Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Seimo sprendimai verslo atžvilgiu parodys, ar Lietuva taps policine valstybe

 
2017 12 08 6:00
Diskusijoje (iš kairės): Seimo nariai Virgilijus Poderys ir Jurgis Razma, koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininko pavaduotojas advokatas Gintaras Balčiūnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas ir „Lietuvos žinių“ vyr. redaktorius Ramūnas Terleckas.
Diskusijoje (iš kairės): Seimo nariai Virgilijus Poderys ir Jurgis Razma, koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininko pavaduotojas advokatas Gintaras Balčiūnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas ir „Lietuvos žinių“ vyr. redaktorius Ramūnas Terleckas. Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Verslas prieštarauja prastai parengtam įstatymo pataisų projektui, kuris reglamentuotų strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių veiklą. Įstatymas leistų valdžiai kištis ir kontroliuoti privačių įmonių sandorius, kurių vertė prilygsta ar yra didesnė negu įmonės 10 proc. metinių pajamų. Valdžios sudaryta komisija galėtų užkirsti kelią ne tik būsimiems verslo sandoriams, bet ir nutraukti jau sudarytas sutartis. Tačiau nenumatomas mechanizmas, kaip būtų kompensuojama įmonei padaryta žala.

Seimo Ekonomikos komiteto svarstomą pakoreguotą Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Lietuvos verslo bendruomenė daugiausia kritikuoja dėl to, kad į strateginių įmonių sąrašą yra įtrauktos trys privačios bendrovės – AB „Orlen Lietuva“, AB „Telia Lietuva“ ir AB „Achema“.

Viešai deklaruojama, kad įstatymo projektą parengė Ūkio ministerija, bet tikrojo pataisų projekto autoriaus ir iniciatoriaus nežino net projektą taisantys Seimo nariai.

Apie įstatymo pataisas ir jų priėmimo peripetijas Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, „Lietuvos žinių“ surengtoje apskritojo stalo diskusijoje ketvirtadienį kalbėjo Seimo nariai Virgilijus Poderys ir Jurgis Razma, koncerno „Achemos grupė“ valdybos pirmininko pavaduotojas advokatas Gintaras Balčiūnas ir Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Nežinomas tikrasis autorius

Opozicijai atstovaujantis Seimo narys J. Razma negalėjo pasakyti, kas yra tikrasis projekto autorius. „Opozicija neturi žvalgybos struktūrų, kurios galėtų išsiaiškinti, kas yra pirminiai rengėjai. Bet akivaizdu, kad projektas yra be galo prastai parengtas. Jau dabar jam pateikta daugiau kaip šimtas pastabų, pasiūlymų, kai patį įstatymo projektą sudaro tik 20 straipsnių. Akivaizdu, kad geriausia išeitis būtų tokį prastą kūrinį grąžinti iniciatoriams“, – kalbėjo jis. Politikas pripažino, kad Seimo Ekonomikos komiteto nariai, nagrinėdami gausybę pastabų ir pasiūlymų, „vargsta“, o verslo atstovams, ko gero, jau nusibodo daugiau kaip mėnesį vaikščioti į komiteto posėdžius. „Procesas nėra normalus, bet jaučiu, kad dauguma komiteto narių turi tikslą – girdėti verslą ir į pastabas atsižvelgti“, – sakė J. Razma.

Valdantiesiems atstovaujantis Seimo narys V. Poderys tvirtino, kad įstatymo projekto formalus autorius yra Vyriausybė, o jai atstovauja Ūkio ministerija. Tačiau ir jis negalėjo pasakyti, kas yra „idėjinis“ įstatymo pataisų autorius. V. Poderys sutiko, kad formaliai dėl projekto nuostatų galima diskutuoti su Ūkio ministerija ir visu Seimu, bet konkretus subjektas, kūrėjas, idėjos autorius esą nežinomas. Tačiau jis pripažino, kad yra „suinteresuotų“ institucijų, tarp jų – Valstybės saugumo departamentas.

Atvertų Pandoros skrynią

„Achemos grupės“ valdybos vicepirmininkas G. Balčiūnas kalbėjo, jog pateiktos įstatymo pataisos yra beprecedentės – Europos Sąjungos (ES) šalyse nėra praktikos, kad valdžia ribotų privačių įmonių verslą ir kontroliuotų sandorius. Pasak jo, Lietuva sugalvojo „unikalų dalyką“. Toks įstatymas, G. Balčiūno teigimu, prieštarautų Lietuvos Konstitucijai, ES ir tarptautiniams teisės aktams, o jo taikymo pasekmes pajustų šalies mokesčių mokėtojai, nes valdžios sudaryta speciali komisija galėtų sustabdyti net kelis šimtus milijonų eurų siekiančius verslo sandorius. Įmonės dėl patirtos žalos tikrai kreiptųsį į teismus, prašydamos atlyginti žalą. G. Balčiūno požiūriu, toks įstatymas, jeigu būtų priimtas, galėtų sukelti labai neigiamas pasekmes.

