Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Kainų nepavejančios algos grasina sąstingiu ir skurdu

 
2017 10 05 11:10
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Naujausia statistika rodo, kad lietuviai vis mažiau perka, renkasi pigesnes prekes ir rečiau užsuka į restoranus. Tai – ne artėjančio šildymo sezono, bet didėjančių kainų ir lėčiau kylančių atlyginimų pasekmė, kuri, pasak ekspertų, vienus tautiečius veja apsipirkti į Lenkiją ar vakarieniauti namuose, o kitus gena į nesibaigiantį socialinės atskirties ratą, kuris praryja ne tik žmogiškąjį orumą, bet alkį gyvenimui.

Statistikos departamento duomenimis pirmą kartą per penkerius metus sumažėjo viešojo maitino įstaigų apyvarta. Liepą apyvarta buvo 0,1 proc., o rugpjūtį – 2,2 proc. mažesnė palyginti su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu. Namų ūkių vartojimo pokytis sumažėjo nuo 4,5 proc. pirmąjį ketvirtį iki 3,5 proc. antrąjį ketvirtį 2017 metais, o vidutinė metinė infliacija Lietuvoje šiemet turėtų siekti 3,3 proc., kitąmet – 2,8 proc., o 2019 metais – 2,5 procento.

Imama persiorientuoti prie prastesnės kokybės produktų ar akcijinių prekių, o jei kalbame apie ne pirmo būtinumo prekes, tokias, kaip drabužiai ar avalynė – atsisakoma naujų pirkinių.

Tai reiškia, kad perkame mažiau ir pigiau ir gali būti tiesiog lėtėjančios ekonomikos ženklas, o gali reikšti ir kur kas rimtesnius dalykus, nors ekonomistai dar neprognozuoja, kad mūsų šalis taps brangiausia Europos valstybe.

Ekonomistas Gitanas Nausėda sako, kad „vidaus vartojimas auga ir toliau, bet lėtesniu tempu nei šių metų pirmąjį ketvirtį ir tikrai lėčiau nei praeitais metais. Šis augimo sulėtėjimas susijęs su didėjančiomis kainomis, o kainų didėjimas paspartėjo šių metų viduryje.“

Dilema: pirkti ar nepirkti?

Anot jo, didėjančios kainos žmonėms, turintiems ribotus finansus, sukuria dilemą – ar jie gali pirkti tiek, kiek pirko anksčiau?

„Būtent todėl mes matome vartojimo sulėtėjimą ir jei šios tendencijos išliks, o aš manau, kad jos išliks, manau, galima tikėtis, jog vidaus vartojimas nebebus toks spartus, koks buvo prieš metus. Taip yra todėl, kad žmonės nebegali ar nebenori vartoti tiek, kiek anksčiau, nes prekės tapo brangesnės. Maisto produktus, žinoma, žmonės pirks, nes negalima badauti, visgi imama persiorientuoti prie prastesnės kokybės produktų ar akcijinių prekių, o jei kalbame apie ne pirmo būtinumo prekes, tokias, kaip drabužiai ar avalynė – atsisakoma naujų pirkinių, nešiojami senesni drabužiai“, – LŽ teigė ekonomistas.

Jis pripažino, kad lietuviai šiuo metu yra daug atsakingesni ir atsargesni nei prieš 2008 metų finansinę krizę, žmonės nelinkę skolintis, elgiasi kur kas konservatyviau. Visgi tai, kad lietuviai masiškai šturmuoja Lenkijos prekybos centrus reiškia, jog pirkti maistą ar kitas būtiniausias prekes savo šalyje jiems tapo brangu.

„Žmonės važiuodami apsipirkti į Lenkiją ir sudaro konkurenciją Lietuvoje esantiems prekybos centrams ir šie yra priversti reaguoti. Manau neatsitiktinai atsirado „Maxima“ prekybos tinklo iniciatyva lyginti kainas su lenkiškomis, tiesa, sunku patikrinti ar tai nėra viešųjų ryšių triukas, visgi tai tik parodo, kad mūsų prekybininkai priversti reaguoti į tautiečių keliones į Lenkiją“, – svarstė G. Nausėda.

