Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Kaune pučiasi ir sandėlių plotai, ir jų nuomos kainos

 
2017 12 07 12:00
Taip turėtų atrodyti vienas iš kelių „Hegelmann Transporte“ suplanuotų pastatų. /Vizualizacija.Kauno rajono savivaldybės nuotraukos
Taip turėtų atrodyti vienas iš kelių „Hegelmann Transporte“ suplanuotų pastatų. /Vizualizacija.Kauno rajono savivaldybės nuotraukos

Šiais metais vien prie Kauno iškilo logistikos centras ir du nauji modernūs sandėliai. Kitais metais šio sektoriaus plėtros sąraše atsidurs po du naujus objektus Kauno rajone ir mieste. Juos bendrovės pasistatė arba stato savo reikmėms. Tačiau modernių sandėlių paklausa sparčiai didėja šio regiono verslui planuojant plėtrą, tad tiems, kurie nesiryžta tokiai investicijai, kitąmet teks paploninti pinigines brangesnei nuomai.

Palanki geografinė padėtis ir išplėtota transporto infrastruktūra leidžia Kauno rajonui neatsilikti nuo sostinės tiek esamais, tiek naujais sandėliavimo ir logistikos patalpų projektais. Investuotojus vilioja šalia Kauno oro uosto esanti Laisvoji ekonominė zona, galimybė prekes gabenti traukiniais, besikertantys du pagrindiniai Europos automobilių transporto maršrutai: „Via Baltica“ ir IX koridoriaus šakos: Minskas-Klaipėda ir Kaunas-Kaliningradas.

Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos narys, Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis tvirtino, kad pastarųjų metų aktyvią sandėliavimo patalpų plėtrą Kauno rajone lėmė iš esmės tos pačios priežastys, kurios yra bendros visai Lietuvai.

„Esminė priežastis, be abejo, yra auganti šalies ekonomika, o kartu ir prekybos įmonių bei įmonių, konkrečiai susijusių su sandėliavimo ir logistikos veikla, rezultatai ir tokių įmonių plėtros planai“, – sakė S. Vagonis. Jis pabrėžė, kad pastaraisiais metais aktyvesnė sandėliavimo patalpų plėtra matoma Vilniaus ir Kauno regionuose, bet jau planuojamos didesnės investicijos ir Klaipėdos regione.

Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2017 metų pirmąjį pusmetį sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos (be PVM) siekė 71,4 mln. eurų, arba 15,7 proc. daugiau palyginti su tuo pačiu 2016 metų laikotarpiu.

Siekia įsikurti šiuolaikiškuose sandėliuose

„Finansiškai pajėgesnės įmonės dažniausiai planuoja plėtrą jau naujos statybos moderniose sandėliavimo patalpose: reta įmonė plečiasi senos statybos pastatuose, tačiau pasitaiko ir tokių. Dažniausiai bent jau pradinis įmonių siekis – įsikurti šiuolaikiškuose, moderniuose sandėliuose.

Todėl gera ekonominė aplinka tiek vidaus rinkoje, tiek eksporto rinkose lemia, kad įmonės gali sau leisti kurtis ir brangesnėse (naujos statybos) patalpose. Didžioji dalis naujų sandėliavimo projektų yra ir bus skirta savo poreikiams“, – aiškino Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos narys.

Jo įžvalgą puikiai iliustruoja Kauno rajono pavyzdys – visi trys šiemet čia įgyvendinti projektai buvo skirti juos plėtojusių „Aibės“ „Analizės“ ir „Vetmarket“ įmonių reikmėms. Bendras naujai pastatytų sandėliavimo patalpų plotas sudaro apie 19 tūkst. kv. metrų.

16 tūkst. kv. m „Aibės“ logistikos centre apie 5 tūkst. kv. m užima temperatūrinis sandėlis, iš kurio vykdoma vaisių ir daržovių, pieno, mėsos ir kitų temperatūros režimo reikalaujančių produktų logistika. Visos pagrindinės centro inžinerinės sistemos valdomos automatizuota sistema.

„Aibės“ logistikos centras kurtas pagal modernius aplinkosaugos sprendimus. Pavyzdžiui, daugiau kaip 50 proc. centrui reikalingos šilumos energijos generuoja geoterminis šildymas, energija taupoma ir šaldytuvų šalčio mašinų sukuriamą šilumos energiją panaudojant vandeniui šildyti.

Savo reikmėms naujai pastatytą logistikos centrą naudoja ir bendrovė „Vetmarket“, prekiaujanti veterinarijos produktais bei teikianti profesionalias šios srities konsultacijas. Bendrovės, nuo pat veiklos pradžios siekiančios tapti veterinarinės farmacijos produktais prekiaujančių įmonių lydere, logistikos centras duris atvėrė liepos pabaigoje.

Savo reikmėms naujai pastatytą logistikos centrą naudoja ir bendrovė „Vetmarket“.Kauno rajono savivaldybės nuotraukos
Savo reikmėms naujai pastatytą logistikos centrą naudoja ir bendrovė „Vetmarket“.Kauno rajono savivaldybės nuotraukos

Ringaudų seniūnijoje mėnesiu vėliau įkurtuvės švęstos ir lietuviško kapitalo įmonėje „Analizė“. Bendrovės biuras ir medicinos priemonių sandėlis užima 2,6 tūkst. kv. m, sandėlio patalpos aprūpintos modernia technika, leidžiančia išlaikyti temperatūros bei drėgmės režimus, reikalingus vaistams laikyti.

Šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Kauno mieste ir rajone modernių sandėliavimo patalpų plotas sudarė 298,7 tūkst. kv. metrų. Beje, net ir šioje srityje tarp lyderių esančiame regione pernai sandėliavimo patalpų ir logistikos centrų plėtra buvo lėtesnė.

2016 metais Kauno mieste sandėlį savai produkcijai pasistatė alaus gamintojas „Volfas Engelman“, o prie Kauno atidarytas mažmeninės prekybos milžinės „Lidl“ logistikos centras, kuris buvo pirmasis Baltijos šalyse pramoninės paskirties pastatas, gavęs sertifikatą, demonstruojantį aukštą energinį efektyvumą, nekenksmingumą aplinkai ir sveiką bei komfortišką darbo aplinką.

Planuojama daugiau įkurtuvių

Ateinančiais metais planuojama daugiau įkurtuvių. Kaune, Petrašiūnuose, beveik 4 tūkst. kv. m ploto sandėliavimo pastato statybos užbaigimo darbus sparčiai vykdo privatus investuotojas, o bendrovė „Epro group“ Islandijos plente plėtoja sandėliavimo su administracinėmis patalpomis projektą.

Prie magistralės Vilnius-Kaunas statyboms vietą pasirinko Kauno logistikos centras. Projektas planuojamas vykdyti dviem etapais per trejus metus. Bendras logistikos centro plotas bus apie 35 tūkst. kv. metrų.

Kauno rajone, Žemaitkiemyje, vokiečių kapitalo logistikos bendrovė „Hegelmann Transporte“ pirmame etape planuoja pastatyti du administracinės ir sandėliavimo paskirties pastatus. Bendras jų plotas – apie 10 tūkst. kv. metrų. Iš viso numatomi 6 projekto įgyvendinimo etapai, po kurių patalpos užims įspūdingą – beveik 38 tūkst. kv. m bendrąjį plotą, o viso logistikos centro investicijos sieks 20 mln. eurų.

Vis dėlto plotu „Hegelmann Transporte“ projektas nepranoks kaimynystėje esančio „Senukų“ logistikos centro, vadinamo vienu didžiausių logistikos terminalų Baltijos šalyse. Šio terminalo plotas – daugiau kaip 73 tūkst. kv. m, o sandėliavimo zonai skirta 60 tūkst. kv. metrų.

Nuomos kainų skirtumas akivaizdus

Beveik nesiskiria ne tik Vilniaus ir Kauno regionų logistikos centrų bei sandėlių statybos tempai, bet ir sandėlių nuomos kainos. Nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis mokant už 1 kv. m po 3,8–5,2 euro, o už 1 kv. m senos statybos – 1,6–3,4 euro. Kaune už naujų sandėlių 1 kv. m prašoma 3,7–5,2 euro, o senų sandėlių – 1,5–3 eurų.

Finansiškai pajėgesnės įmonės dažniausiai planuoja plėtrą naujos statybos moderniose sandėliavimo patalpose: reta įmonė plečiasi senos statybos pastatuose.

„Kainų skirtumas tarp senų ir naujų sandėlių Kauno regione yra gana ryškus. Atsižvelgiant į šių metų tendencijas, kad nuomai skirti sandėliai jau lengviau išnuomojami nei prieš kelerius metus, atrodo, kad turto savininkai turės galimybę ir kitąmet, nors simboliškai – 2–3 proc. – kilstelėti nuomos kainas“, – prognozavo S. Vagonis.

Pasak šio Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos nario, spartesnio brangimo kol kas sunku tikėtis, nes tarp sandėlių savininkų, ypač senos statybos, vis dar vyrauja nemaža konkurencija, o potencialių nuomininkų skaičius gana ribotas. „Be to, dalis tų nuomininkų svarsto alternatyvas taip pat kurtis senuose sandėliuose arba statytis nuosavus pastatus. Tad išliks tendencija, kad nemaža dalis naujų sandėliavimo projektų Kauno regione yra ir bus skirta savo poreikiams“, – įsitikinęs pašnekovas.

„Analizės“ biuras ir medicinos priemonių sandėlis užima 2,6 tūkst. kv. metrų.Kauno rajono savivaldybės nuotraukos
„Analizės“ biuras ir medicinos priemonių sandėlis užima 2,6 tūkst. kv. metrų.Kauno rajono savivaldybės nuotraukos

S. Vagonio nuomone, viena iš priežasčių turėti ne nuomojamą, o būtent nuosavą sandėlį yra tam tikri specifiniai konkrečių įmonių poreikiai, kai joms nelabai tinka tipiniai sandėliai, statomi nuomai. „Turto savininkai arba plėtotojai dažniausiai siūlo tipinius sprendimus, o jeigu nuomininkas pageidauja nestandartinių sprendimų konkrečiai savo poreikiams, tokiuose projektuose nuomos kaina dažniausiai būna gerokai aukštesnė. Todėl dažnai įmonės, kurioms tipiniai sandėliavimo ar logistikos centrų sprendimai ne visai tinkami, svarsto ir vykdo nuosavų sandėlių statybas“, – sakė S. Vagonis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"