Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Pasitikrinkite, ar jūsų butas ne viešbutis? Gresia rimti nemalonumai

 
2017 09 15 11:30
ESO neslepia, jog gyvenantiems negyvenamosios paskirties patalpose išlieka rizika, kad vėliau jiems bus taikomi tarifai kaip nebuitiniams vartotojams.
ESO neslepia, jog gyvenantiems negyvenamosios paskirties patalpose išlieka rizika, kad vėliau jiems bus taikomi tarifai kaip nebuitiniams vartotojams. trendhunter.com nuotrauka

Siekdami pelno nekilnojamojo turto plėtotojai rinkai pasiūlė butų, kurių paskirtis – ne gyvenamoji, o komercinė. Tokius butus įsigiję asmenys dabar negali būti tikri, kad valdžia nesugalvos jų turto apmokestinti, o komunalinių paslaugų teikėjai nepradės taikyti verslui nustatytų tarifų. Todėl šiuo metu tokie butai rinkoje nepageidaujami.

Prieš keletą metų nekilnojamojo turto (NT) plėtotojai siūlė butus, kurie į registrą įrašyti kaip poilsio patalpos ar svečių namai. Antai 2015 metais kai kurie žmonės, įsigiję projekto „Ozo namai“ butus, pasijuto apgauti, mat paaiškėjo, kad butai įregistruoti ne kaip gyvenamosios, o kaip poilsio patalpos.

Plėtotojai tikino, kad toks statusas neva tapatus gyvenamųjų butų statusui, bet ekspertai sako, jog statant poilsio, svečių namus plėtotojams keliami mažesni reikalavimai, taigi atsiranda galimybė mažesnėje erdvėje sutalpinti daugiau būstų, atpiginti statybą ir pigų būstą pasiūlyti rinkai. Tačiau jį įsigiję pirkėjai neturės pakankamai vietų statyti automobilių arba gali net sulaukti pranešimų apie prievolę mokėti NT mokestį, jiems gali būti taikomi didesni tarifai už komunalines paslaugas. Apie tai jau prabyla ir valdžios atstovai.

Mada baigėsi

Dėl neapibrėžtumo ir gyventojams kylančių rūpesčių negyvenamosios paskirties būstas, nors ir pigesnis, prarado savo patrauklumą. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius teigia, kad vis daugiau pirkėjų domisi tokio NT iššūkiais, o į tai reaguodami NT plėtotojai jau stengiasi daugiabučius projektuoti kaip gyvenamosios, o ne komercinės paskirties objektus. Patirtis parodė, kad negyvenamosios paskirties būstą parduoti sunkiau, jo kaina turėtų būti mažesnė.

„Nežinau, ar galima sakyti, kad NT plėtotojai pasimokė – gal tiesiog įvertino aplinką. Bet ši praktika nėra pasibaigusi. Mažieji NT plėtotojai ir dabar bando laviruoti, pavyzdžiui, individualius namus verčia daugiabučiais – tokių atvejų yra Vilniuje ir Palangoje. O didieji NT plėtotojai, jei anksčiau ir bandė taip elgtis, dabar suprato, kad šis kelias nėra geriausias norint greitai realizuoti projektą ir turėti visiškai patenkintus klientus. Todėl tokių objektų ateityje turbūt mažės“, – prognozavo M. Statulevičius.

Į susiklosčiusią situaciją aktyviai sureagavo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, taip pat Lietuvos architektų rūmai – minėtus atvejus imta viešinti, bausti gudraujančius architektus. Prieš išduodamos statybos leidimus ėmė akyliau vertinti projektus ir savivaldybės.

Kaip pažymi Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis, kai savivaldybė paviešino problemą ir kreipėsi į atsakingas institucijas, ji nebesulaukė prašymų išduoti negyvenamosios paskirties būstų statybos leidimų. „Kalbantis su plėtotojais tampa akivaizdu, kad tokių patalpų niekas nebeperka“, – sakė jis.

Nors padėtis stabilizavosi, Vilniaus miesto savivaldybė, kaip informavo architektas, kitąmet žada suvienodinti reikalavimus, taikomus gyvenamosios ir komercinės paskirties patalpoms. Tikimasi, kad tai sumažins galimybę spekuliuoti pastato paskirtimi. Nauja bendrojo plano koncepcija jau pradėta svarstyti Vilniaus miesto savivaldybės taryboje.

