Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Šilumos taupymo uždaviniai keis renovavimo procesą

 
2017 09 12 14:00
Seimo Energetikos komitetas siūlo remti ir tik daugiabučių namų šildymo sistemų modernizavimą.
Seimo Energetikos komitetas siūlo remti ir tik daugiabučių namų šildymo sistemų modernizavimą. LŽ archyvo nuotrauka

Aplinkos ministerija netrukus paskelbs naują kvietimą dalyvauti daugiabučių modernizavimo programoje, tačiau planuojama keisti keliamus reikalavimus paramai gauti. Seimo Energetikos komisija inicijuoja įstatymo pataisą, kad valstybė finansiškai remtų ir tuos investicinius projektus, kuriais būtų pertvarkytos tik senų daugiabučių šildymo sistemos, neišgražinant namo sienų, taip pat gali būti iškelti nauji reikalavimai šilumos taupymui.

Siūlys remti ir dalinę renovaciją

Seimo Energetikos komisija rengia Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymo pataisas. Jomis siekiama, kad būtų remiami ne tik renovavimo programoje dalyvaujančių namų investiciniai projektai, bet ir tie, kuriais būtų numatyta pertvarkyti tik namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas bei įrengti butuose individualią šilumos apskaitą.

Pasak komisijos pirmininko Virgilijaus Poderio, panašių pasiūlymų keisti renovavimo procesą būta ir anksčiau. Specialistų nuomone, įgyvendinti Lietuvos įsipareigojimus Europos Komisijai ir įvykdyti iki 2020 metų smarkiai padidintus šilumos taupymo uždavinius būtų lengviau renovuojant būstus naujai siūlomu būdu – energijos taupymą didintų ne tik modernizavimo programoje dalyvauti atrinkti pastatai, bet ir nepatekusieji į programą, gavę paramą energijos tiekimo sistemoms atnaujinti.

„Vadinamoji giluminė daugiabučio pastato renovacija kainuoja šimtus tūkstančių eurų, o pakeisti tik namo šildymo sistemą būtų ir daug greičiau, ir dešimteriopai pigiau. Valstybės paramą gautų ne tik modernizavimo programos atrinktų namų investiciniai kompleksinio atnaujinimo projektai, bet ir visi namai, panorę modernizuoti tik šildymo sistemas, kurios šilumą vienodai paskirstytų visiems butams. Pagal dabartinį renovacijos modelį vieni namai gauna daug paramos, o dauguma kitų negauna nieko“, – aiškino V. Poderys.

Jo teigimu, didžiulės investicijos į kompleksinį daugiabučio namo atnaujinimą atsiperka per 25 metus, o įdėtos lėšos vien į inžinerines sistemas – per 5–7 metus.

Anot V. Poderio, galėtų toliau vykti ir pavienių namų, ir kvartalų renovacija. Be to, jo manymu, parama renovacijai galėtų būti prieinama ir miestų senamiesčių pastatams, kurie dabar negali pretenduoti į programą dėl paminklosaugos reikalavimų fasadams.

Finansavimo tektų ieškoti

„Kol Seimo komiteto pasiūlymo negavome, komentuoti jį sunku“, – sakė aplinkos viceministrė Rėda Brandišauskienė. Ji priminė, jog panašus pasiūlymas tobulinti renovacijos procesą buvo svarstomos pavasarį, bet Aplinkos ministerijos kartu su Finansų ministerija vertinimu pasiūlymas buvo atmestas, nes padaryta išvada, kad efektyviausias yra kompleksinis daugiabučių namų modernizavimas, kai atnaujinamos ne tik namo energijos tiekimo sistemos, bet ir stogai, balkonai bei namo sienos.

Viceministrė pridūrė, kad tik praėjusios sesijos pabaigoje Seimas priėmė naują Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos redakciją, kurioje „nėra radikalių pokyčių, bet orientuojamasi į kokybę, renovacijos neskaidant į atskiras priemones“.

Kita vertus, anot R. Brandišauskienės, keičiant modernizavimo procesą svarbiausia būtų numatyti dalinės renovacijos finansavimo šaltinius, nes lėšos Daugiabučių namų atnaujinimo programai jau numatytos.

Tačiau, pasak V. Poderio, pati Vyriausybė turėtų ieškoti rezervų ir papildyti šiai priemonei įgyvendinti numatytas lėšas, skiriant nepanaudotų iš kitų 2014–2020 metų ES fondų investicijų veiksmų programos prioritetams įgyvendinti numatytų priemonių.

Kvies teikti projektus

„Nenorime daryti renovacijos pertraukų, todėl, kaip ir praėjusiais metais, naują kvietimą teikti investicinius projektus skelbsime šį rudenį, per kelias artimiausias savaites. Kartu nurodysime ir naujus atrankos kriterijus, kurių projektas jau parengtas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė R. Brandišauskienė.

Jos teigimu, gali būti pakoreguotas dabartinis reikalavimas, kad modernizuotas pastatas turi sutaupyti ne mažiau kaip 40 proc. šilumos, nes šį reikalavimą lengviausiai įvykdo labiau nugyventi namai, o geriau prižiūrimiems esą sunkiau patekti į paramos programą.

Didžiulės investicijos į kompleksinį daugiabučio namo atnaujinimą atsiperka per 25 metus, o įdėtos lėšos vien į inžinerines sistemas – per 5–7 metus.

Vyriausybės priemonių plane yra numatyta kasmet atnaujinti po 500 daugiabučių. Lietuvoje yra 24,2 tūkst. daugiabučių gyvenamųjų namų, kurie pastatyti pagal normatyvus, galiojusius iki 1993 metų. Iš jų 1734 renovuota nuo 2013 metų, kai buvo paskelbta modernizavimo programa, tad programoje numatytais tempais likusi daugiabučių dalis būtų atnaujinta per 40–50 metų ir valstybės paramos sulauks ne visi.

Šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas „Lietuvos žinioms“ neseniai teigė, kad šiuo metu šiuolaikiniai automatizuoti šilumos mazgai yra įrengti kiek daugiau kaip 7000 šalies daugiabučių, dar beveik 4000 yra išlikusi elevatorinė sistema. „Tokias sistemas būtina kaip galima skubiau pertvarkyti, nes tai didžiausia galimybė taupyti šilumos energiją“, – tikino V. Stasiūnas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"