LLRI prezidento Ž. Šilėno teigimu, nereikėtų supriešinti nacionalinio saugumo ir verslo, nes tikrovėje tokio konflikto nėra. Dabar galiojantis Strateginių įmonių įstatymas yra tinkamas. „Pagrindinė problema, kad į naują įstatymo redakciją įtraukta nuostata apie tris privačias įmones, kurioms gali būti draudžiama parduoti savo akcijas ir sudaryti sandorius“, – sakė jis.

Ž. Šilėnas teigė nesuprantantis, ką nacionalinių interesų saugumo požiūriu reikėtų saugoti bendrovėse „Telia“ ir „Achema“. „Tai svarbios įmonės Lietuvai ir gerą dėmesį joms reikėtų rodyti. Bet toks dėmesys, koks formuluojamas rengiamu įstatymu, yra blogas dėmesys. Ir kas bus, jeigu viena iš šių įmonių susidurs su finansiniais sunkumais ir norės dalį akcijų parduoti? Gali atsitikti taip, kad visi galimi pirkėjai bus pripažinti kaip „netinkami“. Kas tada tas akcijas pirks ir kas už nuostolius atsakys?“ – klausė LLRI prezidentas.

Jis prisipažino labiau bijantis ne dėl minimų trijų privačių įmonių, o kad Vyriausybė „labai rimtai įkiša tarp durų koją“, kai priimami sprendimai privačiose įmonėse. Jeigu bus priimtas toks įstatymas, pasak Ž. Šilėno, niekas netrukdys kitiems Seimo nariams į strateginių įmonių sąrašą įtraukti ir kitas įmones. „Pandoros skrynia bus atidaryta. Niekas netrukdys į sąrašą įtraukti 100 didžiausių šalies įmonių“, – perspėjo jis.

Kas gali norėti investuoti Lietuvoje milijonus eurų žinodamas, kad būsimus sandorius gali atšaukti valdžia?

Anot Ž. Šilėno, kriterijai, pagal kuriuos privačios įmonės teisiškai tampa „strateginės“, įstatyme nenurodomi.

G. Balčiūnas pažymėjo, jog pirminiame įstatymo variante dar būta tokių kriterijų, tačiau jie atrodė juokingi, pavyzdžiui, buvo nurodoma, kad „Achema“ yra „didelis darbdavys“. Kai verslas pradėjo tokias nuostatas kritikuoti, kriterijai, pagal kuriuos vienos įmonės tapo strateginės, iš įstatymo projekto pašalinti. Todėl dabar jau bet kuri privati įmonė galėtų tapti strateginė.

G. Balčiūnas pasigedo ir kriterijų, kurie apribrėžia nacionalinį saugumą. „Aiškaus apibrėžimo, kas tai, nėra“, – sakė jis.

Ž. Šilėną stebino tai, kad 27-aisiais Lietuvos nepriklausomybės metais dėl privačios įmonės veiklos ims spręsti Vyriausybė. „Turbūt tokia praktika artimesnė Rytų valstybėms. Iš tikrųjų nereikėtų dirbtinai supriešinti verslo ir Vyriausybės. Juk Vyriausybė irgi turėtų būti suinteresuota, kad įstatymai būtų aiškūs ir suprantami. Kita vertus, Vyriausybei gal nereikėtų tiesiogiai spręsti apie verslo sudaromus sandorius. Gera investicine aplinka turėtų būti suinteresuoti visi. Tuo tarpu pasklidus žiniai, kad Lietuvoje daromi tokie dalykai, investuotojams gali nebelikti noro investuoti mūsų šalyje, – aiškino jis. – Kas gali norėti investuoti milijonus eurų žinodamas, kad būsimus sandorius gali atšaukti valdžia.“

Kaip pabrėžė Ž. Šilėnas, jeigu įstatymo tikslas yra apsaugoti valstybės strateginius objektus (pavyzdžiui, Būtingės terminalą), tam nebūtina blokuoti visos įmonės veiklos. Užtektų įstatyme parašyti nuostatą: pavyzdžiui, Būtingės terminalas neparduodamas. „Bet „Orlen Lietuva“ – iš ko nori, iš to naftą perka, kam nori – tam parduoda. Siekiant saugoti strateginius interesus, nebūtina kontroliuoti visos įmonės“, – įsitikinęs jis.

