Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

Teroristų padaryta žala „pigesnė“ nei patirta pramogaujant

 
2017 11 24 10:50
Skaičiuodami draudimo kainą draudikai neatsižvelgia į teroro išpuolio tikimybę, nes tokie išpuoliai gali atsitikti bet kur ir apskaičiuoti jų tikimybės neįmanoma.
Skaičiuodami draudimo kainą draudikai neatsižvelgia į teroro išpuolio tikimybę, nes tokie išpuoliai gali atsitikti bet kur ir apskaičiuoti jų tikimybės neįmanoma. AFP/Scanpix  nuotrauka

Draudimo bendrovės, kaip ir prognozuota, ilgai nedelsusios ėmėsi plėsti savo standartinius draudimo paketus – į juos įtraukė terorizmo riziką. Vadinasi, į užsienį keliaujantis asmuo jau gali tikėtis, kad draudimo išmoką gaus ne tik susirgęs ar susižeidęs, bet ir nukentėjęs nuo teroro išpuolio. Tačiau draudikai teroristų padarytą žalą žmogui įkainoja dešimtį kartų menkiau nei, pavyzdžiui, patirtą pramogaujant.

Neseniai į komandiruotę Azijoje vykęs vilnietis Aurimas (pavardė redakcijai žinoma) nudžiugo sužinojęs, jog į standartinį 10 eurų kainavusį kelionės draudimo paketą įtraukta ir terorizmo rizika. Tačiau jau gavęs į rankas draudimo sutartį jis nustebo perskaitęs, kad draudimo išmoka, kurią jis gautų, jei nukentėtų per teroro ataką, būtų 10 kartų mažesnė nei tuo atveju, jei jam nutiktų kitokia nelaimė.

„Jei kelionės metu susirgtum ar koją nusilaužtum, draudimo bendrovė padengtų patirtas išlaidas iki 100 tūkst. eurų, bet jeigu būtum sužalotas per teroro išpuolį, už gydymą ir parvežimą namo draudikai skirtų daugiausia 10 tūkst. eurų. Keista, kad, pavyzdžiui, susižeidęs šokdamas nuo tilto su guma (juk pats rizikuoju) gaučiau didesnę išmoką nei nukentėjęs nuo teroristo, sunkvežimiu lėkusio Londono tiltu“, – „Lietuvos žinioms“ stebėjosi Aurimas.

Jis tikino, kad už didesnę draudimo išmoką teroro išpuolio atveju būtų linkęs sumokėti didesnę draudimo įmoką. Tačiau apie tokią galimybę esą nebuvo informuotas.

Praktika – skirtinga

Draudimo bendrovė „Gjensidige“ patvirtino, kad kelionių draudimu apsidraudusiems klientams, nukentėjusiems per teroro išpuolį, už patirtas medicinines išlaidas ir repatriaciją sumokama draudimo išmoka, kurios viršutinė riba – 10 tūkst. eurų. Ši paslauga, kaip aiškino „Gjensidige“ draudimo produktų, rizikos vertinimo ir kainodaros vadovas Baltijos šalims Andrius Dambrauskas, yra įtraukta į medicininių išlaidų draudimo paketą be papildomo mokesčio, neatsižvelgiant, į kokią šalį klientas keliauja.

„Draudimo sumą, kaip pakankamą, esame numatę pagal savo išankstinį rizikos vertinimą. Tačiau stebėsime situaciją ir imsimės priemonių, jei matysime, kad klientų poreikiai yra didesni. Būta atvejų, kai verslo įmonės pageidavo didesnės draudimo apsaugos, apsidraudžiant nuo terorizmo ar kibernetinių atakų, tačiau tokie pageidavimai yra itin reti“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo jis.

Pašnekovas taip pat pridūrė, jog bendrovė nėra užfiksavusi įvykių, kad įmonės klientai Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje būtų nukentėję nuo teroro aktų.

Tuo tarpu 15 metų – nuo pat veiklos pradžios – terorizmo riziką į standartinį kelionių draudimą įtraukusi draudimo bendrovė „If“ šios grėsmės neišskiria iš kitų. Tai reiškia, kad teroro išpuolių atvejais jos klientams būtų taikoma tokia pati draudimo suma, kaip ir po bet kurių kitų draudžiamųjų įvykių. „Pavyzdžiui, jei pasirinkta 100 tūkst. eurų medicininių išlaidų draudimo suma, bendrovė padengtų gydymo išlaidas iki šios sumos, neatsižvelgdama į tai, ar klientas susirgo, ar buvo sužeistas per teroro išpuolį“, – aiškino bendrovės „If“ asmens draudimo produkto vadovė Lina Aidukevičienė. Ji pabrėžė, kad dauguma kitų draudikų teroro išpuolius dar yra įtraukę į nedraudžiamųjų įvykių sąrašą.

Draudimo sumą galima pasirinkti, tačiau tai esą susiję ne tiek su gresiančia rizika, kiek su gydymo išlaidų dydžiu konkrečioje šalyje, į kurią keliaujama. Pavyzdžiui, jei vykstama į JAV, reikėtų pasirinkti didesnę medicininių išlaidų draudimo sumą, nei keliaujant į gretimas Europos šalis, nes JAV medicininės paslaugos yra kur kas brangesnės.

