Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Griūvantis Gedimino kalnas – ne kliūtis Algirdo Kaušpėdo planui atstatyti pilį

 
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotraukos

Prieš metus grupės „Antis“ lyderis, architektas Algirdas Kaušpėdas viešai prabilo apie seniai puoselėtą idėją – architektas siūlė Vilniuje ant Gedimino kalno atkurti Aukštutinę pilį. Praėjus metams, net kai Gedimino kalnas pradėjo griūti, architektas idėjos neapleido. Geologai irgi neprieštarauja šiai idėjai. Tačiau A. Kaušpėdo teigimu, Aukštutinę pilį bus galima atkurti tik tuomet, kai tai taps valstybės prioritetu. 

Anuomet grupė „Antis“ atkurtos pilies vizualizaciją rodė savo teatrališkuose koncertuose „Zombiai atrieda, atidunda!“. A. Kaušpėdas tada tvirtino, kad Aukštutinė pilis turi būti visiškai atstatyta iki 2023 metų, kuomet Vilnius švęs 700 metų jubiliejų.

Tačiau tą kartą architekto idėjai griežtai nepritarė nei viena valstybinė institucija ir net kai kurie istorikai. Kaip antai Alfreda Bumblauskas, teigė, kad autentiški griuvėsiai esą svarbiau nei naujo vaizdinio sukūrimas. Kultūros ministerijos Saugomų teritorijų ir paveldo apsaugos skyriaus, Lietuvos Nacionalinio muziejaus atstovai tada pabrėžė, kad iniciatyvos atkuriant Aukštutinę pilį tikrai nesiimtų. Visgi anuomet tokie pasipriešinimai A. Kaušpėdo noro atkurti Aukštutinę pilį „neužgesino“.

Tai nėra tik šiaip iniciatyva, Aukštutinė pilis yra visos tautos simbolis, vienas iš stipriausių Lietuvos simbolių. Idėja turi būti svarstoma ir priimta valstybiniu lygmeniu.

Paklausus architekto ar ir dabar griūvant Gedimino kalnui, jis savo idėjos neapleido, A. Kaušpėdas teigė, kad šiuo metu su entuziastų – visuomenininkų, istorikų, architektų – grupe renka įvairius duomenis atstatymo pilies projektui parengti.

„Yra entuziastų grupė, kuri renka istorinius duomenis, ikonografinę medžiagą tos pilies atstatymo projektui parengti. Yra padarytos pilies vizualizacijos. Planuojame iš jų padaryti vaizdo įrašą ir Mindaugo Karūnavimo dieną jį išplatinti, kad žmonės galėtų pamatyti, kaip pilis atrodytų iš tikrųjų“, – LŽ pasakojo architektas.

Grupės „Antis“ lyderis, architektas Algirdas Kaušpėdas siūlo ant Gedimino kalno atstatyti Aukštutinę pilį
Grupės „Antis“ lyderis, architektas Algirdas Kaušpėdas siūlo ant Gedimino kalno atstatyti Aukštutinę pilį

Jis pridūrė, kad parengti projektą gali užtrukti nemažai laiko, reikia surinkti ne tik specialius duomenis, pats projektas turi atitikti tam tikrus reikalavimus, reikia gauti specialius leidimus.

„Labai kruopštus ir specialistų reikalaujantis darbas. Aukštutinės pilies atstatymas toks pats procesas kaip ir Trakų pilies atkūrimas, kuris vyko daugelį metų, dirbo daug specialistų. Be to reikia daugybės leidimų, projektas turi atitikti paminklosaugos, UNESCO reikalavimus ir panašiai“, – teigė architektas.

Valstybei idėja vis dar neįdomi

Muzikanto teigimu, per tuos vienerius metus nuo idėjos paskelbimo, valstybė neparodė jokio susidomėjimo autentiška pilies atkūrimo galimybe. Dabar griūvant kalnui valstybė A. Kaušpėdo idėjos įgyvendinimu dar labiau abejoja.

„Susidomėjimo pilies atstatymu vis dar nejaučiu, kai kalbuosi su žmonėmis iš valstybinių institucijų, visi tik moja rankomis ir atsargiai į tai žiūri. Nes kai dabar pats Gedimino kalnas griūna, niekas neįsivaizduoja, kaip čia dabar gali būti didinimas kalno apkrovimas“, – sakė architektas.

Kad kokybiškai sutvarkius Gedimino kalną, ant jo būtų įmanoma statyti Aukštutinę pilį sutinka ir Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas.

Pirmą kartą idėjai nepritarusios valstybinės institucijos teigė, kad pilies nebus galima atstatyti dėl finansinių resursų stokos. A. Kaušpėdas teigia, kad rasti finansinių rėmėjų nebūtų sunku, bet ne pinigai čia svarbiausi. Aukštutinės pilies atkūrimas turi tapti valstybės prioritetu, nes tai ne tik architekto asmeninis noras, pilis yra svarbi Lietuvos identiteto dalis.

„Jeigu aš dabar ir turėčiau pinigų, bet neturėsiu leidimo statyti pilį, aš jos ir nepastatysiu. Finansavimas yra antraeilis dalykas. Tai nėra tik šiaip iniciatyva, Aukštutinė pilis yra visos tautos simbolis, vienas iš stipriausių Lietuvos simbolių. Idėja turi būti svarstoma ir priimta valstybiniu lygmeniu. Mes, entuziastų grupė, norime, kad projekto svarstymas pagaliau būtų įtrauktas į politinę darbotvarkę“, – savo mintimis dalinosi A. Kaušpėdas.

Geologai idėjai pritaria

Architektas supranta, kad prieš atstatant pilį ant Gedimino kalno, pats kalnas turi būti sutvarkytas. Tačiau anot A. Kaušpėdo, tai turėtų būti daroma kokybiškai, kalnas tvarkomas visapusiškai ir tai daroma turint aiškų planą.

„Kalnas turi būti taip sutvirtintas, kad atlaikytų tos pilies apkrovas, bet ne kažkaip kosmetiškai, kalną reikia kapitališkai sutvirtinti. Ir reikia priimti politinį sprendimą tą pilį atstatyti, nes dabar tos pilies valstybė nesiruošia atstatyti. Tiksliau, dabar Gedimino pilis, teritorija aplink ją yra atstatinėjama be jokio plano, tai akmenų tvorą pakelia, tai Kunigaikščių rūmuose ką nors pamūrija. Bet tai vyksta be jokio plano“, – aiškino A. Kaušpėdas.

Kad kokybiškai sutvarkius Gedimino kalną, ant jo būtų įmanoma statyti Aukštutinę pilį sutinka ir Lietuvos geologijos tarnybos direktorius Jonas Satkūnas.

„Atlaikytų, be abejo, kad atlaikytų. Tik reikėtų, aišku, jį labai gerai sutvarkyti. Ne tik sugydyti kur yra šiuo metu irstantys šlaitai, bet ir imtis prevencinių priemonių prieš galimas deformacijas ateityje. Sutvarkius, įrengus jei būtų statoma pilis tokia, kaip buvo rodyta vizualizacijoje, aišku reikėtų statyti polius ir kalną atitinkamai sustiprinti, bet viską padaryti įmanoma“ , – teigė J. Satkūnas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"