Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Kodėl prancūzai nebeturi sviesto?

 
2017 11 10 12:00
Labai kokybiško sviesto luitai gaminami vakarinėje Prancūzijos dalyje.
Labai kokybiško sviesto luitai gaminami vakarinėje Prancūzijos dalyje. AFP/Scanpix nuotraukos

Sviestas – itin svarbus produktas prancūzų virtuvėje. Apie tai byloja ir garsieji sviestiniai prancūziški rageliai, vadinamieji kruasanai, paplitę visame pasaulyje. Šalis turi antrą pagal dydį (po Vokietijos) pieno sektorių Europoje, tad ar gali būti, kad jos gyventojams nebebus ko užsitepti ant skrudintos riekelės duonos?

Prancūzijos parduotuvėse iš tiesų trūksta sviesto. Lentynos greit iššluojamos. Labai dažnai prancūzams lieka vienintelė galimybė – nusipirkti tik brangesnių rūšių sviesto. Tačiau krizės nėra. Jei labai reikia, sviesto galima rasti. Ir vis dėlto kažkas yra ne taip. Ekspertai nurodo kelias priežastis.

Prancūziškus sviestinius ragelius - kruasanus - pamėgo visas pasaulis.
Prancūziškus sviestinius ragelius - kruasanus - pamėgo visas pasaulis.

Pirmiausia, pasaulio rinkoje išties trūksta sviesto. Kai kurie gyventojai, ypač kinai, atrado ir be galo pamėgo vakarietiško stiliaus kepinius, kurių svarbiausias ingredientas yra sviestas. Prie jo grįžta ir Europos bei Amerikos vartotojai. Po daugybės metų, kai žmonėms buvo sakoma, kad gyvuliniai riebalai yra blogis, patarimai keičiasi. Dabar didysis demonas – cukrus. Sviestas jau reabilituotas, tad galime ramiai tepti jį ant savo duonos.

Tačiau tuo metu, kai šių riebalų paklausa pasaulio rinkoje kyla, tiekimas mažėja. Naujoji Zelandija, didžiausia planetoje pieno produktų gamintoja, šiemet iki rugpjūčio eksportavo 11 proc. mažiau sviesto nei prieš metus. Europos Sąjunga susiduria su specifinėmis problemomis. Mat 2015 metais, baigiantis pieno kvotoms, buvo pulta gaminti pieno produktus, o tai numušė pieno kainas ir savo ruožtu išstūmė kai kuriuos gamintojus iš rinkos.

Dėl susiklosčiusios padėties sviestas brangsta. Per pusantrų metų, 2016-ųjų balandį – 2017-ųjų rugsėjį, jo kaina pakilo nuo 2500 eurų iki 6500 eurų už toną. Su šiais rinkos pokyčiais susiduria visas pasaulis. Bet kodėl Prancūzijoje lentynos tuščios?

Atsakymas paprastas – tai lemia griežta Prancūzijos kainodaros ir platinimo sistema. Kitose valstybėse, tokiose kaip Vokietija, prekybos tinklai kaipmat reagavo į rinkos pokyčius ir pakėlė sviesto kainas. Prancūzijoje jos beveik nepakito. Mat šioje šalyje sviesto kainos nustatomos kiekvienais metais per prekybos tinklų ir gamintojų derybas. Kitos derybos vyks ne anksčiau kaip vasarį, o iki to laiko prekybos tinklai gali mokėti tik tiek, kiek susitarta prieš 9 mėnesius, kai sviestas buvo daug pigesnis.

Prancūzų gamintojai nėra kvaili. Jie mato, kad pasaulio rinka daug patrauklesnė nei savo šalies, todėl sako „non“ prekybos tinklams ir veža sviestą į užsienį. Taigi Prancūzija ir toliau pagamina daug sviesto, bet šis iškeliauja į kitas vietas – ne ten, kur prancūzai tikisi jo rasti savo stalui.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"