Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Dėl uosto ateities derėsis su gyventojais

 
2017 09 23 6:00

Siekdama kuo mažesnio pasipriešinimo Klaipėdos uosto plėtros planams, Vyriausybė ketina individualiai derėtis su kiekvienu uostamiesčio gyventoju, kurio interesus palies projektas. Savivaldybei žadama atlikti nepadarytus pirmtakų darbus ir siūlomas priėjimas prie uosto pelno.

Daugelį metų Klaipėdos miestą valdantys liberalai aktyviai siekia prisidėti prie uosto valdymo. Kartą trumpam buvo pavykę, o netrukus sėkmė gali pasikartoti. Baigiant rengti uosto bendrąjį planą, kai Susisiekimo ministerija pritarė maksimalios plėtros koncepcijai, kuriai savivaldybės taryba priešinasi, Vyriausybė nusprendė ieškoti dialogo ir miestui išdėstyti viliojančių pasiūlymų.

Rekonstruos sankryžą

Klaipėdoje penktadienį aukščiausiu valstybės lygiu aptarti ginčų keliantys uosto plėtros klausimai. Jų aktualumą demonstravo prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (KVJUD) surengti du bendruomenių piketai ir Melnragės gyventojų premjerui Sauliui Skverneliui įteikta peticija, kuria reikalaujama pagarbos vietos gyventojams ir atsakingų sprendimų.

Premjeras ir susisiekimo ministras Rokas Masiulis po susitikimo su KVJUD ir savivaldybės vadovais žiniasklaidą patikino, kad ši Vyriausybė ką pažadėjo Klaipėdai, tą ir tesės. Netgi daugiau. „Nors ir nesinori prisiimti ankstesnės Vyriausybės darbų tęstinumo, tačiau būtina“, – kalbėjo S. Skvernelis apie Baltijos prospekto ir Šilutės plento sankryžą, kur susidaro didžiausios eismo spūstys. Šią sankryžą, derinant SGD terminalo projektą su savivaldybe, prieš ketverius metus žadėta rekonstruoti.

Pasak R. Masiulio, šis žiedas yra vienas iš 10 visoje Lietuvoje problemiškiausių eismo vietų. Ankstesnis projektas nefinansuotas dėl per didelės kainos, 30 mln. eurų, o dabar iš naujo parengtas ir grąžintas savivaldybei derinti projektas gali kainuoti 10 mln. eurų.

Pasak premjero, siekiant partnerystės su Klaipėdos valdžia pateikta įvairių pasiūlymų ir idėjų. O tai, kad Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas nuo rugpjūčio įtrauktas į KVJUD valdybą, yra pirmas žingsnis atskleidžiant miestui uosto plėtros naudą.

Pasak KVJUD vadovo Arvydo Vaitkaus, suderintos pozicijos dėl bendrojo plano varianto išspręstų svarbų techninį klausimą – molų rekonstrukcijos mastą ir jo kainą. Dabartinių molų šaknis statyta prieš 150 metų, o naujieji, kurių sttaybos nebegalima atidėlioti, uostą saugotų 200 metų.

Siūlys akcijų

Viena naujausių valdžios idėjų (kuriai Klaipėdos savivaldybė vargu ar galėtų atsispirti) yra prieš keletą dienų Seimo Ekonomikos komitetui R. Masiulio pristatytas valstybinių įmonių statuso pakeitimo į akcines bendroves projektas. Tarp jų paminėta ir KVJUD.

„Jau seniai ieškome formulės, kaip miestą labiau įtraukti į uosto projektus, kad pats miestas turėtų didesnį suinteresuotumą. Buvo paliesta uosto direkcijos akcionavimo tema – kad uostas taptų akcine bendrove jau ateinančiais metais. Akcionavimas galėtų tarnauti keliais tikslais – kol kas labai atsargiai kalbame, jokių sprendimų nėra priimta. Miestas galėtų tapti uosto (KVJUD – red.) akcininku, įgydamas tiesioginį suinteresuotumą. Nepamirškime, kad jau šiandien daugiau kaip 15 proc. uosto pelno keliauja miestui įvairiais projektais, tai reikėtų sverti, kuris dalyvavimas miestui būtų naudingesnis. Kitas akcionavimo tikslas svarstomas, kad valstybė turėtų galimybę gauti dividendų iš veiklos. Iki šiol valstybė iš uosto neimdavo lėšų, leisdavo investuoti. Labai tikėtina, kad jeigu bus daromas šis didysis plėtros projektas, tos lėšos nemaža dalimi į jį ir keliaus. Bet jeigu – nors aš netikiu, kad projektas nebūtų daromas – hipotetiškai nebūtų daromas, tai valstybė, išsiėmusi dividendus, turėtų galimybę investuoti kažkur kitoje vietoje. Tai toks drausminis elementas, jeigu tų lėšų nebus pageidaujama Klaipėdoje. Bet aš nebejoju, jog sutarimas bus, jau šiandien matome bendrą tikslą, kad šis didysis projektas miestui bus postūmis augti“, – kalbėjo susisiekimo ministras.

Jis pažymėjo, kad Vyriausybėje svarstant didelius investicinius projektus „Klaipėda iš paveikslo iškrinta“. Jeigu projektas reikalauja bent tūkstančio darbuotojų, tai Klaipėdoje nėra pakankamai gyventojų, kad galėtų sukurti tiek darbo vietų. Tik Vilnius ir Kaunas yra tos vietos. Uosto projektas galėtų papildomai pritraukti į Klaipėdą gyventojų, kad taptų trečiu miestu, aplink kurį kursis didieji verslai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"