Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Lietuva pajėgi viena blokuoti Astravo AE

 
2017 10 03 13:00
Daivis Virbickas: "Ne tik mes rengiamės desinchronizacijai, bet ir mūsų kaimynai."
Daivis Virbickas: "Ne tik mes rengiamės desinchronizacijai, bet ir mūsų kaimynai." Alinos Ožič nuotrauka

„Techninių galimybių Baltarusijai eksportuoti elektrą į Baltijos šalių rinkas kitur nei per Lietuvą nėra“, – tvirtina Lietuvos elektros energijos perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ generalinis direktorius Daivis Virbickas.

Kad tokių galimybių atsirastų, pasak „Litgrid“ vadovo, reikia nutiesti naują elektros liniją, pavyzdžiui, į Latviją. „Bet negirdėjau, kad latviai apie tai kalbėtų“, – „Lietuvos žinioms“ teigė jis. D. Virbickas pripažino, kad palei Baltijos valstybių pasienį kuriama Rusijos elektros energijos infrastruktūra kelia susirūpinimą ne tik Lietuvos politikams, bet ir mūsų šalies energetikos sistemos operatoriui, kuris šiuo metu kartu su Latvijos ir Estijos energetikais rengiasi darbui izoliuotu režimu.

Kokių staigmenų iš Rytų kaimynės galime tikėtis? Ar Lietuva pajėgtų viena, be kitų valstybių pagalbos, neleisti nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE) gaminamos elektros parduoti Vakarams? Kokių galimybių turi Baltijos šalys ir Lenkija susitarti dėl visiems priimtino būdo sinchronizuotis su žemyninės Europos energijos tinklais? Apie tai – „Lietuvos žinių“ pokalbis su „Litgrid“ vadovu Daiviu Virbicku.

Galėtų išjungti Lietuvą

– Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas ragina kuo greičiau atsijungti nuo rusiškojo elektros žiedo BRELL, kad Rusija neaplenktų Baltijos šalių. Kodėl taip gali atsitikti? Ar tikrai vyksta lenktynės su laiku? Kokie požymiai rodo, kad Rusija rengiasi veikti ne BRELL žiede anksčiau, negu tam pasirengsime mes?

– Matome Rusijos vykdomą elektros tinklų plėtojimą. Latvijos ir Estijos pasienyje, taip pat prie Baltarusijos sienos tiesiamos naujos linijos. Akivaizdus žiedas žiede – alternatyva BRELL (BRELL – iš Maskvos valdomas Baltarusijos, Rusijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos elektros žiedas – red.).

Kai pasižiūrime į Baltarusijos AE prijungimo prie tinklų schemą, irgi matome daug trumpesnių ir ilgesnių linijų, kuriomis de facto formuojamas žiedas Lietuvos pasienyje. Dabar yra kilpų ir žiedų, kurie įeina į Lietuvos teritoriją (per Ignaliną, per Neries pastotę, per Vilnių), bet vėliau jų nebeliks. Bus galima turėti žiedą tik Lietuvos pasienyje. Natūralu, kad kyla klausimas, kam reikalingas tas žiedas žiede? Vienas galimų atsakymų – ne tik mes rengiamės desinchronizacijai, bet ir kaimynai.

Karaliaučiuje taip pat viešai skelbiami planai statyti elektrines rizikai valdyti. Ten bus viena anglimis kūrenama elektrinė, o visos kitos naudos dujas. Kaip žinome, dujinės elektrinės pasižymi greičiu. Jas galima greitai paleisti ir greitai sustabdyti. Šalia esamų 900 megavatų (MW) galios generatorių statomi dar 950 MW įtaisai. Srities maksimalus poreikis – 700 MW, o turi 900 MW. Kam reikia dar 950 MW? Matyt, priežastis susijusi ne su tos srities poreikiu, o su rizikos valdymu. Tik klausimas, kokios rizikos?

Atidžiau pastudijavę Rusijos planą, rastume jame visokių mažyčių dujinių elektrinių po 20 MW ir 30 MW, kurios skirtos lyg ir savivaldybėms. Bet viską sudėjus susidaro apie 1300 MW papildomos generacijos. Turbūt pagrįstai galima sakyti, kad ir ten ruošiamasi desinchronizacijai.

