Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Kultūros ministerijos užmojis regionuose kelia audrą

 
2017 09 14 11:40
Liana Ruokytė-Jonsson: "Siūlomos pataisos paliestų tik didžiąsias regionų kultūros įstaigas."
Liana Ruokytė-Jonsson: "Siūlomos pataisos paliestų tik didžiąsias regionų kultūros įstaigas." Alinos Ožič nuotrauka

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei apriboti biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų skaičių iki dviejų ir nori, kad kiekviena jų truktų penkerius metus. Kultūros įstaigų atstovai abejoja, ar ministerijai verta lipti ant to paties grėblio, mat Seimas dar per pavasario sesiją atmetė panašią iniciatyvą.

Jei siūlomos nuostatos sulauktų pritarimo, jos būtų taikomos nacionalinės, apskričių, savivaldybių viešųjų ir valstybinės reikšmės bibliotekų, nacionalinių, respublikinių ir savivaldybių muziejų, valstybės ir savivaldybių kultūros centrų, valstybės archyvų, valstybinių kultūrinių rezervatų ir istorinių nacionalinių parkų direkcijų bei Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovams. Šiuo metu daugeliui jų sudarytos sąlygos vadovauti biudžetinėms įstaigoms neribotą laiką.

Nori „gaivaus oro“

Vyriausybei teikiamais įstatymų projektais Kultūros ministerija siūlo nustatyti bendrą taisyklę – kultūros įstaigų vadovus skirti į pareigas terminuotam laikotarpiui, t. y. kadencijoms, kurių kiekviena truktų po 5 metus. Taip pat siekiama įtvirtinti, kad vadovai galėtų dirbti toje pačioje įstaigoje ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.

„Biudžetinės įstaigos, išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto bei valstybės pinigų fondų lėšų, savo funkcijas turi vykdyti efektyviai ir skaidriai, visuomenės interesų tenkinimo labui, garantuodamos viešąjį interesą. Toks įstaigų valdymas ir veikimas tiesiogiai priklauso nuo jų vadovų“, – dėstė kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson. Ji pridūrė, kad siūlomos pataisos paliestų tik didžiąsias regionų kultūros įstaigas, nes mažuose miesteliuose įsikūrusios bibliotekos ar kultūros centrai esą paprastai būna regioninių įstaigų filialai, todėl jų vadovams pakeitimai nebūtų taikomi.

Taip pat rekomenduojama įtvirtinti bendrą kitų kultūros įstaigoms vadovaujančių darbuotojų – direktoriaus pavaduotojų, struktūrinių padalinių vadovų – atrankos sistemą, nustatyti nepriekaištingos reputacijos ir leidimų dirbti kitą darbą nuostatas. Viso sektoriaus įstaigų vadovams būtų taikomos etikos taisyklės ir apibrėžiama aiški atsakomybė už šiurkštų jų pažeidimą.

Ministerijos tikinimu, tokie pakeitimai turėtų teigiamos įtakos korupcijos prevencijai, pagyvintų kultūros vadybininkų sektoriaus apykaitą, gerintų jų kompetenciją, sudarytų sąlygas į kultūros įstaigų vadovybę įsitraukti naujos kartos vadybininkams.

Abejoja nauda

Tačiau šalies kultūros įstaigų atstovai labai abejoja, ar ministerijos pasiūlymai iš tiesų pagyvintų kultūrinę veiklą regionuose.

Lietuvos kultūros centrų asociacijos viceprezidentė, Anykščių kultūros centro direktorė Dijana Petrokaitė „Lietuvos žinioms“ teigė nemananti, kad kadencijų įtvirtinimas bent jau tokių įstaigų kaip kultūros centrai vadovams duotų kokios nors naudos. „Ir taip niekas nenori atvykti dirbti į regionus dėl menkų atlyginimų, dėl kultūros darbuotojams nepalankių teisės aktų. Todėl kadencijos vargu ar skatins žmones stengtis, nes vadovai žinos, kad po kelerių metų turės ieškotis darbo kitur“, – argumentavo ji.

Anot D. Petrokaitės, kultūros įstaigos steigėjas prastai dirbantį jos vadovą ir dabar bet kada gali atleisti iš darbo. Esą kadencijos tik sukeltų dar daugiau maišaties ir tikrai nepadėtų vilioti jaunų specialistų į regionus. Juolab kad baigusieji meno srities studijas ir taip arba išvyksta į užsienį, arba lieka didmiesčiuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje.

