

Skaičiuojama, kad įgyvendinti šią trejus metus brandintą čekių loteriją valstybei kainuos apie 50 tūkst. eurų.

Reikės registruotis internetu

VMI yra numačiusi 13 tūkst. eurų mėnesio prizų fondą. Jie bus dalijami ir kas savaitę, ir kas mėnesį. Mėnesio prizas sieks 5 tūkst. eurų ir atiteks vienam žmogui. Dar 10 pirkėjų, užregistravusių kvitus, kas savaitę gaus po 200 eurų.

Norėdamas dalyvauti loterijoje vartotojas turės loterijos puslapyje užregistruoti kvitą. Paslaugų teikėjas ar pardavėjas nieko papildomo daryti neprivalės – jam tereikės apskaityti už prekes ar paslaugas gautus pinigus ir išduoti kvitą.

Jei paslaugų teikėjas ar turgavietės prekiautojas atsisako išduoti kvitą ir nė neturi kasos aparato, VMI ragina apie tai pranešti pasitikėjimo telefonu 1882 arba naudojantis VMI programėle „Pranešk“.

Pirkėjams – brangiau, valstybei – nauda

Dalis gyventojų nuogąstauja, kad visuomenės įsitraukimą į loteriją ir kovą su „šešėliu“ mažins paslaugų teikėjų ar prekybininkų taikomos dvejopos kainos. Esą jau dabar kai kurie jų čekių reikalaujantiems klientams neslėpdami nustato didesnę kainą.

Tikimasi, kad čekių loterija skatins gyventojus spausti prekybininkus ir paslaugų teikėjus išduoti mokėjimo kvitus.

Dienraščio skaitytojas Aurimas (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tvirtino ne kartą susidūręs su dvejopu kainoraščiu – kaina priklausė nuo to, ar jis reikalavo mokėjimą patvirtinančio dokumento. „Būna, servisuose administratorius iš anksto paklausia, ar klientui reikės sąskaitos faktūros arba čekio. Jeigu jo neimi, tikėtina, sumokėsi mažiau. Pavyzdžiui, jei čekio nereikia, pasako, jog padarys nuolaidą, ir kainą nuleidžia maždaug 10 procentų“, – aiškino vilnietis.

Tačiau Lietuvoje atliktas tyrimas atskleidė, kad dėl galimybės dalyvauti loterijoje gyventojai rečiau žiūrėtų pro pirštus į neapskaitomus atsiskaitymus. Jei kvitų loterijos nebūtų, mokėti visą prekės kainą ir gauti pirkimo dokumentus sutiktų maždaug 62 proc. respondentų, jeigu jį būtų rengiama, – 75 proc. apklaustųjų, arba 13 proc. daugiau. „Remiantis tokiu rodikliu buvo atlikti skaičiavimai. Jie rodo, kad kvitų loterijos taikymas tik viešojo maitinimo sektoriuje per metus galėtų generuoti apie 7 mln. eurų papildomų pridėtinės vertės mokesčio pajamų“, – teigė R. Puncevičius.

Reikės daugiau pastangų

Reiškinys, kai prekybininkai taiko skirtingą kainą, atsižvelgdami į tai, ar prašoma fiskalinio kvito, anot banko „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto Nerijaus Mačiulio, rodo esant rimtą problemą. „Su ja būtina kovoti, nes tai – mokesčių vengimas, iš kurio kyla ir visos kitos problemos, tokios kaip maži viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai bei emigracija. Kaip sukurti sistemą, kuri ji veiktų ir skatintų gyventojus reikalauti kvitų? Visų pirma loterijoje turi būti nesudėtinga dalyvauti, o laimėjimas turi būti proporcingas išlaidoms“, – dėstė jis.

Ekonomistas prisipažino sunkiai galintis įsivaizduoti, ar dabar VMI numatytų prizų gyventojams pakaks, kad jie dėl loterijos atsisakytų nuolaidų. „Tokia priemonė geriau negu jokios. Bet vien jos greičiausiai neužteks. Reikia, kad kova apimtų daugelį priemonių: turi atsirasti ir finansinė paskata, ir rizika tiems, kurie dalyvauja šešėliniuose sandoriuose, taip pat visada derėtų stengtis mažinti mokesčių naštą. Tai sumažintų ir mokesčių vengimo patrauklumą“, – tvirtino N. Mačiulis.

Ar pats dalyvaus čekių loterijoje, ekonomistas sakė dar nežinąs. Jo žodžiais, tai priklausys nuo loterijos sąlygų.

„Transparency International“ Lietuvos skyriaus projektų koordinatorės Gabijos Lukšaitės teigimu, šešėlinė ekonomika Lietuvoje, kaip rodo įvairūs skaičiavimai, gali sudaryti apie ketvirtadalį šalies BVP. Nors pastaruoju metu „šešėlis“ mažėja, šiuo atžvilgiu Lietuva vis dar smarkiai atsilieka nuo Europos valstybių vidurkio. Todėl ji sveikino valdžios iniciatyvą, tačiau kartu pažymėjo, kad kovos su tokiomis negerovėmis priemonių arsenalas neturėtų baigtis loterija.

