Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Savarankiškas darbas: be režimo ir be poilsio

 
2017 11 10 10:20
Lietuvos žinių archyvo nuotrauka

Europos Sąjunga neranda aukso vidurio tarp europiečių skatinimo imtis verslo ar savarankiško darbo ir valstybių narių nenoro tokiems darbuotojams suteikti panašias socialines garantijas kaip samdomiesiems darbuotojams.

Neseniai visose ES valstybėse narėse atliktas tyrimas atskleidė, kad ES valstybėse egzistuoja ryški takoskyra tarp garantijų, suteikiamų samdomiesiems ir savarankiškai dirbantiems darbuotojams. ES darbuotojų socialinę apsaugą iš esmės užtikrina darbo sutartys, o savarankiškai dirbantys asmenys dažnai rizikuoja savo gerove. Tai ypač aktualu praradus darbą, ligos ar nelaimingų atsitikimų darbe atvejais. Dauguma ES valstybių savarankiškai dirbantiems asmenims šių garantijų neužtikrina.

Jaučiasi laisva, bet nesaugi

Šiuo metu savarankiškai dirbanti vilnietė Milda tokią darbo formą pasirinko prieš kelerius metus. Tiesa, moteris prisipažįsta, kad tai nebuvęs jos pasirinkimas – dirbti pagal individualios veiklos pažymą jai pasiūlė buvęs darbdavys. Mat darbo vieta, kai darbuotojas dirba savarankiškai, darbdaviui yra pigesnė, nes sveikatos, socialinio draudimo ir pajamų mokesčius moka pats darbuotojas. „Tokia darbo forma man patiko, nes nereikėdavo kasdien sėdėti biure, o atlyginimą gaudavau laiku pagal sutartą grafiką, jeigu atlikdavau numatytas užduotis, – prisimena kūrybinį darbą reklamos agentūroje dirbusi moteris. – Be to, kartu galėjau laisvai dirbti ir kitose agentūrose, taip pat vadybininke vienoje televizijos laidoje. Šiuos skirtingus darbus galėjau dirbti pagal tą pačią vieną individualios veiklos pažymą.“

ES darbuotojų socialinę apsaugą iš esmės užtikrina darbo sutartys, o savarankiškai dirbanyts asmenys dažnai rizikuoja savo gerove.

Dirbti savarankiškai Mildai patiko, ji jautėsi mažiau suvaržyta „darbo drausmės“ bei naudotis kitais laisvo darbo grafiko pranašumais. „Kita vertus, pripažįstu, kad didelio pasirinkimo tuomet neturėjau, nes agentūra nė nesiūlė pasirašyti nuolatinės darbo sutarties – joje visi dirbo arba pagal autorines sutartis arba laisvai samdomi darbuotojai su verslo liudijimais“, – pasakoje vilnietė. Pajutusi laisvės skonį, Milda kitoje darbovietėje jau pati pasisiūlė dirbti pagal individualios veiklos pažymą ir atsisakė jai suteiktos galimybės pasirašyti darbo sutartį. Šiuo metu vilnietė yra laisvai samdoma kelių darbdavių.

Vis dėlto ji pripažįsta, kad savarankiškas darbas turi ir trūkumų. Pavyzdžiui, iki šių metų pradžios dirbantys pagal individualios veiklos pažymą asmenys negaudavo išmokų ligos atveju. Nuo 2017 metų tai pasikeitė. Be to, savarankiškai dirbantys gyventojai privalo patys mokėti privalomojo sveikatos draudimo, valstybinio socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį. Kartais tai sudėtinga, nes kasmet keičiasi ne tik šių įmokų dydis, bet ir jų skaičiavimo metodika.

Be to, savarankiškai dirbantiems asmenims nepriklauso eilinės 20 darbo dienų atostogos, už kurias samdomiems darbuotojams mokamas vidutinis mėnesinis darbo užmokestis. Tačiau Mildai pasisekė: jai pavyko dėl atostogų ir apmokėjimo už jas geranoriškai susitarti su darbdaviu. Atlyginimas jai mokamas pagal išrašytas sąskaitas faktūras. Taip pat pagal gaunamas darbo pajamas moteriai skaičiuojamas ir darbo stažas. Vis dėlto ji jaustųsi saugesnė, jeigu darbo santykiai su darbdaviu būtų nustatyti kokia nors sutartimi.

