Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Gerą Lietuvos įvaizdį gadina politikų akibrokštai

 
2017 10 27 6:00
Verslo forumą „Lietuva ir Lenkija: ko dar nežinome?“ surengė nacionalinis dienraštis „Lietuvos žinios“, Lenkijos prekybos ir investicijų rėmimo skyrius bei Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai.
Verslo forumą „Lietuva ir Lenkija: ko dar nežinome?“ surengė nacionalinis dienraštis „Lietuvos žinios“, Lenkijos prekybos ir investicijų rėmimo skyrius bei Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Lietuva ir Lenkija, nors yra skirtingos verslo aplinkos ir dydžio valstybės, turi galimybę ne tik sėkmingai plėtoti abipuses investicijas, įgyvendinti bendrus infrastruktūros projektus, bet ir pasimokyti iš tų ūkio veiklos sričių, kuriose kiekviena šalis pažengusi toliau.

Abipusė simpatija, bendra istorinė atmintis, kultūros ir elgsenos panašumai gali padėti Lenkijos verslininkams dirbti Lietuvoje, ir priešingai. Abi tautas daugiau dalykų sieja negu skiria, ir tai patvirtina didėjanti kaimynių valstybių prekybos apimtis, augančios investicijos bei sėkmingai plėtojami europiniai infrastruktūros projektai, sujungsiantys abi šalis.

Lenkija – viena įdomiausių ir patraukliausių rinkų Lietuvos verslui, o Lenkijos bendrovės domisi infrastruktūros ir finansinių paslaugų projektais Lietuvoje. Vis daugiau sėkmingų bendradarbiavimo pavyzdžių pateikia draugaujantys regionai.

Ne tik makroekonomikos lygiu, bet ir paprastų žmonių gyvenime jaučiamas Lenkijos artumas. Tarkime, Lietuvos pilietis perka du kartus daugiau lenkiškų prekių negu Vokietijos gyventojas.

Tačiau gerą Lietuvos įvaizdį kartais pagadina politikų akibrokštai. Šiuo metu Seime svarstomas įstatymas, kuris reglamentuos valstybinių ir privačių strateginių įmonių veiklą, papiktino tiek Lietuvos, tiek Lenkijos ir Švedijos investuotojus. Didžiausią užsienio investiciją Lietuvoje padariusios Lenkijos bendrovės nuomone, Seimui pateiktas įstatymas pažeidžia pamatinę teisę į ekonominės veiklos laisvę.

Apie tai ir daugelį kitų dalykų kalbėta spalio 25 dieną Vilniuje vykusiame verslo forume „Lietuva ir Lenkija: ko dar nežinome?“. Jį surengė nacionalinis dienraštis „Lietuvos žinios“, Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyrius bei Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmai.

Yra ko pasimokyti

Forume dalyvavęs Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų valdybos pirmininkas Jaroslavas Neverovičius tikino, kad rūmai remia lietuviškas įmones, norinčias dirbti Lenkijoje, ir lenkiškas – Lietuvoje. „Pastebime, jog atmosfera keičiasi. Atsiranda rimtų verslo projektų, abipusių investicijų, o problemas ir kylančius sunkumus pavyksta išspręsti. Kai esama protingų, aktyvių politikų, pasirodo, galima dirbti labai artimai ir kurti bendrą pridėtinę vertę, duoti naudos visuomenei ir verslui“, – kalbėjo buvęs Lietuvos energetikos ministras.

Jo žodžiais, nors Lenkija ir Lietuva – skirtingo dydžio, skirtingos verslo aplinkos valstybės, tarp jų yra sinergija. „Akivaizdžiai matyti, kad dėl energetikos reformos, atsinaujinančių išteklių panaudojimo šilumos ūkyje, veiksmų mažinant šilumos efektą sukeliančių dujų išmetimą padėtis Lietuvoje gerėja. Tai gali dominti Lenkiją, nes ten tokia reforma tik pradedama. Kita vertus, Lenkija gerokai toliau pažengusi energinio efektyvumo, taupaus energijos naudojimo srityje. Lietuvoje pastatų renovacija tik įsibėgėja, tad lenkiškų įmonių patirtis, potencialas gali būti naudingi“, – pabrėžė J. Neverovičius. Jis pridūrė, kad europiniai infrastruktūros projektai sėkmingai gali būti plėtojami tik dalyvaujant Lenkijai ir įtraukiant lenkiškas įmones.