Ar tai lenktynės su laiku, parodys gyvenimas. Bet mes su Baltijos šalių operatoriais rengiamės izoliuoto darbo bandymui. Jis galėtų vykti 2019 metais.

– Jeigu lenktynes laimėtų Rusija, kokių pasekmių turėtų Lietuva? Politikai svarsto apie galimą šantažą, kainų kėlimą. Kaip techniškai Rusija galėtų mums pakenkti?

– Politikai svarsto iš politinės pozicijos, aš, kaip „Litgrid“ vadovas, galiu pasakyti, kad infrastruktūra leis Rusijai imtis tam tikrų veiksmų nešaunant sau į koją. Jeigu Karaliaučius turės pakankamai rezervo, ten bus galima ilgiau ir patikimiau dirbti izoliacijos sąlygomis. Jeigu atsiras alternatyva BRELL žiedui, jį bus galima sutraukyti. Ar Rusija tai darys? Ar šantažuos? Kuo šantažuos? Šie klausimai skirti politikams.

– O ką techniškai galima padaryti?

– Pats blogiausias scenarijus – nutraukti ryšius. Tada turėtume dirbti atsiskyrę. Per metus pasitaiko laikotarpių, kai toks izoliuotas darbas būna lengvesnis, bet kartais tai labai sudėtinga. Ištaikius patį blogiausią metą ir sutraukius žiedą, galima atsidurti ir prie „blackouto“ – visiško elektros energijos sistemos išjungimo. Tokiu atveju operatorius skuba sistemos veiklą atkurti, o tai užtrunka 3–5 dienas. Paskui pradedama dirbti izoliuotai, kol pašalinamas trikdis.

„Blakoutas“ gali kilti ir dėl kitų priežasčių, ne vien todėl, kad Rusija ką nors padarys. Pavyzdžiui, kitose šalyse laivas užkliudo liniją arba vėtros pridaro žalos, kaip dabar Meksikoje. Mes tokiems atvejams irgi ruošiamės, nesvarbu, kokia būtų avarijos kilmė. Dabar kalbama, kad kilmė gali būti politinė. Matome, jog kaimynystėje kuriama infrastruktūra leistų tai padaryti.

Pradžioje užteks to, ką turime

– Skelbiama, kad Baltijos šalys ir Lenkija nusprendė parengti dar vieną vertinimą, kaip Lietuvai, Latvijai ir Estijai geriausia būtų atsijungti nuo BRELL iki 2025 metų. Europos Komisija teigia susitarimo sprendimo laukianti iki šių metų pabaigos. Kokios yra galimybės susitarti ir kiek tai lemia grynai technininės, finansinės, o ne politinės aplinkybės?

– Europos Komisijos institucija Jungtinių tyrimų centras atliko vertinimą ir suskaičiavo, kad sinchronizacijai su žemynine Europa iki 2025 metų pakaktų esamų dviejų linijų su Lenkija „LitPol Link“. Daug kas painioja, bet iš tikrųjų yra dvi linijos, o trasa – viena.

Viešojoje erdvėje taip pat girdžiu sakant, kad sinchronizacija – tai kažkoks vienkartinis užbaigtas veiksmas. Tikrai ne. Paskui daug kartų kalbėsime, kaip toliau plėtoti energetikos sistemas: ar statyti antrą trasą su Lenkija, ar tiesti kabelį po Baltijos jūra, ar jungtis su Švedija, ar su Suomija. Sistemų plėtra nesustos. Prisiminkime, kaip 1995 metais sistemas sinchronizavo Lenkija, Čekija ir Slovakija. Ar jų plėtra vėliau sustojo? Nesustojo. Sinchronizacija – tik pradžių pradžia.

– Kuo „Litgrid“ grindžia savo teiginius, kad sinchronizacijai su žemynine Europa užtenka šiuo metu turimos „LitPol Link 1“ jungties?

