Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Didžiosios Baltijos šalių įmonės ateitį mato šviesią

 
2017 11 10 15:00
Gana optimistiškos nuotaikos dėl ekonominės padėties ateityje skatina įmonių vadovus mąstyti apie verslo plėtrą, gamybos išteklių ir darbuotojų skaičiaus didinimą.
Gana optimistiškos nuotaikos dėl ekonominės padėties ateityje skatina įmonių vadovus mąstyti apie verslo plėtrą, gamybos išteklių ir darbuotojų skaičiaus didinimą. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Maždaug 8 iš 10 didžiųjų Lietuvos įmonių yra patenkintos savo finansine padėtimi, o daugiau kaip pusė (54 proc.) jų finansų direktorių teigiamai vertina verslo aplinką. Tačiau iššūkių didžiajam verslui Baltijos šalyse netrūksta. Vienas jų – didėjančios darbo sąnaudos. Daugelis įmonių artimiausiais metais planuoja investuoti į efektyvesnę veiklą ir mažinti išlaidas.

Tokius duomenis atskleidė šį spalį SEB bankų Baltijos valstybėse atlikta didžiųjų Lietuvos, Latvijos ir Estijos įmonių finansų direktorių apklausa.

„Kaip parodė bendrovių finansų direktorių apklausa, net 56 proc. jų teigia, jog darbo sąnaudos tapo svarbiausiu Baltijos šalių iššūkiu“, – pranešime spaudai pabrėžia SEB banko valdybos narys, Verslo bankininkystės tarnybos direktorius Vilius Juzikis. Pasak jo, praėjusiais metais darbo užmokestis Lietuvoje, palyginti su kitomis Baltijos valstybėmis, kilo sparčiausiai.

Esant specialistų trūkumui ir didelėms darbuotojų viltims dėl tolesnio algų kilimo, darbo sąnaudos tapo pagrindine grėsme ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Baltijos šalyse.

Latvijos įmonės optimistiškiausios

Apklausos duomenimis, šiemet didžiosios Latvijos įmonės dėl ateities nusiteikusios optimistiškiausiai iš visų trijų Baltijos valstybių įmonių. 61 proc. Latvijos bendrovių finansų direktorių nuomonė apie verslo aplinką 2018 metais yra palanki (pernai rudenį tokių buvo gerokai mažiau – 43 proc.). „Tam turi įtakos sparčiai auganti ekonomika. Latvijos bendrasis vidaus produktas per devynis šių metų mėnesius padidėjo 4,6 proc., vyravo gana palankios euro zonos plėtros perspektyvos, o nuo 2018 metų šalyje planuojama nauja mokesčių reforma. Ją įgyvendinus, pavyzdžiui, įmonės bus atleistos nuo pelno mokesčio, kol pelnas nebus išmokėtas dividendais ar kitomis išmokomis“, – komentuoja V. Juzikis.

Lietuvos ir Estijos didelės įmonės nusiteikusios nuosaikiau. Čia artimiausių metų verslo aplinką teigiamai vertina vidutiniškai 49 proc. finansų direktorių (pernai rudenį Lietuvoje tokių buvo 53 proc., Estijoje – 45 proc.), neutraliai – maždaug 37 procentai.

Planuotų strategines investicijas

Stabili verslo finansinė padėtis ir teigiami ateities planai susiję su įmonių noru investuoti bei didinti plėtrą. Stambių Lietuvos bendrovių finansų direktoriai prognozuoja, kad 39 proc. įmonių papildomas lėšas būtų linkusios skirti strateginėms investicijoms šalyje, penktadalis (19 proc.) – skoloms mažinti, o 15 proc. – dividendams mokėti.

Pasak V. Juzikio, Lietuvoje per metus sumažėjo įmonių, kurios artimiausiu metu norėtų mažinti finansinius įsipareigojimus. Šiemet tik 19 proc. apklaustų finansų vadovų pasirinko šį prioritetą skirstydami sukauptas papildomas lėšas (prieš metus tokių buvo 29 procentai). Tai rodo, kad bendrovės nejaučia didelės paskolų naštos, todėl randa daugiau galimybių, kaip panaudoti perteklines lėšas – investicijas ar dividendus.

Baltijos valstybių įmonių finansų direktorių prioritetai dėl sukauptų lėšų paskirstymo 2018 metais labai skyrėsi. Estijoje net pusė didelių bendrovių (51 proc.) papildomus finansus linkusios skirti strateginiams investiciniams projektams savo šalyje įgyvendinti, Lietuvoje – 39 proc., Latvijoje – 38 procentai.

Lietuvos didelių įmonių finansų vadovams (15 proc.) dividendų mokėjimas nebūtų pagrindinis pasirinkimas. Daugiausia dividendų planuotų išmokėti Latvijos įmonės (25 proc.). Mažiausiai lėšų skoloms mažinti norėtų skirti Estija – tik 6 proc., tuo metu Lietuva ir Latvija – po 19 procentų.

Akivaizdu, kad didžiosios Lietuvos įmonės dažniau žvelgia į strategines investicijas užsienyje (15 proc.). Latvijos finansų vadovams tai būtų tikrai ne svarbiausias prioritetas – jie investicijoms užsienyje skirtų tik 2 proc. lėšų.

Didins darbuotojų efektyvumą

SEB bankų atliktos apklausos duomenimis, ir Lietuvos, ir kitų Baltijos valstybių verslui daugiausia iššūkių kelia su darbo sąnaudomis susiję klausimai. Siekdamos sumažinti darbo sąnaudas, 68 proc. Lietuvos didžiųjų įmonių planuoja didinti darbuotojų efektyvumą, 47 proc. bendrovių ketina investuoti į technologijas. Tačiau reta Lietuvos įmonė linkusi susitaikyti su mažesne pelno marža (18 proc.). Estijoje bendrovių, kurios planuotų, kad kitais metais pelno marža galėtų būti menkesnė, – net 26 proc., Latvijoje – 19 procentų.

„Vis dėlto lietuviai, kaip atskleidė apklausa, labiau tiki, kad įmonės, daugiau investuodamos į technologijas ir procesų automatizavimą, sugebės padidinti darbo našumą ir dabartiniams efektyviau dirbantiems darbuotojams galės mokėti didesnes algas“, – aiškina V. Juzikis.

Stambių Lietuvos įmonių finansų vadovai teigė, jog 2018 metais pusė (52 proc.) bendrovių žada išlaikyti dabartinį darbuotojų skaičių, daugiau kaip trečdalis (35 proc., daugiausia iš visų Baltijos valstybių) planuoja jį didinti, 13 proc. − mažinti.

Tai buvo jau penkta SEB bankų atlikta didelių Baltijos šalių įmonių finansų direktorių apklausa per pastaruosius trejus metus. Šiemet joje iš viso dalyvavo 190 stambių Baltijos valstybių bendrovių, kurių apyvarta yra didesnė kaip 20 mln. eurų.

„Lietuvos žinių“ inf.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"