ESO neslepia, jog gyvenantiems negyvenamosios paskirties patalpose išlieka rizika, kad vėliau jiems bus taikomi tarifai kaip nebuitiniams vartotojams.

Nustato skirtingą tvarką

Komercinės paskirties būstuose šiuo metu gyvenantys žmonės gali išvengti NT mokesčio, o kai kurie komunalinių paslaugų teikėjai daro išimtis ir leidžia jiems mokėti pagal buitiniams vartotojams taikomus tarifus. Praktika skirtinga, be to, niekas negarantuoja, kad išimčių nebeliks.

Pavyzdžiui, bendrovė „Vilniaus vandenys“ fiziniams asmenims, kurie gyvena komercinės paskirties patalpose ir sudarant paslaugų teikimo sutartį pateikia pažymą apie šiose patalpose deklaruotą gyvenamąją vietą, taiko kainas kaip vartotojams, gyvenantiems daugiabučiuose namuose.

Tuo tarpu energijos skirstymo operatoriaus ESO atstovė ryšiams su visuomene Akvilė Adomaitytė neslepia, jog gyvenantiems negyvenamosios paskirties patalpose išlieka rizika, kad vėliau jiems bus taikomi tarifai kaip nebuitiniams vartotojams. Kiekvieną atvejį stengiamasi vertinti individualiai.

Spręsdama dėl paslaugų plano ESO atsižvelgia į patalpų paskirtį, numatomą vykdyti veiklą ir asmens, valdančio patalpas, teisinį statusą. Tikrindama informaciją ji remiasi daugiausia Registrų centro duomenimis. Todėl pasitaiko atvejų, kai komercinės paskirties būstuose gyvenantiems klientams bendrovė pritaiko nebuitiniams klientams nustatytus tarifus. „Tokių atvejų būna, apie juos praneša patys klientai, – sakė A. Adomaitytė. – Procesą tobuliname ir ieškome papildomų būdų, kurie padėtų identifikuoti klientus, gyvenančius komercinės paskirties patalpose, bet verslu neužsiimančius.“

Tai, kaip akimirksniu gali suprastėti sąlygos gyvenantiems komercinės paskirties patalpose, atspindi pasikeitusios automobilių parkavimo galimybės Vilniaus mieste. Pagal naują tvarką, komercinės patalpos savininkas, sumokėjęs vietinę rinkliavą, automobilį gali statyti tik apmokestintoje daugiabučio gyvenamojo namo vidinėje teritorijoje (kieme). Tuo tarpu gyventojui išduotas leidimas galioja tiek vidinėje teritorijoje, tiek ir gatvėse esančiose mokamose stovėjimo vietose.

Skiriasi ir leidimo kaina. Pavyzdžiui, metus galiojantis pirmasis leidimas gyventojui brangiausioje mėlynojoje zonoje kainuoja 43,00 eurus, o antrasis leidimas vidinėje daugiabučio teritorijoje mėlynojoje zonoje – 312 eurų. Tuo tarpu komercinės patalpos savininkas už metinį leidimą statyti daugiabučio gyvenamojo namo vidinėje teritorijoje mėlynojoje zonoje turi pakloti dvigubai daugiau – 624 eurus.

Nenorintiems mokėti NT mokesčio už būstą komercinėse patalpose reikia įtikinti Valstybinę mokesčių inspekciją, kad tame būste gyventojas tik gyvena. Kaip aiškina M. Statulevičius, gyventojas šias patalpas turi deklaruoti kaip savo gyvenamąją vietą, jose neturi vykdyti komercinės veiklos. „Dar viena nauja sąlyga – patalpų savininkas VMI turi pateikti įrodymus, jog dėjo visas pastangas, pavyzdžiui, kreipėsi į savivaldybę, kad pakeistų patalpų paskirtį, jei yra galimybė tai padaryti. Tuomet NT mokestis komercinės paskirties patalpoms nebūtų taikomas“, – aiškino jis.