– Techninės galimybės leidžia atsijungti nuo BRELL iki 2025 metų, ir tam pakanka dviejų esamų linijų, bet iki tol dar reikia atlikti izoliuoto darbo bandymą. Nesvarbu, kiek linijų jungia sistemas, svarbu būti pasirengus veikti atsiskyrus. Tuo paremtas decentralizuoto dažnio principas Europoje. Rusijoje veikia centralizuota sistema, viskuo rūpinasi Maskva. Europos valstybėse sistemos veikia decentralizuotai, kitaip tariant, visi dirba kartu ir padeda vieni kitiems, bet yra pasirengę dirbti savarankiškai. Izoliuotas Baltijos valstybių darbas – privalomas. Šiuo metu tam rengiamės. Dviejų esamų linijų pakanka, kad galėtume normaliai veikti. Jeigu dėl kokių nors priežasčių tos dvi linijos išeitų iš rikiuotės, turime pajėgti dirbti izoliuoti.

– Kodėl Latvija ir Estija prieštarauja, sako, neva tai nesaugu?

– Tvirtų Latvijos ir Estijos atstovų argumentų nesu girdėjęs, išskyrus tai, kad nutiesus daugiau linijų būtų tik saugiau ir galėtume leisti dar daugiau jų išjungti. Turbūt visi sutinkame, jog trys linijos yra saugiau už dvi, keturios – saugiau už tris, ir taip iki begalybės. Tačiau faktas, kad mums iki 2025 metų užteks dviejų dabartinių linijų. Paskui gyvenimas nesustos. Nacionalinėje energetikos strategijoje numatoma didžiulė vėjo jėgainių, kitų atsinaujinančių energijos šaltinių plėtra. Tai lems ir tinklų plėtrą. Esu Europos Komisijos 15 energetikos ekspertų grupės narys. Šioje grupėje svarstoma, kad energetikos pokyčiai, atsinaujinančių išteklių plėtra, įvairios technologijos ateityje diktuos energetikos madas ir tinklų plėtrą.

– Sinchronizacija neįmanoma be Lenkijos. Ar pagrįsti šios šalies atstovų pareiškimai, esą nutiesti antrą jungtį iki 2025 metų trukdytų aplinkosaugos ir kitokios kliūtys?

– Mes su PSE S.A. („Litgrid“ analogas Lenkijoje) atlikome galimybių studiją ir pripažinome, kad iki 2025 metų neįmanoma nutiesti antros elektros jungties su Lenkija. Pagrindinės kliūtys – aplinkosauga, trukdžiai išperkant žemę iš savininkų, neigiamas visuomenės nusiteikimas. Per mėnesį to nepakeisime. Reikia ilgai ir nuosekliai dirbti. Tai kainuoja pinigus, o laiko nėra.

Į Vakarus – tik per Lietuvą

– Vyriausybė rugsėjo 13 dieną pritarė planui, kaip blokuoti nesaugios Astravo AE gaminamos elektros importą ir taip apsunkinti jos statybos projektą. Ketinama riboti elektros pralaidumą su Baltarusija ir apmokestinti ją. Taip pat siūloma uždrausti Kruonio elektrinei teikti paslaugas Baltarusijai. Ar Lietuva turi techninių galimybių viena blokuoti Astravo AE elektros importą, jeigu jos neremtų Suomijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos energetikos sistemų operatoriai?

– Dabar yra 5 elektros perdavimo linijos su Baltarusija. Nei Latvija, nei Estija, nei Lenkija jų neturi. Tiesa, Lenkijoje veikia viena silpna linija, bet jau priimtas sprendimas ją išmontuoti. Techninių galimybių Baltarusijai eksportuoti elektrą į Baltijos šalių rinkas kitur nei per Lietuvą nėra. Kad jų atsirastų, reikia nutiesti naują liniją, pavyzdžiui, su Latvija. Bet negirdėjau, kad latviai apie tai kalbėtų. Todėl Seimui priėmus sprendimą uždrausti Astravo AE pagamintos elektros prekybą, jos pardavimas sustos ne tik Lietuvoje. Elektra nepateks nei į Baltijos šalių ir Lenkijos, nei į Švedijos ir Suomijos rinkas. „NordPool“ principas paprastas: visa importine elektra prekiaujama tik biržoje. Nėra pralaidumo, nėra ir galimybės patekti į biržą. Nesant linijos tarp Latvijos ir Baltarusijos, nelieka net teorinės galimybės baltarusiška elektra prekiauti biržoje.

