Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

5 mitai apie Gedimino kalną

 
2017 03 06 12:55
Romo Jurgaičio nuotrauka

Vilniaus ir visos Lietuvos simboliu tapęs Gedimino kalnas – dėmesio centre. Nuošliaužos, atsivėrę statinių plyšiai bei kalną dengiantis tentas užminė nemažai mįslių, į kurias atsakymų ieško ne tik specialistai. Todėl viešojoje erdvėje pasipylė daugybė teorijų dėl to, kas kaltas dėl kalno būklės ir ką reiktų daryti. LŽ kartu su Lietuvos geologijos tarnybos direktoriumi Jonu Satkūnu aiškinasi kas gi iš tiesų dedasi su „pirmuoju šalies kalnu“.

Mitas nr. 1: Kalnas griūna dėl to, kad nuo jo pašalinti medžiai

Faktas: Sprendimą pašalinti visus medžius priėmė kvalifikuoti dendrologai, atidžiai įvertinę kiekvieno medžio būklę bei jo atsparumą. Nors jauni ir tvirti medžiai ne tik laiko kalną, bet ir atlieka dirvos nusausinimo funkciją, bet seni ir judantys medžiai kalno šlaitą veikia atvirkščiai ir gali dar labiau jį išjudinti. Galbūt ne visi 100 procentų medžių buvo pažeisti, tačiau likę jaunesni medžiai (jei tokių buvo) neištvertų jau pačios pirmos audros ir virsdami sukeltų dar daugiau žalos tiek pačiam Gedimino kalnui, tiek jo aplinkai.

Praeitų metų vasario pradžioje, kai įvyko pirmoji nuošliauža, tai nutiko prie funikulieriaus, o toje vietoje medžių nebuvo išvis, vadinasi medžių pašalinimas neturėjo priežastinio ryšio.

Pasak Lietuvos geologijos tarnybos direktoriaus J. Satkūno, medžių šaknys nėra vienintelė priemonė galinti sulaikyti galimas nuošliaužas. Pasak geologo, šiuo metu yra svarstoma kokį kelią pasirinkti gelbstint kelią, tarp galimų priemonių – medžių šaknis imituojantis metalinis vorinis elementas, kurio pagalba šlaitas imtų atrodyti lyg sukaustytas didžiulio metalinio voratinklio.

Prisimindamas kalną ištikusių bėdų istoriją J. Satkūnas teigia: „Praeitų metų vasario pradžioje, kai įvyko pirmoji nuošliauža, tai nutiko prie funikulieriaus, o toje vietoje medžių nebuvo išvis, vadinasi medžių pašalinimas neturėjo priežastinio ryšio.“

Mitas nr. 2: Funikulieriaus vibracijos drebina kalną ir dėl to kyla nuošliaužos

Faktas: Kalną tyrinėjantys mokslininkai pabrėžia, jog susumavus visus išorinius veiksnius tai, kas šiuo metu vyksta su kalnu galima būtų palyginti „drugelio efektui“: gamtoje tvyrant įtampai kartais užtenka ir nežymaus veiksnio, kuris gali išprovokuoti katastrofą. Kaip bebūtų, virpesius ir su funikulieriumi susijusias vibracijas tiriantys inžinieriai pateikia optimistines išvadas. Pasak jų, nors funikulieriaus ir aplinkinio automobilių eismo virpesiai išties juntamai veikia pastatus, tačiau, įvertinus kalno masę, reikšmingo poveikio jam padaryti neįstengtų.

Mitas nr. 3: Kalną išjudino Valdovų rūmų statybos darbai

Faktas: Viešai skelbta, kad kalno griūtis gali būti susijusi su gruntinių vandenų išjudinimu statant Valdovų rūmus. J. Satkūnas komentuodamas šią versiją teigė, kad šiuo metu atlikti tyrimai neleidžia geologams įžvelgti priežastinio ryšio. Mokslininkas dar kartą pabrėžė, kad šlaitą ištinkančios nuošliaužos tradiciškai įvyksta rudenį ir pavasarį bei su gruntinių vandenų kiekiu dėl Valdovų rūmų statybos nesusijusios.

Mitas nr. 4: Dalis pilies jau buvo griuvusi XVIII a. ir netrukus ją ištiks toks pats likimas

Faktas: Šimtaprocentinio tikslumo dėl griūties perspektyvų negali pateikti nei mokslininkai, nei inžinieriai. Kunigaikščių rūmų konstrukcijose yra aktyvių plyšių požymių. Architektai bei konstruktoriai spėja, jog tai galėtų būti ne tiek grunto, kiek dėl silpnų pamatų. Aktyvius plyšius reikia nuolat tvarkyti, tačiau savo laiku atliekant būtinus tvarkybos darbus katastrofos gali būti išvengta.

Mitas nr. 5: Griūvantis Gedimino kalnas neatlaikys visuomenininkų iniciatyvos atstatyti pilį

Faktas: Algirdas Kaušpėdas ėmėsi iniciatyvos atstatyti Aukštutinę pilį ir tai planuoja atlikti iki 2023 m., kuomet Vilnius švęs 700 metų jubiliejų. Vos pristačius projektą jam netruko pradėti prieštarauti tiek istorikai, tiek Lietuvos Nacionalinio muziejaus atstovai. Pernai vasarį kalną ištikus pirmai nuošliaužai visuomenėje imta vis garsiau svarstyti, kad pilies atstatymo projektas yra pernelyg ambicingas, o yrantis kalnas tokios konstrukcijos išvis neatlaikytų.

Tinkamai sutvirtinus jau esamas konstrukcijas ir sustiprinus kalną papildomais poliais atstatyti Aukštutinę pilį kliūčių neliktų.

Lietuvos geologijos tarnybos direktorius J. Satkūnas komentuodamas situaciją nebuvo toks griežtas. Pasak jo, tinkamai sutvirtinus jau esamas konstrukcijas ir sustiprinus kalną papildomais poliais atstatyti Aukštutinę pilį kliūčių neliktų. Tokiu atveju reikėtų sutvarkyti ne tik jau esamas problemas, bet ir imtis prevencinių priemonių. Tai atlikus galima būtų ant kalno sumūryti būtent tokį statinį, kaip A. Kaušpėdo planuose.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"