Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Arkivyskupo Teofiliaus Matulionio tėviškę žymės naujas kryžius

 
Organizatorių nuotrauka

Ruošiantis arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijai nutarta pakeisti jo tėviškę žymintį kryžių nauju, didesniu, įspūdingesniu.

Šią vasarą vyksiančioms iškilmėms, kurių metu kankinys arkivyskupas Teofilius Matulionis (1873–1962) bus skelbiamas palaimintuoju, ruošiamasi ir jo gimtinėje, esančioje Anykščių rajone, Kudoriškyje. Čia bus pastatytas naujas kryžius, arkivyskupo gimtinės link ves nuorodos.

Traukia žmones

Arkivyskupas T. Matulionis, kuris ateityje turėtų papildyti katalikų bažnyčios šventųjų gretas, gimė Kudoriškio kaime, esančiame Anykščių rajone Skiemonių seniūnijoje. Šiai seniūnijai vadovaujantis Stasys Steponėnas pabrėžė, jog būsimasis kankinys, kurį, tarpukariu kunigavusį tuomečiame Petrograde (dabartiniame Sankt Peterburge) kalino to meto sovietinė valdžia ir kurį, pokariu apsigyvenusį Lietuvoje, kalino ir iš gimtinės sovietai trėmė ir vėl, Kudoriškyje gyveno neilgai. Mirus žmonai (T. Matulionio mamai Onai) jo tėtis Jurgis vedė antrąsyk ir su visa šeima išsikėlė į Dusetas, kur būsimasis arkivyskupas ir augo. Seniūno žiniomis, išsikeldamas J. Matulionis sodybą Kudoriškio kaime pardavė. S. Steponėnas prisiminė, jog sovietmečiu šios sodybos ūkiniuose pastatuose būta kolchozo fermos, o buvusiuose arkivyskupo tėvų namuose gyveno žmonės. „Reikia manyti, kad sodyba sunyko, žmonės iš jos išsikėlė, tačiau toje vietoje dar likę pastatų liekanų, o pačios sodybvietės bei aplinkinės žemės privatizuotos“, – sakė S. Steponėnas.

S. Steponėnas teigė, jog prieš jį Skiemonių seniūnijai vadovavusio Antano Pilkos iniciatyva arkivyskupo T. Matulionio gimtinėje buvo pastatytas kryžius, aplink kurį vietos žmonės pasodino eglaičių. Buvo pagaminta ir kelios šio dvasininko gimtinės link vedančios rodyklės, tačiau, seniūno teigimu, jas teko nuimti. To pareikalavo kelininkai, nes rodyklės buvo pagamintos nesuderinus su šia tarnyba. „Iš tiesų vieta, kurioje stovėjo Matulionių sodyba, yra apleista, apaugusi krūmynais. Tačiau ji yra privačioje žemėje, tad kaip nors įtakoti jos tvarkymo neturime teisės“, – teigė seniūnas. Jis sakė besirūpinantis naujų rodyklių pagaminimu bei sodybos link vedančio keliuko tvarkymu. Kudoriškio kaimas, anot S. Steponėno, yra už trijų kilometrų nuo Skiemonių, tad privažiuoti prie arkivyskupo T. Matulionio tėviškės nėra sudėtinga. Seniūnas teigė, jog pastaraisiais metais vis daugiau pavienių žmonių bei ekskursantų lanko šio kankinio tėviškę, ji tampa žmonių traukos vietos.

Pasisemia stiprybės

Alantos šventojo apaštalo Jokūbo parapijos klebonas Sigitas Sudentas, taip pat aptarnaujantis ir Skiemonių parapijos tikinčiuosius, „Lietuvos žinioms“ teigė, jog Kudoriškio kaime esančioje arkivyskupo T. Matulionio tėviškėje iškilmės numatytos šių metų liepos 25-ąją, švenčiant šv. Jokūbo atlaidus. „Tuo metu arkivyskupas T. Matulionis jau turėtų būti paskelbtas palaimintuoju, o per šv. Jokūbo atlaidus į Alantos bažnyčią atvykę tikintieji bus taip pat pakviesti į Kudoriškį, kur bus šventinamas jo gimtinę įamžinsiantis naujas kryžius“, – sakė klebonas S. Sudentas. Pasak jo, naują kryžių patikėta sukurti Dzūkijoje gyvenančiam tautodailininkui Taurui Česnulevičiui, o senasis T. Matulionio gimtinę žymėjęs kryžius bus pastatytas naujoje vietoje, galbūt kurios iš aplinkinių – Alantos arba Skiemonių – bažnyčių šventoriuje.

Kunigas S. Sudentas aiškino, jog nepaisant to, kad arkivyskupas T. Matulionis netrukus bus skelbiamas palaimintuoju, o ateityje neabejotinai jam bus suteiktas ir šventojo titulas, tai dar nereiškia, kad jo gimtinė taps šventa vieta. „Jo gimtinė ir dabar jau yra tapusi katalikų traukos vieta, į kurią atvykę žmonės pripažįsta, kad čia gera būti, kurioje pasisemia stiprybės, reikalingos kovojant su savo pačių apsileidimais, polinkiu į pikta. „Kaip žmonėms reikia mankštinti savo kūną, kad jis stiprėtų ar bent jau nesuglebtų, taip turime rūpintis ir savo dvasiniais reikalais. Šį rūpestį ir liudija mūsų dėmesys tam, kas susiję su bažnyčios pripažintais Dievo tarnais, palaimintaisiais bei šventaisiais, kurių mūsų tautoje kol kas nėra daug“, – sakė dvasininkas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"