– Bet mūsų mokslininkai teigia, jog elektra iš Astravo AE gali laisvai atitekėti per Latviją. Esą niekas neatskirs, ar ji iš Daugavos kaskadų, ar iš Astravo.

– Kol dirbame sinchroniškai, fizinių elektros srautų yra ir bus. Sinchroninėje zonoje tie vadinamieji žiediniai srautai „klaidžioja“ po visą sistemą, ir tai yra patikimumo dalis. Elektros energijos srautas teka visada, kad sinchroninės zonos dalyvis galėtų jos pasiimti tiek, kiek reikia. Tačiau pinigų už juos niekas nemoka, šia elektra neprekiaujama.

Šiemet suskaičiavome, kiek Astravo AE du blokai pagamintų per metus elektros, kiek jos galėtų parduoti „Nord Pool“ biržoje ir gauti už tai pajamų. Rezultatas – 700 mln. eurų per metus, arba 2 mln. eurų per dieną. Tai labai daug.

Seimui priėmus įstatymą Lietuva pasakė Baltarusijai: jeigu planavote prekiauti elektra Baltijos ir Skandinavijos biržoje, dabar to nebus. Taigi Astravo AE negaus ir 700 mln. eurų pajamų per metus. Kažkas finansavo tos elektrinės statybas. Jeigu ji gamins ir negalės parduoti elektros Baltijos biržoje, parduos kur nors kitur. Megavatvalandės turbūt nepasikeis, tik jos jau bus dauginamos ne iš eurų, o iš Baltarusijos ir Rusijos rublių. Kai finansuoji projektą, skaičiuoji, kokį kreditą duoti ir kokį nori susigrąžinti. Eurais, atrodo, gauti nepavyks.

Baltarusijai praverstų Kruonis

– Ar reikia statyti Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) 5 bloką?

– Lietuvai reikia 200 MW elektrinės, kurią būtų galima paleisti greitai – per minutę. Tokius pirminio rezervo reikalavimus atitinka hidroelektrinės. Natūralu, kad Kruonio HAE ir jos turima infrastruktūra labai svarbios. Sunku būtų surasti geresnę vietą.

– Ar elektrinės labiausiai reikėtų vėjo jėgainėms?

– Kyla dviejų krypčių pirminio ir antrinio rezervo poreikis: vartotojai keikia savo grafiką ir gamybos šaltinius, kurie gali staiga sustoti arba jungtis išsijungti. O vėjo elektrinių gamyba nuolat svyruoja. Tam nuolatiniam svyravimui reikia turėti nuolatinį rezervą. Kruonio agregatai dirba dviem režimais – siurblio, kai vanduo siurbiamas į viršų, ir gamybos, kai vanduo leidžiamas į apačią. Kai jis leidžiamas, diapazoną galima reguliuoti: pučiant stipresniam vėjui – didinti, silpnesniam – mažinti. O siurblio režimu agregatai dirba 220 MW galia – nei daugiau, nei mažiau. Naujas 5-asis agregatas leistų reguliuoti ir siurblio režimą.

– Kruonio HAE buvo pastatyta dėl Ignalinos AE. Ar Baltarusijos jėgainei ši elektrinė labai reikalinga?

– Mano vertinimu, Kruonio HAE suteiktų puikią galimybę Baltarusijai pagerinti komercinį balansą: naktį, kai elektra pigi, padėti ją saugoti, dieną – generuoti. Techninio rezervo suvaldyti Astravo AE užtektinai turi Rusija – aplink Uralo kalnus ir Sibire. Kadangi Baltarusija su Rusija drauge stato šią AE, jos turbūt mąsto ir apie rezervą. Aišku, Kruonyje būtų patogiau – jis visai šalia. Bet šiuo atveju esminis klausimas yra komercija.