Tačiau gyventojai, kaip pažymi vyriausiasis Vilniaus miesto savivaldybės architektas M. Pakalnis, nėra pernelyg aktyvūs ieškodami galimybių pakeisti savo NT paskirtį. Neįprasto sujudimo nėra ir nebuvo. „Žmonės tokie – jei niekas padų nespirgina, tai ir gyvena ramiai. Manau, kai kurie pirkėjai net ir nežinojo, ką perka, arba sužinojo paskutinę akimirką. Kiti laukia ir biurokratiniu keliu eis tada, kai bus reikalas dėl priimtų valdžios sprendimų. Kita vertus, kai kurie jų gal ir neturi galimybių pakeisti paskirties“, – svarstė M. Pakalnis.

Yra pagrindo nerimauti

Ekspertai neslepia, kad komercinės paskirties butuose gyvenantys žmonės neturi garantijų, jog ateityje nesulauks staigmenų, pavyzdžiui, NT apmokestinimo.

„Kol kas jokio papildomo reglamentavimo ar apmokestinimo tokioms patalpoms nėra. Kaip bus ateity – sunku pasakyti; gali būti, kad valstybė pakeis iki šiol galiojusią praktiką ir, tarkime, nuspręs taikyti mokestines ar kitas priemones, – svarstė M. Statulevičius. – Ramus turbūt niekada negali būti, nes mūsų valstybės valdininkija yra gana neprognozuojama.“

Tiesa, pašnekovas įsitikinęs, kad taikant poveikio priemones neturėtų būti bloginamos sąlygos jau įsigijusiems turtą. „Atrodo, kad stengiamasi drausminti plėtotojus, viešinti blogus pavyzdžius ir pan., bet neversti nusikaltėliais žmonių, kurie tuos butus įsigijo ir juose gyvena. Juk dažnai pirkėjas yra silpnesnė pusė“, – pažymėjo jis.

„Žinojo, ką daro“

Tačiau Aplinkos ministerija (AM) esamų butų savininkų raminti neketina. AM Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktoriaus Mariaus Narmonto įsitikinimu, visiems turi galioti vienodos taisyklės.

„Pagrindo nerimauti tikrai yra. Ministerija suinteresuota, kad visi žaidėjai rinkoje dalyvautų vienodomis sąlygomis, konkurencija būtų sąžininga. Bendradarbiaujame su VMI, Lietuvos notarų rūmais ir dar keletu institucijų, tarp jų – inžinerinių tinklų valdytojais, ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė šiems klausimams spręsti. Vienas pasiūlymų – mokestinės bazės pakeitimas. Pavyzdžiui, poilsio paskirties pastatams siūlome netaikyti NT mokesčio lengvatos, nes ji pirmiausia turėtų būti taikoma pirmo būtinumo patalpoms: pirmam būstui, pirmoms verslo patalpoms ir t. t. Tuo tarpu poilsio paskirties patalpos tikrai nėra pirmo būtinumo“, – aiškino jis.

Pašnekovas sako nemanąs, kad mokestiniai pakeitimai sukeltų šoką gyventojams, esą „mokesčiai yra gana dinamiškas dalykas, ir niekada nesi tikras, ar jie nesikeis“. Be to, M. Narmontas netiki, kad gyventojai nežinojo, kokią riziką prisiima.

„Su darbo grupe važinėjome po objektus, skirtingas savivaldybes, kalbėjome su gyventojais. Manęs nė vienas neįtikino, kad nežinojo, – labiau vadovavosi taisykle „visi taip daro, ir aš taip dariau“. Tai tas pats, kas statyti automobilį po ženklu „Draudžiama stovėti“ vien dėl to, kad ir kas nors kitas ten yra pasistatęs. Šiuo metu galiojančiuose įstatymuose nurodyta, kad tiek patalpas, tiek žemę privaloma naudoti pagal paskirtį. Už įstatymų nesilaikymą gresia administracinė atsakomybė, tik savivaldybės ar kiti subjektai nesiryžta bausti. Kita vertus, valstybė turėtų sukurti mechanizmą, kad nebūtų piktnaudžiaujama“, – svarstė M. Narmontas.