Abipusiai patrauklios rinkos

Iš kairės: "Warbud" valdybos narys eksporto plėtrai Robertas Proczko ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius./Romo Jurgaičio nuotrauka
Iš kairės: "Warbud" valdybos narys eksporto plėtrai Robertas Proczko ir Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas Virginijus Sinkevičius./Romo Jurgaičio nuotrauka

Sveikinimą forumo dalyviams atsiuntusi Lenkijos ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska atkreipė dėmesį, kad Lietuva yra svarbi Lenkijos partnerė. „Prekybos apyvarta tarp dviejų šalių siekia beveik 4 mlrd. eurų, eksportas iš Lenkijos pernai sudarė 2,6 mlrd. eurų. Jis kiekvienais metais auga. Per aštuonis šių metų mėnesius eksportas padidėjo 12 procentų“, – skaičiavo ambasadorė. Ji pažymėjo, kad paprastas Lietuvos pilietis perka du kartus daugiau lenkiškų prekių negu Vokietijos gyventojas.

„Savo filialus Lietuvoje yra įregistravusios daugiau kaip 220 Lenkijos bendrovių. Gausėja bendrų Lietuvos ir Lenkijos įmonių. Lenkijos kapitalas, investuotas Lietuvoje, siekia apie 800 mln. eurų. Lietuvos rinkoje veikia didžiausios Lenkijos valstybės įmonės „PKN Orlen“ ir PZU. Džiaugiamės, kad Lietuvos pirkėjai gali įsigyti parduotuvėse kokybiškų lenkiškų prekių. Didėja ir lietuviškų prekių pasiūla Lenkijos parduotuvėse“, – sakė ambasadorė.

U. Doroszewska paminėjo, kad nuo praėjusių metų veikia geležinkelio linija tarp Kauno ir Balstogės, o iš Vilniaus į Varšuvą kasdien galima nuskristi Lenkijos oro linijų LOT lėktuvu. „Lenkija tapo patrauklia rinka Lietuvos atstovams. Penkios Lietuvos įmonės yra kotiruojamos Varšuvos vertybinių popierių biržoje, kviečiame ir daugiau bendrovių. Tikimės, jog šie pasiekimai taps impulsu plėtoti mūsų bendrus ryšius, kad bendradarbiautume įvairiose srityse, įskaitant ir verslą“, – teigė Lenkijos diplomatė.

Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus atstovas Jerzy Karasiukas informavo, kad Lenkijoje kelis mėnesius aktyviai diskutuojama apie investicijas reglamentuojančių įstatymų pakeitimus. Nuo 2018 metų planuojama įgyvendinti svarbią reformą – steigti specialiąsias ekonomikos zonas. Iš esmės visa Lenkija turėtų tapti viena didele specialiąja ekonomine zona. Tai leistų įmonėms investuotojoms daug lanksčiau veikti. Joms nereikėtų derintis prie šiuo metu esančių 14 ekonominių zonų reikalavimų.

„Tikiuosi, tai gera informacija Lietuvos investuotojams. Be abejo, reikės atitikti tam tikras sąlygas. Ypač daug dėmesio bus skiriama naujų darbo vietų kokybei, – dėstė J. Karasiukas. – Įgyvendinus reformą investicijos Lenkijoje, kaip planuojama, padidės 30 mlrd. eurų, bus sukurta 130 tūkst. darbo vietų.“

Verslo aplinką gadina politikai

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkui Virginijui Sinkevičiui teko aiškintis Lenkijos ir Lietuvos forumo dalyviams dėl Seime svarstomo Ūkio ministerijos parengto įstatymo, reglamentuojančio strateginių įmonių veiklą. Įstatymo pataisomis, kurioms birželį pritarė Vyriausybė, neva siekiama „išgryninti“ kriterijus, pagal kuriuos nacionaliniam saugumui svarbios įmonės turėtų kreiptis į tokių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, kad ši patikrintų ketinamą sudaryti sandorį. Patikrą galėtų inicijuoti ir už nacionalinį saugumą atsakingos institucijos, ir pati komisija. Įstatymo projektą tikimasi parengti per porą savaičių, o priimti – iki šių metų pabaigos.

Paviešintos įstatymo detalės papiktino didžiausių šalies eksportuotojų ir mokesčių mokėtojų – lietuviško bei užsienio kapitalo įmonių – vadovus. V. Sinkevičius tuomet aiškino žiniasklaidai, kad specialios Vyriausybės komisijos leidimo reikėtų vienam arba dviem sandoriams sudaryti per metus. Nauja tvarka būtų taikoma valstybės valdomoms strateginėms įmonėms, taip pat trims lietuviško ir užsienio kapitalo bendrovėms – „Orlen Lietuva“, „Achema“ ir „Telia Lietuva“.

Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė: "Tyrimai rodo, kad lenkų įmonių kai kurios paslaugos ir prekės pigesnės ir kokybiškesnės."/Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka
Viešųjų pirkimų tarnybos direktorė Diana Vilytė: "Tyrimai rodo, kad lenkų įmonių kai kurios paslaugos ir prekės pigesnės ir kokybiškesnės."/Margaritos Vorobjovaitės nuotrauka

Kai Seimo Ekonomikos komitete svarstyto Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo detalės iškilo į viešumą, politikai teisinosi, neva jį siekiama suderinti su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) reikalavimais bei Valstybės saugumo departamento (VSD) pageidavimais.