Iš pradžių loterijoje galės dalyvauti tik čekiai, išduoti paslaugų sektoriaus įmonių ir turgaviečių prekiautojų.

„Lietuvoje ilgą laiką trūko inovatyvių sprendimų „šešėliui“ ir korupcijai mažinti, tad džiugu, jog Finansų ministerija ryžosi tokiam eksperimentui, – kalbėjo ji. – Bus tikrai įdomu pamatyti, ar ši priemonė pasitvirtins Lietuvoje. Tačiau norint spręsti esamas problemas iš esmės būtina imtis ir kitų reformų „šešėliui“ mažinti: skatinti mokesčių surinkimą į biudžetą tradicinėmis priemonėmis, mažinti bendrą gyventojų pakantumą korupcijai kasdienėje aplinkoje.“

Didina atsiskaitymą kortelėmis

Kompanija EY pažymi, kad čekių loterijos poveikis šešėlinei ekonomikai yra dvejopas. Ji ne tik skatina vartotojus reikalauti čekio, bet gali ir šiek tiek padidinti skaičių prekybininkų, priimančių elektroninius atsiskaitymus. Mat kai apskaitomi visi atsiskaitymai grynaisiais, mokėjimas banko kortelėmis prekybininkams nebebūna toks nepatrauklus kaip tuomet, kai atsiskaitymą grynaisiais jie galėdavo nuslėpti.

Kita vertus, istorinės patirties trūkumas, duomenų stoka dar neleidžia aiškiai ir kokybiškai nustatyti, kaip čekių loterija paveikia šešėlinę ekonomiką. Juo labiau kad tokio pobūdžio loterijos skirtingai įgyvendinamos. Pavyzdžiui, poveikio rezultatus gali lemti tai, kaip paprasta dalyvauti loterijoje, taip pat apdovanojimų skaičius, jų vertė ir pan.

Pirks paslaugas

VMI informavo planuojanti pirkti kasos aparatų kvitų žaidimo organizavimo ir vykdymo paslaugą bei patvirtinti Kvitų žaidimo taisykles. Paslaugos teikėjo programinė įranga taip pat turės užtikrinti sklandų žaidimo administravimo procesą išmokant piniginius prizus.

VMI „Lietuvos žinioms“ minėjo, kad internetinio puslapio ir programinės įrangos metinis palaikymas gali kainuoti apie 50 tūkst. eurų. Šios sąnaudos priklausys nuo to, kiek laiko bus rengiamas kvitų žaidimas.

Be kita ko, VMI planuoja ieškoti loterijos viešinimo partnerių, kurie padėtų pritraukti kuo daugiau mokesčių mokėtojų dalyvauti loterijoje. „Nesitikime, jog tai iš karto duos labai gerų rezultatų, bet įvairia metodika atlikti skaičiavimai rodo, kad mokesčių papildomai bus surinkta daugiau, negu išleista pinigų pačiai loterijai“, – BNS pirmadienį sakė finansų ministras.

Visas smulkmenas visuomenei VMI žada paskelbti patvirtinus loterijos taisykles.

Užsienyje loterija pasitvirtino

Audito ir konsultacijų kompanijos EY 2016 metų ataskaita atskleidžia, kad čekių loterija veikia kaip paskata vartotojams prašyti fiskalinių čekių už suteiktas prekes ar paslaugas, o ilgainiui žmonės įpranta reikalauti čekio net tuomet, kai nėra papildomų finansinių paskatinimų. Esą prašymas išduoti čekį tampa socialiai priimtinu ir pageidaujamu, didėja visuomenės sąmoningumas dėl naudos kovojant su šešėline ekonomika.

Ataskaitoje teigiama, jog tokio pobūdžio loterijų pradininkas yra Taivanas – čia loterija buvo organizuota dar XX amžiaus 6-ojo dešimtmečio pradžioje. Slovakijoje, Maltoje ir Portugalijoje loterija yra tęstinė priemonė, kitose šalyse ji rengiama tik tam tikrą laiką.

Pavyzdžiui, Pietų Korėjoje čekių loterija vyko kelerius metus, bet 2010-aisiais, kai vartotojų įsitraukimas pasiekė norimą lygį, buvo nutraukta. Kroatija organizavo kelias PVM loterijas, tačiau ne reguliariai ir gana nedideliu lygiu – dažniausiai kaip dalį nacionalinių edukacijos kampanijų, siekiančių didinti sąmoningumą.

Nuo 2015 metų spalio čekių loterija rengiama ir kaimynėje Lenkijoje. Planuota, kad ji truks 12 mėnesių. Lenkijoje taikomas loterijos principas analogiškas lietuviškajam: kad galėtų laimėti prizą, gyventojas turi užsiregistruoti internetu. Vadinasi, kuo daugiau čekių dalyvis užregistruoja, tuo didesnę tikimybę jis turi laimėti.

Čekių loterija, kaip tvirtinama ataskaitoje, Lenkijoje sulaukė didelio populiarumo. Pirmą jos savaitę buvo užregistruota daugiau kaip 1 mln. čekių. 2015 metų spalį iš viso užfiksuota 17 mln. įrašų, lapkritį – daugiau kaip 15 milijonų.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"