„Draudimo kaina daugiausia priklauso nuo pasirinktos draudimo sumos ir teritorijos, į kurią vykstama, nes skirtingose šalyse yra skirtingos medicinos paslaugų kainos. Skaičiuodami kainą į teroro išpuolio tikimybę neatsižvelgiame, nes tokie išpuoliai gali atsitikti faktiškai bet kur ir apskaičiuoti jų tikimybės neįmanoma“, – sakė L. Aidukevičienė.

Keista, kad, pavyzdžiui, susižeidęs šokdamas nuo tilto su guma (juk pats rizikuoju) gaučiau didesnę išmoką nei nukentėjęs nuo teroristo, sunkvežimiu lėkusio Londono tiltu

Draudikai „matuojasi“ riziką

Draudimo brokerių rūmų prezidentas Arūnas Adomaitis „Lietuvos žinioms“ sakė, kad draudimo bendrovės dar neturi nusistovėjusios praktikos, kaip vertinti terorizmo riziką ir įkainoti per teroro išpuolius patirtą žalą. Todėl kol kas tai daro, kaip išmano.

„Tai yra nauja rizika, praktika tik formuojasi ir draudikai Lietuvoje dar ne visada susigaudo, koks iš tikrųjų turėtų būti išmokos dydis. Štai ir Lietuvoje nusistovėjusi 100 tūkst. eurų draudimo išmoka yra nei didelė, nei maža. Užsienio draudikai gal draudžia milijonui ar dviem, kad nesuktų galvos. Tiesiog pasidžiaukime, kad apskritai jau yra paslauga, apie kurią prieš 3–5 metus niekas nė nesvajojo. Dabar terorizmo rizika įeina į bazinį paketą be jokių papildomų draudimo įmokų“, – sakė pašnekovas.

Su draudikų išmokėtomis išmokomis už išlaidas, klientų patirtas susidūrus su teroro išpuoliais, jis sakė asmeniškai dar nesusidūręs. A. Adomaitis negalėjo vienareikšmiškai atsakyti, ar išmokų dydis turėtų skirtis, atsižvelgiant į tai, dėl kokių priežasčių – teroro atakos ar kito nelaimingo atsitikimo – klientas patyrė išlaidų.

„Kiekviena rizika kainuoja, o klientai yra ypač jautrūs kainai. Ilgalaikiu laikotarpiu išmokų sumos tikriausiai bus suvienodintos, bet pradiniu etapu bendrovės stengiasi nekeisdamos kainodaros įtraukti papildomą paslaugą. Manau, ne visi klientai susigaudo, kad jie turi tą papildomos rizikos draudimą, – aiškino draudikų atstovas. – Draudikai stengiasi pradėti nuo mažesnių sumų, o laikui bėgant suskaičiuos, kokių realių išmokų reikia, kaip reikėtų vertinti tokio tipo riziką. Tada galbūt pasikeis sumos, kainodara ar dar kas nors.“

Rinkoje gali būti pokyčių

Pašnekovas neatmetė tikimybės, kad išmokoms už teroro išpuolių metu patirtas išlaidas padidėjus draudimo paketo kaina taip pat gali ūgtelėti. „Jeigu rizika bus labai artima nuliui, tai įmoką gal pavyks išlaikyti tokią pačią, tiesa, atmetus infliaciją ir kitus brangimą lemiančius dalykus. Negalėčiau vienareikšmiškai atsakyti.“

Jis taip pat sutiko, kad ateityje galutinio draudimo produkto kainai įtakos gali turėti šalies, į kurią vykstama, terorizmo rizikos indeksas. „Ar ilgalaikiu laikotarpiu bendrovės nuspręs išskirti tam tikras šalis į atskirą eilutę (JAV, pavyzdžiui, turi sąrašą su terorizmu susijusių ar terorizmą remiančių šalių) ir toms šalims taikyti kitokį tarifą, negaliu atsakyti. Gali būti, nes tai būtų visai logiška. Bet ar tai neprieštaraus kažkokiems kitiems kodeksams, įstatymams ir pan.? Tikrai nėra taip, kad rizikos vertintojas rytą atsibudo ir pasakė, kad nuo šiol bus taip, – visa tai reikalauja kompleksinės analizės“, – kalbėjo A. Adomaitis.

Draudimo brokerių rūmų prezidentas pažymėjo, kad kalbant apie naujas draudžiamąsias rizikas šiuo metu ypač eskaluojama kibernetinių atakų, terorizmo rizika. Tad į jas draudimo rinkos žaidėjai esą neišvengiamai turės atsižvelgti.

„Manau, net jei kas nors šios rizikos į savo draudimo produktus dar neįtraukia, tai artimiausiu metu, rinkos spaudžiamas, turės tai padaryti. Klientai tampa vis labiau išprusę ir domisi savo teisėmis. Jei draudimo produktų kainodara panaši (o konkurencija visus verčia spaustis), tai klientai, tikėtina, rinksis šiek tiek platesnius draudimo paketus“, – svarstė A. Adomaitis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"