G. Balčiūnas siūlė į įstatymą aiškiai įrašyti, iš kur ir ko įmonėms negalima pirkti ar su kuo pasaulyje negalima prekiauti.

J. Razma tikėjosi, kad tobulinant Strateginių įmonių įstatymo projektą bus išvengta nesusipratimų, apie kuriuos verslas pagrįstai kalba. „Iš tikrųjų būtų geriau, jeigu būtų aiškiai pasakyta, kokiu pagrindu nustatomas įmonės strategiškumas“, – sakė jis. Politikas spėjo, jog pagrindinis kriterijus gali būti tas, kad įmonė valdo strategiškai svarbią infrastruktūrą: internetą, vamzdynus, terminalą. Jo nuomone, įmonės dydis neturėtų būti svarbus, nes tokiu atveju kiltų pagrįstų abejonių, koks dydis jau tampa strateginis, o koks – dar ne.

J. Razma įžvelgė pavojų: jeigu privatus verslas matys, kad neaiškiu pagrindu į strateginių įmonių sąrašą įtrauktos valstybės kontroliuojamos įmonės, turinčios „abejotiną strategiškumą“, teoriškai galima kelti klausimą, ar ateityje sąrašas nebus papildomas ir privačiomis įmonėmis. Jo nuomone, kriterijus, pagal kuriuos įmonės įtraukiamos į tokius sąrašus, reikėtų „sutvarkyti“.

Prastai parengtas projektas

V. Poderio manymu, būsimas įstatymas turėtų būti „labiau niuansuotas, inteligentiškesnis ir kokybiškesnis“. Bet tą darbą esą turi atlikti ne tik Valstybės saugumo departamentas, ne tik ūkio ministras ir Seimo nariai, bet visi įstatymo rengėjai kartu su pagrįstai suinteresuotu verslu – diskutuodami ir tardamiesi. „Vykdomoji valdžia neturėtų nuo verslo atsiriboti“, – sakė jis.

G. Balčiūnas diskusijos dalyviams priminė Lietuvos Konstitucijos 23 straipsnį, kuris nustato, kad privati nuosavybė neliečiama, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, o nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginama. Tačiau vien idėja, kad valdžia gali nutraukti verslo sudarytus sandorius, nepriklausomai nuo to, kaip“inteligentiškai“ tai pateikiama, daro didelę žalą investuotojams. „Nepaisant to, kaip gražiai šis pasiūlymas bus suvyniotas į „įstatymo popieriuką“, pasekmės bus tos pačios“, – pažymėjo jis.

V. Poderys tikino, kad gera idėja apsaugoti šalies nacionalinius interesus yra kompromituojama tokiu įstatymo projektu .

J. Razma pripažino, kad Seimo Ekonomikos komitete kol kas svarstytos įstatymo projekto nuostatos, kurios verslui esminių klausimų nekelia. Prie sandorių kontroliavimo esą dar neprieita. „Kai prie jų prieisime, matysime, kaip pavyks rasti geras išeitis. Negalima atmesti, kad neradus gerų sprendimų, tektų balsuoti dėl nepritarimo projektui ir siūlyti jį grąžinti rengėjams. Tegul Vyriausybė, naujasis ūkio ministras su Valstybės saugumo departamentu triūsia ir ieško išeičių, kurios rastos kitose Europos Sąjungos šalyse“, – svarstė politikas.

Ž. Šilėnas ironizavo, kad toks įstatymas, koks yra pateiktas Seimui, privačias įmones „saugos nuo investuotojų, o valdiškas įmones – nuo pertvarkų“. Be to, LLRI prezidentas mano, kad visuomenėje kilusi diskusija dėl Strateginių įmonių įstatymo projekto išryškino svarbią problemą. Jis spėjo, kad šis įstatymas keliaus tiesiai į Konstitucinį Teismą, nes jame labai aiškiai nustatomas pagrindinio šalies įstatymo ginamos nuosavybės ribojimas.

G. Balčiūno teigimu, šio įstatymo pataisų priėmimas Seime parodys, ar demokratinė Lietuvos valstybė seka Rytų, ar Vakarų valstybių pavyzdžiu. „Mane, kaip rinkėją, stebina bandymai realizuoti tokias idėjas“, – sakė jis.

J. Razma diskusijos dalyvius ramino tikindamas, kad Seime turėtų nugalėti sveikas protas: „Aš kitaip neįsivaizduoju. Jeigu norime išlaikyti abipusį pasitikėjimą tarp valstybės ir verslo, turime apsisaugoti nuo galimų policinės valstybės kūrimo grėsmių.“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"