Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringa kuria pasimatymų žemėlapį

 
2017 05 20 13:00
Viena gražiausių pasimatymų Kuršių nerijoje vietų įvardijamas Pervalkos švyturys ir Žirgų ragas greta jo.
Viena gražiausių pasimatymų Kuršių nerijoje vietų įvardijamas Pervalkos švyturys ir Žirgų ragas greta jo. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Kuršių nerijos turizmo plėtotojai pakvietė visuomenę prisidėti kuriant unikalų pasimatymų vietų pusiasalyje žemėlapį.

Žmonės raginami pasidalinti savo tolima ar artima praeitimi ir atskleisti, kuriose Neringos vietose geriausia susitikti įsimylėjėliams. „Laukiame Neringos mylėtojų romantiškų patarimų, raginame atskleisti savo pasirinktas žaviausias pasimatymų vietas Kuršių nerijoje. Vėliau, atsižvelgdami į gautą informaciją, sudarysime ir specialų pasimatymų žemėlapį, savotišką meilės maršrutą. Išrinksime romantiškiausias vietas, kurias galėsime pasiūlyti turistams“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo Nidos kultūros ir informacijos centro „Agila“ vadovė Edita Lubickaitė. Pasiūlymų laukiama iki Joninių el. paštu media@visitneringa.com.

Paslaptis saugo

Birželio 23–25 dienomis Nidoje 19 kartą vyks tradicinis folkloro festivalis „Tek saulužė ant maračių“, jo šių metų tema – vestuvės. Jos ir įkvėpė pusiasalio turizmo plėtotojus pradėti kurti pasimatymų žemėlapį. „Joninių naktis – meilės naktis, tad šiemet viso festivalio metu vyraus tradicinių vestuvių tematika. Bus net realiai sutuoktos jaunųjų poros. Svečiai išvys ir įvairiausių senovinių vestuvių ritualų. Rodysime ne tik kuršininkų, Mažosios Lietuvos etnografinio regiono vestuvių papročius. Atvyks ir kolektyvų iš kitų Lietuvos regionų, net Armėnijos. Joninių naktį gamtoje vyksta gražus virsmas. Kaip ir žmonių gyvenimuose, kai pora susituokia“, – pasakojo E. Lubickaitė.

Norėdami suteikti šių metų temai daugiau spalvų, turizmo specialistai nusprendė pakviesti žmones išrinkti geriausias, gražiausias, galbūt netikėčiausias pasimatymų vietas Neringoje. „Tačiau bent kol kas žmonės pasyviai dalijasi savo patirtimi. Matyt, nenori atskleisti paslapčių... Kol kas įvardijo tik Parnidžio kopą ir kelias kitas pasimatymų vietas“, – šypsodamasi sakė „Agilos“ vadovė.

Atsižvelgus į gautą informaciją, bus sudaromas savotiškas meilės maršrutas.“

Neringos meras Darius Jasaitis taip pat paminėjo kelias vietas. „Tai kopa su saulės laikrodžiu Nidoje ir Kazimiero bei Virginijos Mizgirių gintaro muziejus ant marių kranto Nidoje. Jo kiemelis. Ten – nuostabiai jauki vieta. Po stiklu galima pamatyti gintaro amuletus, po atviru dangumi parengta visa ekspozicija. Viena jų skirta gintarui, kuris išmetamas jūros. O daugiau vietų nesakysiu!“ – juokėsi politikas.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direktorė Aušra Feser „Lietuvos žinioms“ pirmiausia įvardijo Žirgų ragą ties Pervalka, kur keliasdešimt metrų nuo kranto Kuršių mariose ant akmenų stūkso šimtametis švyturys. „Nuostabi, nuošali, graži vieta. Dar gal paminėčiau ir paukščių stebėjimo bokštelius pamaryje. O savo asmeninių vietų neišduosiu nė už ką“, – teigė nidietė.

Istorinis šleifas

Kai XIX amžiaus antrojoje pusėje buvusiame varganų žvejų krašte Kuršių nerijoje pamažu prasidėjo plėtra, ilgainiui tapo vienu prašmatniausių Rytprūsiuose kurortų pusiasaliu: buvo sukurta daugybė turistinių maršrutų, takų, promenadų. Dalis jų – susijusi ir su pasimatymais, meilės reikalais.

Bene garsiausia vieta yra šalia Alksnynės viensėdžio. Nedidelė, šalia plento esanti miško aikštelė vadinama Meilės kloniu, slėniu. Jo istorija nukelia į 1870–1871 metų Prancūzijos ir Prūsijos karą bei prancūzų belaisvių karių išnaudojimą Kuršių nerijoje. Ten, kur dabar žolėse slepiasi ilgi tarsi rąstai betoniniai pamatai, buvo barakai. Juose gyveno būtent prancūzų belaisviai, kurie buvo išnaudojami apželdinant kopas, sodinant pušaites. Žinoma, kad galantiškieji prancūzai neapsiėjo ir be kuršininkių dėmesio.

Amžininkai pasakojo apie užsimezgusius karštus meilės romanus tarp prancūzų ir Neringos merginų. Jos kaliniams į kopas atnešdavo vandens, maisto. Lengvas bendravimas virsdavo ir rimtesniais santykiais. Ten buvusi ir kopa (dabar – apaugusi kalnapušynu), pavadinta Meilės vardu, kur neva vykdavo slapti pasimatymai.

Vėliau, prancūzų belaisviams palikus Neringą, Meilės slėnis nenustojo „funkcionavęs“, nes tuose pačiuose barakuose buvo apgyvendintos kopų apželdintojos moterys. Jos buvo iš Mėmelio ir esą garsėjo laisvu elgesiu. Jas ištremdavo iš miesto ir įdarbindavo kopų apželdintojomis vandenų izoliuotoje Kuršių nerijoje. Taigi meilės nuotykių istorijos esą ir vėl kartojosi…

Juodkrantėje, netoli Gintaro įlankos, yra Sužadėtinių takas. Kadaise jis buvo sukurtas norint išbandyti būsimąjį sutuoktinį ar žmoną. Takas vingiuoja parabolinių kopų papėdėje, yra siauras, tenka įveikti medžių virtuolius, o apačioje kliuksi dumblynas, pamėkliškoji Griekų dauba.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"