Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
EKONOMIKA

VGTU rektorius: absolventų įsidarbinimas – ir aukštųjų mokyklų rūpestis

 
2017 09 14 9:34
Oresto Gurevičiaus (LŽ) nuotrauka

Kalbant apie universitetus, jų studijų kokybę, mokslinius pasiekimus bei tarptautiškumą dažnai nepelnytai mažai dėmesio skiriama absolventų įsidarbinimo rodikliams, kurie neretai išryškina egzistuojančią aktualią problemą. 

Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) rektoriaus prof. dr. Alfonso Daniūno, universitetai, kurie dar to nepadarė, turėtų suprasti, kad jų absolventų įsidarbinimo klausimas yra ir pačių aukštųjų mokyklų rūpestis.

„Vienas pagrindinių kriterijų vertinant aukštosios mokyklos studijų kokybę turėtų būti absolventų įsidarbinimo rodikliai, jų konkurencingumas rinkoje, nes aukštojo mokslo tikslas – išugdyti studentus profesionalais, kiek įmanoma geriau vertinamais darbo rinkoje. Tai padėtų atskirti institucijas, kurios nerodo gerų rezultatų ir neduoda naudos nei studentams, nei darniai mūsų šalies ateičiai“, – pranešime spaudai sako VGTU rektorius.

Tarptautiniai reitingų rezultatai patvirtina, kad stipriausi Lietuvos universitetai iššūkį parengti darbo rinkoje vertinamą specialistą ne tik priima, bet ir sėkmingai įgyvendina. Naujausio universitetų absolventų įsidarbinimą vertinančio tarptautinio reitingo „QS Graduate Employability Rankings 2018“ duomenimis, tarp Lietuvos aukštųjų mokyklų gerais rezultatais išsiskiria trys universitetai – VGTU, VU ir VDU. Visos trys aukštosios mokyklos reitinge užima 301–500 vietą. Sudarant reitingą vertinta absolventų reputacija tarp darbdavių, Alumni bendruomenė, universiteto fakultetų partnerystė su darbdaviais, darbdavių ir studentų ryšiai bei absolventų įsidarbinimo rodiklis.

„Kūrybingi, prie greitai kintančios aplinkos gebantys prisitaikyti darbuotojai yra darbo rinkos kertinis pagrindas, nuo kurio priklauso įmonių konkurencingumas globalioje rinkoje ir tolimesnis valstybės ekonomikos augimas. Žengiant į ketvirtosios pramoninės revoliucijos amžių, reikia kalbėti apie kitokią pramonę – apie modernią, aukštosiomis, skaitmeninėmis technologijomis grįstą, didelio produktyvumo, didžiulę pridėtinę vertę kuriančią ir pasaulyje konkurencingą pramonę. Tam reikia ir išsilavinusių žmonių, galinčių valdyti ir naudoti kuriamas technologijas“, – sako didžiausios verslo asocijuotos organizacijos Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.

Pasak VGTU rektoriaus, kad universitetai tenkintų darbdavių poreikius jie turėtų daug dėmesio skirti studentų praktikoms, ryšių su būsimais darbdaviai užmezgimui bei palaikymui, karjeros planavimui. „Tai pradžia, itin svarbūs pirmi žingsniai į profesinį tobulėjimą. VGTU tam skiriame daug dėmesio ir tai atsispindi ne tik tarptautinių reitingų rezultatuose, bet ir šalies statistikoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
EKONOMIKA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"