Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Dainius Sabaliauskas: geri vertėjai gali uždirbti tiek pat, kiek ir geri advokatai

 
2017 07 17 15:59
ktu.edu nuotrauka

„Vertimo paslaugos – greitai auganti rinka, nuolat ieškanti naujų, sparčiai tobulėjančių, gabių specialistų, tačiau pasakyti, kad šis augimas apima tik vis didėjančią globalizaciją, o kartu su ja ir vertėjų poreikį, būtų netikslu“, – sako Kauno technologijos universiteto Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (KTU SHMMF) docentė Ramunė Kasperavičienė. Pats vertimas, pasak jos, taip pat evoliucionuoja ir žengia koja kojon su naujausiomis technologijomis bei besikeičiančiais žmonių poreikiais.

Apie vertimo studijų galimybes bei jų ryšį su tobulėjančiomis technologijomis papasakojo Dainius Sabaliauskas, kurio vertimo ir lokalizacijos įmonė „Eurotradus“ gali pasigirti tokiais garsiais klientais kaip „Google“, „Microsoft“ ar „Samsung“.

Vertėjai – visapusiški specialistai

D. Sabaliausko įmonė bendradarbiauja su laisvai samdomais vertėjais ir pripažįsta, kad geri specialistai – visada reikalingi. Pasak verslininko, ne visi vertėjai yra baigę vertimo studijas: „Turime įvairių sričių vertėjų: fizikų, inžinierių, matematikų, informatikų, medikų, biologų. Vieniems vertimas – papildoma veikla, kitiems – pagrindinis darbas.“

D. Sabaliauskas atkreipia dėmesį, kad vertimo studijas pasirinkę studentai turėtų išnaudoti visas galimybes ir stengtis kuo labiau pasirengti darbo rinkai: ne tik tobulinti lietuvių kalbą, bet ir aktyviai naudotis kompiuterizuotojo vertimo (angl.Computer-Assisted Translation) programomis, be pagrindinės kalbos (pavyzdžiui, anglų), išmokti dar bent vieną ar dvi užsienio kalbas.

„Eurotradus“ vadovo teigimu, šiuo metu rinkoje ypač reikalingi vokiečių, skandinavų kalbų vertėjai.

Svarbus įvairių sričių išmanymas

D. Sabaliausko nuomone, vertėjai turėtų domėtis įvairiomis sritimis, tačiau vengti tapimo „universalais“, nes tik įsigilinus į konkretų dalyką, pavyks atlikti kokybišką vertimą, parinkti tinkamą terminiją.

„Trumpai tariant, reikia išmokti versti taip, kad skaitant vertimą jis neatrodytų kaip vertimas, o profesionalo parašytas tekstas“, – sakė verslininkas.

„Eurotradus“ vadovas siūlo keisti įprastą požiūrį į praktiką: „Praktika neturėtų būti vien tik sėdėjimas biure ir tam tikrų užduočių atlikimas. Vertėjų darbo specifika yra palanki norintiems dirbti iš namų ir laisvai planuoti savo laiką, tad ir praktikos užduotis studentai gali atlikti namuose.“

KTU SHMMF docentė Ramunė Kasperavičienė pridūrė, kad bendradarbiavimas su verslo atstovais – neatsiejama studijų dalis ir džiaugėsi tuo, kad įmonių ir viešųjų įstaigų vadovai padeda būsimiesiems vertėjams dar studijuojant įgyti praktinių įgūdžių, patiki jiems versti reikalingus tekstus, lokalizuoti svetaines ar tvarkyti jų turinį, sinchroniškai versti spektaklius.

Platus karjeros galimybių spektras

D. Sabaliauskas įsitikinęs, kad geri vertėjai visuomet paklausūs ir gali uždirbti tiek pat, kiek ir geri advokatai, teisėjai, tačiau pabrėžia, kad geru vertėju netampama vos baigus studijas: „Kaip ir bet kokios profesijos atstovui, norint tapti geru ir rinkoje paklausiu profesionalu, reikia daug darbo ir pastangų.“

Anot pašnekovo, į vertimo paslaugų verslą vis labiau skverbiasi technologijos, todėl reikia mokėti ne tik naudotis kompiuterizuotojo vertimo programomis, bet ir sparčiai tobulėjant mašininiam (automatiniam) vertimui, redaguoti kompiuterio automatiškai išverstus tekstus.

„Tokie vertėjai vadinami postredaktoriais (angl. post-editor)“, – pažymi jis.

Vertimo specialistai ne tik verčia

KTU atsakas į pažangių vertimo specialistų poreikį – Technikos kalbos vertimo studijų programa, kuri, pasak R. Kasperavičienės, suteikia platų gebėjimų spektrą: „Absolventai, baigę vertimo studijas, gali dirbti ne tik profesionaliais vertėjais, vertimo technologijų specialistais, vertimo projektų vadovais, bet ir lokalizacijos bei komunikacijos IT ekspertais, audiovizualiųjų medijų vertimo specialistais, lokalizuojamų produktų (pavyzdžiui, video žaidimų) testuotojais ar tiesiog įvairiakultūrės komandos vadovais.“

„Nemažai vertimo studijas baigusiųjų įsidarbina projektų vadovais vertimų biuruose. Vieni vertėjai mėgsta versti tik žodžiu, kiti – tik raštu, dar kitiems abi veiklos mielos“, – antrina D. Sabaliauskas.

Jis taip pat primena, kad vertėjai turi drąsiai siūlyti savo paslaugas rinkoje, pristatyti save potencialiems darbdaviams, tinkamai užpildyti CV, nepabijoti paskambinti darbdaviams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"