Kodėl genda jūros kabelis

– Ar galite paprastai paaiškinti, kodėl nuolat genda „Nord Balt“ jungtis po Baltijos jūra?

– Aplink Baltiją yra 14 tokių jungčių ir „NordBalt“ tikrai genda ne dažniausiai. Pernai buvome treti nuo pabaigos pagal gedimus, dabar stabiliai užimame 4–5 vietą nuo galo. Kolegos, kurie tas jungtis eksploatuoja dešimtmečiais, sako mums, kad išvis neturėtume su jais lygintis. Treji metai yra tarsi „apsitrynimo“ laikotarpis. Vertinant tai, kad dėl šios jungties mūsų rinka turi apie 31 mln. eurų naudos, man atrodo, rezultatas gana geras.

– Tačiau kraupokai skamba, kai kone kas mėnesį skelbiama apie palyginti naujos jungties stabdymą ir remontą. Natūraliai kyla klausimų dėl įrangos ir darbų kokybės.

– Iš tikrųjų siekiame pagerinti rodiklius. Kadangi daug importuojame, norime būti tarp pirmūnų. Jau susitarta, kad rangovė ABB pakeis kabelio movas. Ji tai darys savo sąskaita. ABB tikrai neplanavo papildomai leisti milijonus eurų, bet kompanijai tai kainuos, ir ne vieną dešimtį milijonų. Tačiau turime suprasti, kas yra ta jungtis: gamykloje gaminamas kabelis, bet kai kuriose vietose jį reikia nukirpti; tos dalys priklauso nuo to, kiek kabelio galima gabenti. Sausuma sunkvežimiai veža mažiau tonų, nei plukdo laivai. Todėl iš 400 km jūroje yra 13 jungčių, sausumoje – 130. Tam tikrose vietose nukirptą kabelį būtina sujungti – tai lyg kraujagyslių operacija. Jungimas movomis vyksta specialiuose steriliuose konteineriuose, kuriuose palaikomas švarus oras ir taikomi temperatūros bei kiti reikalavimai. Kadangi kabeliu tekančios elektros srovės įtampa siekia apie 300 kilovoltų, bet koks netikslumas ar pažeidimas iš karto sukelia trikdžius, kurie gali išvesti iš rikiuotės visą movą. Jos – didžiausias rizikos veiksnys. Mums netinka, kai dabar kas mėnesį keičiama po vieną movą, norime visas jas pakeisti. Todėl buvo pasiektas trišalis „Litgrid“, „Svenska kraftnät“ ir ABB susitarimas (2018 metais planuojama pakeisti 116 sausumos kabelio movų – red.).

– Kompiuterinio saugumo įmonė „Symantec“ įspėja, kad su Rusija susijusi kibernetinio šnipinėjimo grupė buvo įsilaužusi į elektros energijos skirstomųjų tinklų Europoje ir JAV kontrolės sistemas, todėl didėja piktybinių nuotoliniu būdu sukeliamų energijos tiekimo trikdžių rizika. Kaip nurodoma pranešime, ši grupė rado prieigą prie tam tikrų energetikos objektų JAV, Turkijoje ir Šveicarijoje operacinių sistemų, tad dabar iš esmės gali sabotuoti tas sistemas arba perimti jų kontrolę. Ar „Ligtrid“ susiduria su panašiomis atakomis?

– Ketinimai vienu ar kitu būdu įlįsti į kibernetinę erdvę – mūsų kasdienybė. Pastebime, kad bandymų kasmet gausėja. Tačiau tai nėra „Litgrid“ išskirtinumas. Panašūs dalykai vyksta visur. Kibernetiniam saugumui skiriame daug dėmesio, investuojame lėšų, testuojame, bendradarbiaujame su Kibernetinio saugumo centru. Kibernetinių atakų daugėja geometrine progresija, todėl atitinkamai didėja ir dėmesys saugumui. Planuojame stiprinti kibernetinę saugą. Tai neabejotinai prioritetinė sritis. Fizinę saugą galima vadinti senąja mokykla, bet dabar daugiau grėsmių kyla iš virtualaus pasaulio.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"