Atsilieka nuo Europos

Visose Europos Sąjungos šalyse pagal bendrą metodiką atlikto tyrimo duomenimis, 2017 metų antrą ketvirtį savarankiškai Lietuvoje dirbo kas dešimtas (11,1 proc.) užimtas šalies gyventojas. Savarankiškai dirbantys vyrai sudarė 14,8 proc. visų dirbančių vyrų, moterys – 8,6 proc. visų dirbančių moterų.

Lietuva pagal šį rodiklį kiek atsilieka nuo ES vidurkio: čia savarankiškai dirba apie 15 proc. visų užimtųjų. Ši dalis stabiliai nesikeičia jau daugelį metų.

ES ne vieną dešimtmetį skatina darbuotojus užsiimti verslu ar dirbti savarankiškai, nes tai didina darbo vietų skaičių, o valstybės nares – savarankiškai dirbantiems suteikti didesnes socialines garantijas. Kai kurių ekspertų nuomone, šie du tikslai iš dalies yra prieštaringi, todėl savarankiškai dirbantys europiečiai iki šiol yra mažiau apsaugoti nuo rizikos negu samdomi darbuotojai.

ES per dešimtmečius savarankiškai dirbančių asmenų dalis ūkyje beveik nesikeičia ir sudaro 15 proc. visų dirbančių žmonių. Daugiausia tai lemia nuolat besitraukiantis žemės ūkio sektorius, kuriame tradiciškai savarankiškai dirbančiųjų dalis yra gana didelė, ir augantis paslaugų sektorius, kuriame dominuoja samdomi darbuotojai.

Nesikeičia ir kitos tendencijos, tarkime, skirtumai tarp šalių. Antai Nyderlanduose savarankiškai dirbančių gyventojų skaičius ilgą laiką auga sparčiau negu kitose valstybėse. Kitas stabilus reiškinys tas, kad mažėja savarankiškai be samdomųjų darbuotojų dirbančiųjų ir daugėja savarankiškai su samdomaisiais darbuotojais, ypač ne visą darbo dieną, dirbančių asmenų.

Renkasi, nes nėra išeties

Europos darbo sąlygų tyrimas parodė, kad vienas iš penkių savarankiškai dirbančių asmenų pasirinko tokį darbo būdą, nes tai buvo vienintelė galimybė be alternatyvos. Tai gana reikšminga detalė, turint omenyje, jog rizika prarasti darbą yra aukštesnė tarp tų, kurie pasirinko dirbti savarankiškai. Didžiausią rūpestį šiems darbuotojams kelia būtent socialinis nesaugumas. Tyrimai rodo, kad savarankiškai dirbantys asmenys sudaro dvi gana skirtingas grupes. Pirmajai priskiriami nepriklausomi smulkūs verslininkai, dažnai besidžiaugiantys gausesnėmis pajamomis ir didesne autonomija. Tokie asmenys, kaip pažymima, gyvena sveikiau ir laimingiau bei dirba iki žilos senatvės.

Europos darbo sąlygų tyrimas parodė, kad vienas iš penkių savarankiškai dirbančių asmenų pasirinko tokį darbo būdą, nes tai buvo vienintelė galimybė be alternatyvos.

Kitoje pusėje yra savarankiškai dirbantys asmenys, kurie jaučiasi pažeidžiami ir nesaugūs. Šiai grupei, kuri dydžiu prilygsta Australijos gyventojų skaičiui, priskiriamas kas ketvirtas savarankiškai dirbantis europietis. Šie asmenys uždirba mažiau, jų darbas nesaugus, labiau priklausomas nuo darbdavio malonės ir mažiau autonomiškas.