„Negalime jiems nei gero atlyginimo pasiūlyti, nei gyvenimo sąlygų suteikti. „Atsišviežinimo“ derėtų ieškoti kitais būdais“, – pabrėžė Lietuvos kultūros centrų asociacijos viceprezidentė.

D. Petrokaitei iš dalies pritarė Lietuvos viešųjų bibliotekų asociacijos prezidentė, Pasvalio Mariaus Katiliškio viešosios bibliotekos direktorė Danguolė Abazoriuvienė. Jos manymu, jei iš tiesų būtų nuspręsta įtvirtinti kadencijas kultūros įstaigų vadovams, tuomet nereikėtų riboti jų skaičiaus. „Savivaldybėje yra viena viešoji biblioteka, tad kur dėtis jos vadovui pasibaigus kadencijoms. Važiuoti dirbti į kitą rajoną? Vargu ar tai būtų naudinga pačiai bibliotekai. Kita vertus, reikėtų parengti vadovų rezervą. Juk ne bet kas gali ateiti vadovauti bibliotekoms, kurios dabar yra labai pažengusios, modernios“, – aiškino D. Abazoriuvienė.

Pirmieji ES

Lietuvos muziejų asociacijos valdybos pirmininkas, Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza atkreipė dėmesį į tai, kad šiuo metu valstybinių muziejų vadovams jau numatytos kadencijos, tik jų skaičius neribojamas. Tačiau valstybinių muziejų Lietuvoje mažai, kur kas daugiau yra savivaldybėms priklausančių muziejų – apie 68. Jų vadovams kadencijos kol kas nenustatytos.

„Man toks Kultūros ministerijos pasiūlymas nelabai suprantamas. Teko domėtis kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių patirtimi – jokių apribojimų netaikoma nei Latvijos, nei Estijos, nei Lenkijos, nei Vokietijos ar Italijos muziejų vadovams. Būtume pirmi, ėmęsi naujos praktiką“, – tikino R. Balza.

Pasak „Aušros“ direktoriaus, muziejų steigėjos – savivaldybės ar ministerija – gali bet kada pakeisti vadovus, nes jų darbas vertinamas kasmet. Be to, įvedus kadencijas muziejų, ypač savivaldybių, vadovai taptų labiau priklausomi nuo steigėjų politinės valios.

R. Balza įžvelgė ir dar vieną galimą problemą – įtvirtinus muziejų direktorių kadencijas ir apribojus jų skaičių savivaldybės, ko gero, susidurtų su muziejams tinkamų vadovauti kandidatų stygiumi. Mat net jauni specialistai regionuose nenori eiti dirbti į muziejus už 500–600 eurų atlyginimą.

Ne pirmas bandymas

Seime jau per pavasario sesiją virė karštos diskusijos dėl Biudžetinių įstaigų įstatymo pataisų. Jomis siūlyta biudžetinių įstaigų vadovus priimti į pareigas konkurso tvarka 4 metų kadencijai, tačiau neriboti jų skaičiaus. Pasibaigus pirmai kadencijai darbo sutartis būtų pratęsiama antrajai, o paskui iš pareigų atleistas vadovas galėtų vėl dalyvauti konkurse, jį laimėti ir toliau eiti tas pačias pareigas ne vieną ir ne dvi 4 metų kadencijas.

Nors Seimas buvo priėmęs šias pataisas, prezidentė Dalia Grybauskaitė jas vetavo ir pasiūlė apriboti biudžetinių įstaigų vadovų kadencijų skaičių. Tačiau parlamentarai su tuo nesutiko. Jie nusprendė, kad anksčiau priimtas įstatymo variantas dėl kadencijų įtvirtinimo būtų laikomas nepriimtu. Taigi dabar įstatymu nėra nustatytos nei biudžetinių įstaigų vadovų kadencijos, nei ribojamas jų skaičius.

Neabejojama, kad dėl Kultūros ministerijos pasiūlytų pataisų Seime taip pat kils daug diskusijų. Parlamentinio Kultūros komiteto pirmininko pavaduotojas Arūnas Gelūnas linkęs sutikti ne su visais rekomenduojamais pakeitimais.

„Manau, pataisos dar vertos diskusijų. Didžiųjų miestų kultūros įstaigoms jos gal ir galėtų būti taikomos, nes kandidatų į vadovus netrūksta, bet tik ne rajonų kultūros įstaigoms. Ten jau ne vienus metus situacija visiškai kitokia – rasti kandidatų labai sunku“, – teigė A. Gelūnas. Seimo narys pridūrė, kad jei siūlomos pataisos bus priimtos, kai kurioms rajonų įstaigoms jos taps mirties nuosprendžiu.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"