Anot jo, kainos Lenkijos ir Lietuvos prekybos centruose skiriasi taip pastebimai, kad lietuviai nepaiso kelionės nepatogumų ir važiuoja šimtus kilometrų tam, kad sutaupytų.

Šeimos finansų konsultantė Jelena Šulžinckienė konsultuodama klientus pastebi, kad šie ne tik nemoka tvarkyti savo finansų, neturi santaupų, bet ir renkasi vis pigesnius maisto produktus, atsisako pramogų, vengia kavinių.

„Žmonės, kurie turi mažiau pinigų, tikrai pastebi, kad vieni ar kiti produktai per savaitę pabrango net 20 centų, todėl renkasi pigesnius. Tiesa, valgyti reikia, todėl maistas bus perkamas visada, bet kitos sritys tikrai nukentės. Jau dabar pastebiu, kad vis mažiau išleidžiama pramogoms, ieškoma pigesnių kelionių, vengiama kavinių, pramogaujama namuose. Lietuvos realybė yra tokia, kad maisto prekių žmonės priversti važiuoti į užsienį, o drabužius pirkti internetu, nes taip pigiau. Jaunimas taupo neišleisdami maistui, bet neatsisako pramogų, o vyresnieji tiesiog taupo“, – LŽ sakė šeimos finansų konsultantė.

Anot jos, lietuviai iš krizės pasimokė daug ko, bet atsakingai tvarkytis su finansais – ne.

„Mažai žmonių fiksuoja savo pajamas ir išlaidas, daugelis gyvena šia diena ir yra atsipalaidavę. Tiesa, žmonės perka pigesnius daiktus ne todėl, kad nori sutaupyti, o todėl, kad neišgali nusipirkti brangesnių prekių. Tik apie 10 proc. žmonių turi finansinę pagalvę, santaupas, o likusieji turi pinigų tik tiek, kiek šiuo metu turi“, – sakė specialistė.

Skurdas prasideda nuo pigios bandelės?

Vilniaus universiteto profesorė Laimutė Žalimienė įsitikinusi, kad skurdas ir socialinė atskirtis Lietuvoje tokia ryški, kad dalis žmonių gyvenančių skurde neturi ne tik pinigų, bet ir svajonių, noro keisti situaciją.

„Socialinė atskirtis nėra greitas procesas, dabartinė padėtis susiformavo per tam tikrą laiką, sakyčiau per pastaruosius dešimt metų. Manyčiau, kad tai susiję su ekonominės krizės laikotarpiu ir tuo, kad jai pasibaigus ne visi turėjo vienodas starto pozicijas. Būtent tada atotrūkis tarp sostinės ir provincijos pradėjo didėti, užsisuko „atsilikimo“ ratas“, – LŽ sakė profesorė. Anot jos, socialinę atskirtį dar pagilino euro įvedimas, nes pakilo kainos ir jos palietė tuos, kurie turėjo mažiausiai pinigų.

Profesorė įsitikinusi, kad skurdas ir socialinė atskirtis žmogų gali įtraukti nejučia. Pirmieji požymiai gali būti, kad ir pigaus maisto ar pigių ir nekokybiškų prekių pirkimas.

Žmonės neteko lūkesčių, nugrimzdo į pesimizmą – socialinės atskirties rate esantis žmogus ne tik turi mažas pajamas, bet ir nenori mokytis, nenori dirbti, nes netiki.

„Dabar esame tokioje situacijoje, kai skurdas nebėra pagrindinė problema, nes žmonės ne tik neturi pinigų, nepriteklius susiformavo tam tikrą gyvenimo būdą, pasikeitė vertybes. Žmonės neteko lūkesčių, nugrimzdo į pesimizmą – socialinės atskirties rate esantis žmogus ne tik turi mažas pajamas, bet ir nenori mokytis, nenori dirbti, nes netiki, kad gali gauti geresnį atlyginimą, tinkamą išsilavinimą, o ir nuvažiuoti iki mokyklos ar universiteto – kainuoja“, – sakė profesorė L. Žalimienė. Tokie žmonės perka pigiausius produktus, kurie gali jiems kainuoti sveikatą.