Lenkijos kapitalo įmonės „Orlen Lietuva“ generalinis direktorius Ireneuszas Fąfara yra sakęs, kad numatomos reguliavimo priemonės pažeidžia pamatinę teisę į ekonominės veiklos laisvę. Esą pagal naują tvarką įmonėje būtų privaloma ir personalo patikra, saugumo planai.

Tarp kandidatų į laisvą Ūkio ministerijos vadovo vietą minimas V. Sinkevičius per Lenkijos ir Lietuvos forumą kaltino žiniasklaidą, kuri informuodama apie svarstomą įstatymą neva sutirštino spalvas, tačiau pripažino, jog straipsnių antraštės galėjo išgąsdinti užsienio investuotojus. V. Sinkevičius teisinosi, kad Seimą pasiekė Ūkio ministerijos parengtas įstatymas, kuriame pernelyg atsižvelgiama į „kai kurių institucijų pageidavimus ir siūlymus“. Politikas žadėjo šiuos pasiūlymus Ekonomikos komitete atidžiai išnagrinėti, kriterijus išdėstyti labai aiškiai ir nustatyti skaidrias „žaidimo taisykles“.

„Kiek žinau, dėl jų sutinka ir „PKN Orlen“. O kaip baigsis svarstymas, pažiūrėsime. Nes Seime nėra vieningo pritarimo šiam įstatymui, – neslėpė Seimo narys. – Žinoma, žiniasklaidos straipsnių antraštės man labai nepatiko. Manau, yra perspausta. Ir tai iš tiesų gąsdina investuotojus. Jeigu planuočiau investuoti Lietuvoje, perskaitęs tokias antraštes, susimąstyčiau.“

Parlamentaras atsakomybę dėl nevisiškai parengto įstatymo permetė Ūkio ministerijai. Jai suteiktos dvi papildomos savaitės pasitarti su verslininkais ir pataisyti įstatymo projektą. „Manau, įstatymas bus parengtas gerai. Tikrai nekils tokios situacijos, kokia buvo tarp „Orlen Lietuvos“ ir „Lietuvos geležinkelių“. Tai galiu pažadėti“, – tikino Seimo Ekonomikos komiteto vadovas.

V. Sinkevičius priminė, kad „PKN Orlen“ yra didžiausia ir viena svarbiausių užsienio investuotojų Lietuvoje bei stambiausia kuro tiekėja Baltijos valstybėse. „Šis pavyzdys rodo, jog galime įgyvendinti didelius investicinius projektus. O naujoji Vyriausybė demonstruoja, kad esame atviri produktyviam dialogui ir galime rasti abi šalis tenkinantį kompromisą“, – tvirtino politikas. Jo įsitikinimu, pozityviausias signalas verslui plėstis tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje yra politinis stabilumas.

Signataras, ambasadorius, verslo teisės advokatas Czeslawas Okinczycas teiravosi Seimo nario, kiek politiniai klausimai, vis iškylantys tarp Lenkijos ir Lietuvos, trukdo dviejų šalių bendradarbiavimui ir kaip Seimas ketina juos spręsti. Be to, signataras norėjo sužinoti prelegento nuomonę apie spaudos pranešimus, kad Lietuvoje ne itin sėkmingai veikia valstybinės įmonės ir kad „versle per daug valstybės“.

V. Sinkevičius pripažino, jog sprendimai Lietuvoje labai dažnai priimami ne ekonominių skaičiavimų, o politiniu pagrindu. „Taip, su Lenkija yra neišspręstų klausimų. Bet premjero vizitas į Lenkiją rodo, kad judama tinkama linkme“, – priminė jis. Politikas žadėjo forumo dalyviams, kad klausimas dėl pavardžių rašymo, nors Seime esama įvairių nuomonių, turėtų būti sprendžiamas iš karto, kai bus priimtas kitų metų biudžetas. „Orlen Lietuvos“ ir „Lietuvos geležinkelių“ ginčą pavyko išspręsti. Dėl kitų – švietimo, mokyklų tinklo – reikalų, manau, taip pat galima rasti kompromisą“, – aiškino V. Sinkevičius.

Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko nuomone, valstybės valdomos įmonės neturėtų teikti paslaugų tose rinkose, kuriose jas kokybiškai ir geromis kainomis teikia privačios bendrovės. „Žinome, kad valstybės įmonės dažniausiai valdomos neefektyviai, bet tai irgi keičiasi“, – sakė jis.