Dar margesnis yra smulkių prekybininkų ir ūkininkų paveikslas. Šie savarankiškai dirbantys asmenys dažniausiai yra ekonomiškai nepriklausomi ir autonomiški, bet, kad išsilaikytų, priversti dirbti labai sunkiai. Daugiau kaip 70 proc. jų dirba 6 ar 7 dienas per savaitę ir beveik neturi galimybės ištrūkti iš darbo, retai atostogauja. Šių žmonių gerovė bei pasitenkinimas darbu ir socialine apsauga yra žemesnio lygio negu darbdavių ir stabilų atlyginimą gaunančių samdomųjų darbuotojų.

ES tyrimas taip pat atskleidė, kad ES valstybės narės darbuotojų socialinę apsaugą daugiausia užtikrina neterminuotos darbo sutartys. Jas pasirašę darbuotojai nesijaučia tokie pažeidžiami, jeigu praranda darbą, ligos arba nelaimingų atsitikimų darbe atvejais. Dauguma ES valstybių savarankiškai dirbantiems asmenims tokių garantijų neužtikrina.

Nors ES valstybėse egzistuoja didžiulė takoskyra tarp garantijų, suteikiamų samdomiesiems ir savarankiškai dirbantiems darbuotojams, kai kurios valstybės (Švedija, Suomija, Danija) suteikia beveik tas pačias garantijas ir vieniems, ir kitiems dėl jose taikomų universalių socialinės apsaugos schemų.

SKAIČIAI

Daugiausia (27,5 proc.) savarankiškai dirbančių asmenų 2017 metų antrąjį ketvirtį dirbo Lietuvos žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje, prekyboje – 16,7 proc., statyboje – 13 procentų. Pagrindinė savarankiškai su samdomaisiais darbuotojais dirbančių asmenų veiklos sritis – prekyba (22,2 proc.). Kas trečias (31,6 proc.) savarankiškai be samdomųjų darbuotojų dirbantis asmuo dirbo žemės ūkyje, miškininkystėje ir žuvininkystėje.

Tarp savarankiškai dirbančių asmenų daugiausia buvo kvalifikuotų žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojų (24,8 proc.), kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų (18 proc.) bei paslaugų sektoriaus darbuotojų ir pardavėjų (17,6 proc.). Savarankiškai dirbantys vyrai daugiausia buvo kvalifikuoti žemės, miškų ir žuvininkystės ūkio darbuotojai (27,1 proc.), o savarankiškai dirbančios moterys – paslaugų sektoriaus darbuotojos ir pardavėjos (35,8 proc.).

Kas trečias (36 proc.) savarankiškai dirbantis asmuo turėjo aukštąjį išsilavinimą, trys iš penkių (58,4 proc.) – vidutinį, 5,6 proc. – žemą išsilavinimą. Savarankiškai su samdomaisiais darbuotojais dirbančių asmenų išsilavinimas aukštesnis nei savarankiškai be samdomųjų darbuotojų dirbančių asmenų: 58,9 proc. savarankiškai su samdomaisiais darbuotojais dirbančių asmenų turėjo aukštąjį išsilavinimą, o savarankiškai be samdomųjų darbuotojų dirbantys žmonės – tik kas trečias (29,5 proc.).

Aštuoni iš dešimties (82,5 proc.) savarankiškai dirbančių asmenų patys nusprendžia, kada pradėti ir baigti savo darbo dieną, tik 3,5 proc. jų nurodė, kad darbo laiką nustato jų klientai.

Daugiau nei pusė (55,8 proc.) savarankiškai dirbančių asmenų nurodė, kad iš esmės patenkinti dirbamu darbu, 8,4 proc. – menkai patenkinti arba visiškai nepatenkinti.

Lietuvoje trys iš dešimties (30,7 proc.) savarankiškai dirbančių asmenų savarankiškai pradėjo dirbti dėl susiklosčiusių palankių aplinkybių, 18,6 proc. – nes tai yra įprasta praktika jų veiklos srityje. Kas aštuntas (12,9 proc.) savarankiškai dirbantis vyras ir kas dešimta (10,1 proc.) savarankiškai dirbanti moteris pradėjo dirbti savarankiškai dėl lankstaus darbo grafiko.

Šaltinis: Statistikos departamentas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"