Jo teigimu, siekiant sumažinti piktnaudžiavimo atvejų skaičių, jau pakeisti šeši teisės aktai, ir tai esą ne pabaiga. „Dažnai iškyla klausimas, kodėl vietoj komercinių pastatų negalima statyti gyvenamųjų. Turiu labai paprastą pavyzdį. Kiekvienas tikriausiai turi darbo stalą, ant kurio viskas išdėstyta tam tikra tvarka. Lygiai taip pat valstybė, savivaldybė susiplanuoja, kur bus gatvės, gyventojų srautai, mokykla ir pan. Jei pradedame elgtis ne pagal teisės aktus, viskas sugriūva. Yra atvejų, kai galima perplanuoti teritorijas. Pavyzdžiui, dauguma pastatų Viliaus senamiestyje buvo gyvenamieji, bet dabar ten sėkmingai gyvuoja biurai. Tačiau tam reikia sutvarkyti teisės aktus – negalima savavaliauti“, – pažymėjo M. Narmontas.

Reikalavimų vingrybės

Gyventojų galimybės pakeisti NT paskirtį ir taip atsikratyti neapibrėžtumų pirmiausia, anot M. Statulevičiaus, priklauso nuo žemės sklypo paskirties. Rekreacinės paskirties sklype esančio pastato paskirties pakeisti negalima, komercinės paskirties sklype 49 proc. pastato ploto gali būti gyvenamosios paskirties.

„Tačiau turi būti tam tikros sąlygos. Dažniausiai komercinės paskirties patalpos turi mažesnius apšviestumo reikalavimus ir netenkina butams taikomų higienos normų. Tad jei aplinkybės nepasikeitė ir neatsirado galimybė padidinti saulės šviesos kiekį, gauti savivaldybės pritarimą keisti paskirtį gali būti sunkiau. Taip pat gyvenamosios paskirties patalpoms keliami tam tikri parkavimo reikalavimai. Vilniuje, priklausomai nuo zonos, vienam butui tenka nuo 0,5 iki 1 parkavimo vietos. Jeigu teritorijoje negalima realizuoti daugiau parkavimo vietų, tai savivaldybė gali atsisakyti keisti paskirtį“, – aiškino pašnekovas.

Jei miesto bendrajame plane nurodyta, jog teritorija gali būti tiek komercinės, tiek gyvenamosios paskirties, bendrija, gyventojų grupė ar pats NT plėtotojas gali kreiptis į savivaldybę, kad būtų pakeista viso pastato paskirtis. Tiesa, ši procedūra gali užtrukti nuo pusmečio iki metų.

12 atvejų Vilniuje, kai negyvenamosios patalpos parduodamos kaip butai*

ĮmonėNT adresasPaskirtis, numatyta statybos leidimeLeidimo išdavimo data
UAB „Mortaga“Giedraičių g. 60Aviešbučių2016 m. birželio 8 d.
UAB „Statyba ir projektai“Kalvarijų g. 84viešbučių2016 m. rugsėjo 8 d.
UAB „Delta projektai“„Ozo parke“poilsio2015 m. vasario 20 d.
UAB „Zeta projektai“„Ozo parke“poilsio2015 m. liepos 30 d.
UAB „GSD Baltic“Vytauto g.16viešbučių2015 m. sausio 28 d.
UAB „GSD Baltic“A. Mickevičiaus g. 5viešbučių2015 m. liepos 13 d.
UAB „Tarp pušų“Turniškių g. 7Aviešbučių2015 m. liepos 23 d.
UAB „Orme investicijos“Aguonų g. 11viešbučių2015 m. liepos 23 d.
UAB „Mažieji apartamentai“Mindaugo g. 1Aviešbučių2015 m. rugpjūčio 18 d.
UAB „Mažieji apartamentai“Kareivių g. 2Bviešbučių2015 m. spalio 14 d.
UAB „Pilaitės kotedžai“Varnės g.viešbučių2014 m. gegužės 27 d.
UAB „Neufeld Bau“Sausio 13-osios g. 2visuomeninio komplekso2015 m. balandžio 21 d./

* Vilniaus miesto savivaldybės sąrašas, kurį 2016 metų lapkritį miesto meras Remigijus Šimašius pateikė Generalinei prokuratūrai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"