„Maistas yra svarbu, o ir labiausiai matoma, bet tai tik ledkalnio viršūnė, nes socialinėje atskirtyje gyvenantiems žmonėms dingsta ūpas. Net vaikai, kurie gyvena skurdžiai, nebeturi lūkesčių. Nepriteklius toks didelis, kad žmonės nepastebi arba nesureikšmina, kad viskas prasideda, tarkime, nuo pigaus ir nekokybiško maisto, kurį žmonės renkasi, nes neturi užtektinai pajamų. Jei pažiūrėtume, kaip maitinasi vaikai neturtingose šeimose, kaip maistas veikia jų sveikatą tai būtų tikrai geras indikatorius analizuoti skurdą ir socialinę atskirtį“, – svarstė ekspertė.

Prekybininkai nesijaudina

Tiesa, didieji Lietuvoje esantys prekybos centrai sako, kad esminių pokyčių pirkėjų elgsenoje nepastebi.

„Pirkėjų pagal gyvenamąją vietą, krepšelio vertę ar kitokius kriterijus neskirstome: mums vienodai svarbūs visi, nes tik galutiniai vartotojai sprendžia, kurioje parduotuvėje apsipirkti. Tad dedame visas pastangas, kad jiems patiktų lankytis „Lidl“, be jau išvardytų stiprybių – ir siūlydami reguliarias temines savaites, akcijas, pildydami asortimentą naujovėmis ir rūpindamiesi, kad būtiniausių prekių krepšelis mūsų tinkle atitiktų jau paminėtą prioritetą – geriausios kainos ir kokybės kriterijų“, – sakė „Lidl“ atstovė Valerija Lebedeva.

„Maximos“ atstovai tvirtino, kad analizuojant apsipirkimo tendencijas pagal geografinį išsidėstymą, didmiesčiuose atlyginimų vidurkis aukštesnis, todėl, natūralu, didžiuosiuose miestuose mažiau ir kainai jautrių pirkėjų.

„Tačiau, ką mato „Maximos“ ekspertai – kaina svarbi kiekvienam pirkėjui, taigi tai signalas mums neatsipalaiduoti ir toliau sėkmingai atstovauti savo klientą užtikrinant platų kokybiškų prekių ir paslaugų pasirinkimą už mažą kainą. Nuo šių metų vasario mėnesio vykdome kampaniją „Mažos kainos garantija“, kurios metu užtikriname mažas pačių populiariausių prekių Lietuvoje kainas. Ir jau daugiau nei pusmetį tikriname pirkėjų itin mėgstamų produktų, randamų ir didžiuosiuose Lenkijos prekybos centruose, kainas kampanijos „Mažos kainos garantija. Patikrina Lenkijoje“ vardu. Nuo abiejų kampanijų pradžios vasario pabaigoje iki dabar pirkėjai jau nupirko apie 125 mln. prekių mažomis kainomis, kurios užima tvirtas pozicijas tarp populiariausių prekių, ir sutaupė daugiau kaip 12 milijonų eurų“, – komentavo „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorius Jaunius Špakauskas.

IKI prekybos centras analizuodamas praėjusių praėjusių ir šių metų prekių krepšelį, pastebėjo jo augimą. „Didėja ne tik krepšelio vertė, bet ir nuperkamų prekių kiekis jame. Prekybos tinklo IKI pirkėjų krepšelyje didžiausią dalį sudaro pieno produktai, vaisiai ir daržovės. <<..>> Stebėdami pirkėjų įpročius matome ir ilgalaikę tendenciją, susijusią su kintančiais gyventojų mitybos įpročiais. Vaisiai ir daržovės tapo ne tik kasdienio pirkinių krepšelio dalimi, bet ir verčia gyventojus į parduotuvę užsukti kelis kartus per savaitę“, – tvirtino IKI viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"