Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Padės kaimynėms ištikus dujų krizei

 
2017 09 14 6:02
„Lietuvos žinių“ archyvo nuotrauka

Europos Sąjunga (ES) siekia užtikrinti dujų tiekimo saugumą galimų krizų atveju. Todėl europarlamentarai pritarė mechanizmui, kuris užtikrintų, kad į kritinę situaciją patekusi ES valstybė narė gautų dujų iš kaimyninių šalių.

Tai numatantį dokumentą rugsėjo 12 dieną patvirtino Europos Parlamentas (EP). Priimtos naujos gamtinių dujų tiekimo saugumo priemonės turėtų sustiprinti ES valstybių tarpusavio solidarumą ir padėti geriau pasirengti galimiems dujų tiekimo sutrikimams.

Priklauso nuo išorės tiekimo šaltinių

ES dujotiekiais arba laivais per suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalus importuoja du trečdalius visų Bendrijoje suvartojamų dujų. Iš jų daugiau nei trečdalis yra iš Rusijos. Toliau rikiuojasi – Norvegija, Alžyras, Kataras. Daugumos ES šalių dujų tiekimas visiškai arba beveik visiškai priklausomas nuo importo, o kai kurios jų dujas perka iš vienintelio šaltinio, kaip antai Rusijos.

Priklausomybė nuo vienintelio tiekimo šaltinio arba maršruto gali būti rizikinga, nes bet koks techninis incidentas arba politinis ar ekonominis ginčas gali sutrikdyti energijos tiekimą. Pavyzdžiui, 2006 ir 2009 metais Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl energijos kainų sutrikdė dujų tiekimą į kelias Europos šalis.

Po šios krizės 2010 metais ES sustiprino dujų tiekimo saugumo užtikrinimo priemones, įpareigodama valstybes nares užtikrinti dujų tiekimą gyventojams ir pažeidžiamiems vartotojams. Pavyzdžiui, ligoninėms, savaitę besilaikant itin šaltam orui arba mėnesį jaučiant itin didelį dujų poreikį, taip pat mėnesį sutrikus didžiausiai šalies dujų infrastruktūrai.

Naujas solidarumo mechanizmas

2014 metais atlikti vadinamieji dujų streso testai parodė, kad ES šalys galėtų suvaldyti galimo dujų tiekimo sutrikimo poveikį tik glaudžiau bendradarbiaudamos. Todėl 2016 metais Europos Komisija (EK) pasiūlė atnaujinti 2010 metų dujų tiekimo saugumo reglamentą taip, kad būtų sukurtas naujas solidarumo mechanizmas. Jis užtikrintų, jog į kritinę situaciją patekusi valstybė narė gautų dujų iš gretimų ES šalių.

2017 metų balandį EP ir ES Tarybos derybininkai pasiekė susitarimą šiuo klausimu, o rugsėjo 12 dieną jam pritarė visas ES parlamentas. „Solidarumas reiškia, kad sunkiais laikais galime siųsti dujas iš vienos šalies į kitą, tokiu būdu užtikrindami nenutrūkstamą dujų tiekimą namų ūkiams, svarbias socialines paslaugas teikiančioms įstaigoms, pavyzdžiui, ligoninėms, ir kai kurioms dujų jėgainėms, siekiant išvengti elektros energijos tiekimo nutraukimo“, – pažymėjo lenkų parlamentaras Jerzy Buzekas. Be to, ES padedamos valstybės narės įvairins tiekimo šaltinius ir maršrutus statydamos ir projektuodamos naujus SGD terminalus ir dujotiekius. Kaip žinoma, Lietuva be ES paramos 2014 metų pabaigoje Klaipėdoje pasistatė SGD terminalą. Vienas naujų projektų – „Nord Stream 2“ – yra kritikuojamas dėl to, kad, užuot sumažinęs priklausomybę nuo vieno šaltinio, Rusijos, gali ją padidinti. Apie tai diskusija EP vyks šią savaitę.

ES dujų poreikis didėja

Naujas solidarumo mechanizmas užtikrins, kad į kritinę situaciją patekusi ES valstybė narė gautų dujų iš kaimyninių šalių.

Gamtinių dujų, skirtingai nei naftos ir anglių, poreikis energijai gaminti ES per pastaruosius dešimtmečius padidėjo ir šiuo metu jos sudaro apie ketvirtadalį ES bendro vidaus energijos suvartojimo, daugiausia namų šildymo ir vėsinimo sektoriuje bei elektros gamyboje.

Įvairiose šalyse ši dalis skiriasi. EP duomenimis, Nyderlanduose, Italijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje ji siekia 30 proc. ir daugiau, o Švedijoje, Estijoje ir Suomijoje gamtinių dujų vaidmuo gaminant energiją gerokai mažesnis. Tuo metu, pavyzdžiui, Malta tik šiemet importavo pirmąjį SGD krovinį, o Kipras visai neseniai pradėjo vykdyti dujų žvalgybą jūroje.

Lietuvoje, Kainų komisijos duomenimis, 2016 metais suvartota 22,8 teravatvalandės gamtinių dujų, arba 9,5 proc. mažiau nei 2015 metais, kai buvo suvartota 25,2 teravatvalandės.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"