Naujos galimybės

Lietuvos garbės konsulas Ščecine Wieslawas Wierzchosas pristatė planuojamą naują keleivių ir krovinių kelto jungtį tarp Klaipėdos ir Svinouscio. Jis teigė, jog dabartinę Rytų ir Vakarų keltų liniją tarp Klaipėdos ir Kylio Vokietijoje būtų galima papildyti Pietų kryptimi, jeigu dalis krovinių būtų iškraunama pakeliui sustojus Svinouscio uoste. Iš jo iki Berlyno – 230 kilometrų, toliau kroviniai galėtų būti gabenami į Čekiją, Bavariją, Italiją. „Nauja keltų linija prisidėtų ne tik prie didesnio krovinių srauto Vakarų ir Rytų kryptimi, bet ir paskatintų turizmą“, – pabrėžė konsulas.

Ščecino ir Svinouscio jūrų uosto viceprezidentas infrastruktūrai Kazimierzas Drzazga mano, kad keltų jungtis tarp Klaipėdos ir Svinouscio atvertų kelią tolesnėms investicijoms. „Turime veikti labai apgalvotai, ramiai, išmintingai. Negalima daryti klaidų. Ši investicija turi apsimokėti abiem šalims – ir lenkams, ir lietuviams“, – dėstė jis. Svečias informavo, kad dėl keltų linijos perspektyvų planuojama rengti lietuvių ir lenkų susitikimus šių metų lapkritį ir gruodį.

Kazimierzas Drzazga: „Iš tikrųjų lenkai myli lietuvius. Aš kaip lenkas tai sakau. Lenkai labai myli lietuvius.“

„Iš tikrųjų lenkai myli lietuvius. Aš kaip lenkas tai sakau. Lenkai labai myli lietuvius. Kai kas nors iš jūsų atvažiuos ir pasakys, kad aš esu iš Lietuvos, aš esu lietuvis, man sugedo automobilis, tai iš karto dešimt žmonių jums padės. Išnaudokime šitą potencialą“, – ragino Ščecino ir Svinouscio jūrų uosto viceprezidentas.

Donata Ašmankevičienė, Šalčininkų rajono savivaldybės Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja, kvietė forumo dalyvius paskleisti žinią Lenkijoje apie puikias sąlygas investuoti šiame regione – viename gražiausių Lietuvoje, – kuriame dauguma gyventojų kalba keturiomis kalbomis: lenkų, lietuvių, rusų, anglų, ir kur, pasak pranešėjos, yra puikios sąlygos kurti gamybos įmones, viešbučius, verstis turizmo ir poilsio organizavimo veikla.

Kvietė dalyvauti konkursuose

Per diskusiją apie investuotojų patirtį Lietuvoje Viešųjų pirkimų tarnybos (VŠT) direktorė Diana Vilytė kvietė Lenkijos įmones aktyviau dalyvauti viešųjų pirkimų konkusuose.

„Forume nuskambėjo prisipažinimas, kaip lenkai myli lietuvius ir kad padėtų nelaimės atveju. Iš tikrųjų lietuviai irgi myli lenkus, bet galėtų labiau, ir iš meilės galėtų pasireikšti per viešuosius pirkimus, – juokavo VŠT direktorė. – Kad rinka atsivertų ir lenkų įmonės galėtų sukurti konkurencinę aplinką, ypač tais atvejais, kai konkurse dalyvauja vienas tiekėjas. Kaip rodo skirtingų ūkio sektorių tyrimai, kai kurios lenkų įmonių paslaugos ir prekės pigesnės bei kokybiškesnės.“

Pasak D. Vilytės, šią vasarą priimtas naujas Viešųjų pirkimų įstatymas turėtų palengvinti įmonių dalyvavimą konkursuose, juolab kad į šį teisės aktą yra perkeltas europinės direktyvos reikalavimas perkančioms organizacijoms pirmiausia atsižvelgti į ekonominio naudingumo kriterijų.

„Būtų gerai, jei lenkų įmonės ateitų į konkursus. Matome, kad kaimynų bendrovės pastaruosius penkerius metus ne itin aktyviai dalyvavo viešuosiuose pirkimuose. Lietuvos, kaip ir daugelio kitų Rytų Europos valstybių, rinka dar gana uždara. Nors lenkams Lietuvoje sekasi neblogai. Pagal pasirašytų sutarčių vertę jie yra antrojoje vietoje“, – kalbėjo VŠT vadovė.

D. Vilytė linkėjo, kad lenkai kaip kaimynai, istoriškai ir kultūriškai turintys labai daug sąsajų, galėtų būti aktyvesni Lietuvoje. Kartu ji pripažino, jog iniciatyvą turėtų rodyti ir Lietuvos viešasis sektorius, ypač tais atvejais, kai Lietuvos įmonės nesugeba sudaryti konkurencijos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"