Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Gražiausiose Neringos kopose budės sargai

 
2017 05 29 9:27
Kerintis Naglių gamtinis rezervatas kasmet sulaukia didžiulių srautų turistų.
Kerintis Naglių gamtinis rezervatas kasmet sulaukia didžiulių srautų turistų. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Nuo birželio 1-osios turistų labiausiai pamėgtose, tačiau itin lengvai pažeidžiamose Kuršių nerijos nacionalinio parko (KNNP) kopose vėl pradės budėti savotiškos specialiosios gamtosaugininkų pajėgos – kopų sargai.

Pasak KNNP vadovės Aušros Feser, daugeliui iš pirmo žvilgsnio atrodantis lengvas, malonus ir poilsiu kvepiantis darbas yra kur kas sudėtingesnis. „Pretendentų būna nemažai, tačiau keturių žmonių komanda formuojama labai atsakingai. Kopų sargais nori dirbti įvairiausi žmonės: nuo odontologijos studentės iki mokslų daktaro. Visiems paaiškiname, kad greta romantikos, nuostabios Kuršių nerijos gamtos laukia ir alinantis darbas, todėl tik ištvermingiausieji ir labiausiai motyvuotieji ryžtasi jį dirbti“, – „Lietuvos žinioms“ sakė ji.

Be kita ko, nuo gegužės 26-osios iki rugsėjo 15 dienos norint patekti į Naglių gamtinio rezervato pažintinį taką teks mokėti, kaina – 2 eurai žmogui.

Po atviru dangumi

Kuršių nerija garsėja didžiuoju kopagūbriu pamaryje, mirusiosiomis, baltosiomis kopomis, kurios akylai saugomos nuo nedrausmingų poilsiautojų. Šiemet nuo birželio 1 dienos iki rugsėjo 1-osios Naglių gamtiniame rezervate bei Parnidžio kraštovaizdžio draustinyje kasdien budės KNNP saugūnai, kopų sargai. Norintieji dirbti šį darbą turi įveikti atranką, tik po jos galės pasigirti vienomis egzotiškiausių pareigų šalyje.

A. Feser pasakojo, kad šiemet kreipėsi ir odontologijos studentė, ir miškininkai, ir mokslų daktaras. „Net vieno televizijos serialo aktorius klausinėjo, bet daugiau sužinojęs apie darbą persigalvojo. Kopų sargai dirba pamainomis kas 2 dienas: po vieną rezervate ir draustinyje. O poste tenka būti net 11 valandų per dieną: nuo 9 ryto iki 20 val. vakaro. Tai nėra lengva, nes tenka dirbti po atviru dangumi, kuris gali ir lietumi apšlakstyti. Ypač sunku per vasaros karščius, nes kopose nėra kur pasislėpti“, – teigė ji.

Kopų sargo darbas nėra pelningas: atskaičius mokesčius darbuotojas gauna per 300 eurų per mėnesį. Tiesą, už nakvynę mokėti nereikia, nes apgyvendinimu pasirūpina KNNP direkcija.

„Darbo specifika daugelį atbaido. Būna dienų, kai rezervatą aplanko 500 ir daugiau žmonių, o kopų sargo darbas yra ne tik prižiūrėti, kad jie nenukryptų nuo pažintinio tako, nelaipiotų smėliakalniais, nesileistų nuo jų. Darbuotojai privalo bendrauti su lankytojais, pasakoti jiems, kas ir kodėl saugoma. Pavyzdžiui, šiemet Nagliuose daug kam naujiena bus išvysti specialias smėlio „šukas“, tokias medines smilčių gaudykles, kurių ten gausiai pristatyta. Tad teks paaiškinti, kam jos skirtos. Taip pat – užsiimti prevencija, šviesti lankytojus, pasakoti apie gamtos vertybes“, – dėstė KNNP direktorė.

Kopų sargai turi būti pasirengę ir nemalonioms ar net kuriozinėms situacijoms. Pavyzdžiui, pernai vienas lankytojas taip norėjo nučiuožti aukšta kopa žemyn, kad net buvo pasiryžęs sumokėti 100 eurų. Tačiau tai yra griežtai draudžiama. „Sulaukiame ir jaunavedžių, kurie dėl nuotraukų būtinai nori nuklysti nuo pažintinio tako. Visgi stengiamasi labiau motyvuoti žmones nesielgti chuliganiškai, ne pagal rezervato lankymo taisykles, nei pulti juos bausti piniginėmis baudomis. Žinoma, jei lankytojas piktybiškai elgiasi, neklauso, tenka imtis kraštutinių priemonių“, – teigė A. Feser.

Įspūdžių paletė

Geriausiai kopų sargų darbo kasdienybę žino jau dirbusieji šį darbą. Viena vilnietė „Lietuvos žinioms“ sakė, kad jai nebuvo lengva atsilaikyti prieš gamtos išdaigas. „Ir saulė kepina, ir lietus lyja, ir vėjas siaučia, keldamas smėlio audras. Daug vaikštome, tačiau labiausiai vargina ne tai. Daugiausia jėgų reikalauja psichologinis darbas, nes tenka bendrauti ir su agresyviai nusiteikusiais žmonėmis“, – tvirtino ji.

Daug rūpesčių sukelia ir tradiciškai birželį Kuršių neriją užplūstantys moksleiviai. „Galbūt ne visi juos lydintys mokytojai, gidai paaiškina, kad rezervate nevalia vaikščioti bet kur, laipioti kopomis. O gal suaugusieji paprasčiausiai nesugeba suvaldyti vaikų. Buvo ir piktybinių asmenų, kurie net juos drausminant lipo į baltąsias kopas“, – prisiminė buvusi kopų sargė. Kaip bene mandagiausius ir drausmingiausius saugomų teritorijų lankytojus kopų sargai įvardijo užsienio (daugiausia – vokiečius) turistus. „O perspėti mūsų tautiečiai dažnai atkerta: „Jau viską pasakei? Dabar dink iš čia!“ – pasakojo buvę darbuotojai. Tiesa, pasitaiko ir geraširdžių žmonių, kurie siūlosi atvežti maisto, gaiviųjų gėrimų saulėkaitoje dirbantiems kopų sargams.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"