Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Kokio ir kiek būsto Lietuvoje prisipirko baltarusiai

 
2017 10 12 18:20
Vienas iš Vilniaus rajonų - Markučiai.
Vienas iš Vilniaus rajonų - Markučiai. Alinos Ožič nuotrauka

Pagal šių metų rugpjūčio mėnesio duomenis, Baltarusijos piliečiai Lietuvoje turėjo 1830 nekilnojamo turto (NT) objektus. Labiausiai baltarusius domina Vilnius – Lietuvos sostinėje jiems priklauso 391 objektas.

„The Ehu Times“ atliko ir paskelbė tyrimą, kokio ir kiek būsto Baltarusijos piliečiai perka Lietuvoje. Kaip rašoma ehutimes.com, baltarusių nekilnojamo turto agentūros „RealtBay“ analitikas Artiomas Sacharevičius Baltarusijos piliečių būsto pirkimo mastus Vilniuje sieja su investicijomis. „Manau, kad sandėriai Vilniuje greičiausiai yra investiciniai. Kas nors turi verslą abejose šalyse ir reikia kur nors gyventi. Kas nors nori tiesiog investuoti į stabilesnę rinką, juolab, kad Lietuvoje NT pradėjo augti“, – sakė jis.

Baltarusijos pilietis Konstantinas Mankus 2015 metais Vilniuje įsigijo butą. „Kai baigiau universitetą, mudu su žmona likome gyventi Vilniuje. Gyvenome nuomojamame bute. 2015 metų gegužę pirkome butą ir rugpjūtį į jį įsikėlėme. Priežastis paprasta. Šeima padidėjo ir nusprendėme likti gyventi Vilniuje. Į Baltarusiją grįžti neplanavome ir kol kas neplanuojame. Ten pirkti būstą nėra prasmės. Kreditui reikia tokio atlyginimo, kad paprasčiau keletą metų rinkti ir pirkti, negu permokėti 3–4 kartus“, – pasakojo Konstantinas.

Tendencija, kai baltarusiai perka nekilnojamą turtą Lietuvoje, didėja, bet tarp tų, kurie savo vaikų ateitį planuoja Europoje ir turi „laisvų“ pinigų – apie 100 tūkst. eurų.

Nemažai Lietuvos teritorijoje įgyto baltarusių NT yra prie pasienio – Šalčininkuose, taip pat Rokiškyje – čia baltarusiams priklauso atitinkamai 211 ir 154 objektai. A. Sacharevičiaus nuomone, sandoriai Šalčininkuose, Rokiškyje ir kitose vietose, išskyrus pajūrį, yra taip vadinami vizos sandoriai. Pagal Lietuvos įstatymus, NT turėjimas trečiųjų šalių piliečiams leidžia turėti daugkartinę Šengeno vizą ir galimybę būti iki 6 mėnesių. Internete galima rasti skelbimų su siūlymais pirkti taip vadinamus pribaigtus namus ir butus – nebrangų būstą, dažnai prasto stovio, bet suteikiančio galimybę gauti Šengeno vizą. Agentūra „BaltEstate“, užsiimanti NT pardavimu dėl vizų, savo svetainėje Anykščių rajone siūlo namą už 4500 eurų. „Šis nekilnojamas turtas puikiai tinka gauti metinę Šengeno multivizą“, – skelbiamas aprašymas prie siūlomo namo. Svetainėje galima rasti ir kitų nebrangių pasiūlymų: namą Rokiškio rajone už 3000 eurų arba penkių kambarių butą Radviliškio rajone už 6900 eurų.

Tačiau baltarusių NT agentūros „RealtBay“ analitiko teigimu, pastaruoju metu tokių sandorių pradėjo mažėti. „Prieš 5–7 metus buvo sunkiau gauti vizą, o nekilnojamo turto pirkimas tokią procedūra gerokai supaprastindavo. Dabar tai nebėra problema, todėl atkrenta būtinybė Lietuvoje turėti nekilnojamo turto“, – paaiškino jis.

Pasak NT analitiko, baltarusiai perka tikrą būstą kurortinėse zonose ir pajūryje šeimos poilsiui. Tai patvirtina statistika: Druskininkų, Švenčionių, Klaipėdos ir Palangos rajonuose baltarusiams priklauso iš viso 385 NT objektai.

Pagal Lietuvos statistikos departamento duomenis, 2015 metais baltarusiams priklausė nekilnojamo turto už 28,4 mln. eurų. Baltarusiai yra antroje vietoje tarp Lietuvoje nekilnojamo turto turinčių užsieniečių.

Vis dėlto, pasak NT agentūros „RealtBay“ analitiko, pastaruoju metu sandorių sudaroma mažiau. „Kainos Lietuvoje dabar didesnės, negu Baltarusijoje. Vilniuje 20 proc. brangiau, negu Minske. Tai negatyvus faktorius, atstumiantis pirkėjus. 2013–2014 Minskas buvo brangesnis nei Vilnius“, – sakė jis.

Baltarusijos pilietis Michailas Drozdovas, maždaug prieš dvejus metus Vilniaus pakraštyje įsigijęs kotedžą, svarsto grįžti į tėvynę. Į Lietuvą jis persikėlė maždaug prieš ketverius metus. Čia baltarusis turi savo bendrovę. Dabar Michailas planuoja grįžti į Baltarusiją, jis teigė, kad pastatyti namą Minske dabar pigiau, negu Lietuvoje. „Mano manymu, Lietuvoje būsto kainos didesnės, negu Baltarusijoje. Dar būsto kokybė ir ta aplinkybė, kad Lietuvoje sunku rasti specialistus, kurie neapgautų ir nepakeltų darbų, apdailos kainų“, – sakė M. Drozdovas.

Bendrovės „Natalex“, užsiimančios apartamentų ir namų nuoma Lietuvoje, savininkė Natalija Kolegova pasakojo, kad tendencija, kai baltarusiai perka nekilnojamą turtą Lietuvoje, didėja, bet tarp tų, kurie savo vaikų ateitį planuoja Europoje ir turi „laisvų“ pinigų – apie 100 tūkst. eurų. Pasak ekspertės, būstą Lietuvoje perka tie, kurie jau neplanuoja investuoti Baltarusijoje. Nekilnojamo turto pirkimas dėl vizos nebėra populiarus. Prieš ketverius metus ambasada pradėjo tikrinti, ar nupirktas namas, butas tinka gyventi, ir jei būstas avarinis, vizos neišduodavo.

Be nekilnojamo turto Baltarusijos piliečiai Lietuvoje turi bendrovių, dalis akcijų paketų. Taip pat yra investavę į specialią nuosavybės formą – mažąsias verslo bendrijas. Šis verslo modelis Lietuvoje skirtas startuolių įmonėms ir turi mokesčių bei organizacinių lengvatų. Valstybinio registro duomenimis, Lietuvoje baltarusių kilmės bendrovės (1622) yra trečioje vietoje tarp užsienio kapitalo kompanijų po rusų (2866) bei ukrainiečių (2709) ir lenkia latvių (1519).

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"