Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
GIMTASIS KRAŠTAS

Neringa rengiasi kovai su kormoranais

 
2017 03 30 11:00
Juodkrantės sengirėje nuo balandžio pradžios vėl pokšės petardos, baidysiančios kormoranus. "Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Aplinkos ministerija šiemet skyrė per 17 tūkst. eurų didžiųjų kormoranų populiacijai šių paukščių kolonijose reguliuoti, tad jie vėl negalės ramiai perėti jauniklių.

Tradiciškai dėmesys sutelktas į Juodkrantę. Be to, Kuršių nerijoje akylai stebima, ar kormoranai nepradės kurti naujų perimviečių kitose pusiasalio vietose.

„Kormoranai jau yra grįžę į savo lizdus, o paukščiai senbuviai jau ir kiaušinius sudėję. Vėl naudosime efektyviausias baidymo priemones – petardas. Jų šaudymas prasidės balandžio pirmąją dekadą ir truks iki gegužės pradžios. Tikslas Juodkrantėje – neleisti išsiperėti jaunikliams apie 1900 lizdų“, – „Lietuvos žinioms“ sakė kormoranų populiacijos reguliavimo konkursą laimėjusios VšĮ „Gamtos namai“ projekto vadovas Saulius Rumbutis.

Baiminasi plitimo

Lietuvoje yra ne viena jūrkrankliais vadinamų didžiųjų kormoranų kolonija. Populiacijos reguliavimo darbai šiemet vyks penkiose: didžiausioje – Juodkrantėje, Briedžių saloje Nemuno deltoje, Elektrėnų mariose ir Drūkšių ežere (ten yra dvi kolonijos).

Anot Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) Apsaugos ir tvarkymo skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio, daugiausia problemų kelia šių jūrų paukščių karalystė Kuršių nerijoje.

„Juodkrantės sengirėje bandoma atsodinti sunaikintą miško dalį, tačiau kol kas šis darbas – labai komplikuotas. Mat medelių ūgliai sunkiai prigyja. Aplink skraido paukščiai, tuštinasi, ir jų ekskrementai, kuriuose gausu rūgšties, krinta tiesiai ant sodinukų, šie nudžiūsta“, – dėstė L. Budrys.

„Ten kormoranai peri sengirėje, ją naikina, o pati kolonija yra arti kurortinio Juodkrantės kaimelio. 2015-aisiais šie paukščiai dėl įstrigusių biurokratinių procedūrų nebuvo baidomi. Mums tai buvo savotiškas eksperimentas, parodęs, kas būtų, jei kormoranų dėtys nebūtų atšaldomos naudojant atbaidymo priemones. Tais metais paukščiai užėmė vis naujus sengirės medžius, ėmė artėti prie kurorto ir savo valdas išplėtė dar 3 hektarų miške“, – „Lietuvos žinioms“ pasakojo jis.

Kormoranai kuriasi sveikuose, stipriuose medžiuose, stengiasi nebesukti lizdų tuose, kurie jau nudžiūvę. „Juodkrantės sengirėje bandoma atsodinti sunaikintą miško dalį, tačiau kol kas šis darbas – labai komplikuotas. Mat medelių ūgliai sunkiai prigyja. Aplink skraido paukščiai, tuštinasi, ir jų ekskrementai, kuriuose gausu rūgšties, krinta tiesiai ant sodinukų, šie nudžiūsta“, – dėstė L. Budrys.

Jūrkrankliai Juodkrantėje įvairiomis priemonėmis pradėti baidyti dar nuo 2007-ųjų, todėl kai kurie paukščiai vis bando pabėgti iš neramios perėti vietos sengirėje ir kurtis kitose Neringos vietose.

„Konkurso sąlygose šiemet yra naujovė – griežta sąlyga, kad vos pastebėjus naujos kolonijos kūrimo užuomazgas Kuršių nerijoje nedelsiant būtina imtis priemonių. Lizdų ardyti negalima pagal Europos Sąjungos (ES) reikalavimus. Pusiasalyje yra ne viena vieta, kur kormoranai tupi medžiuose, nakvoja, ilsisi, bet lizdų dar nesuka, nors bando tai daryti. Naujakuriams ne visada pavyksta daugintis ir dėl kitų paukščių, pirmiausia – varninių, kurie išvagia kiaušinius“, – kalbėjo VSTT specialistas.

Bėgdami iš Kuršių nerijos kormoranai jau ėmė sparčiau plisti ir sukti lizdus kitame marių krante – Briedžių saloje. Ten jau susukta apie 1,5 tūkst. lizdų.

Nedidelė kolonija įsikūrė Pajūrio regioniniame parke, Plocio ežerėlio pakrantėje. Pernai ten buvo susukta keliasdešimt lizdų. Paukščiai apsigyveno šlapgirėje, Baltijoje gaudo invazine rūšimi laikomus grundalus, tad bus neliečiami.

Skraidyklių nenaudos

Ornitologas S. Rumbutis sakė, kad kol kas sunku spręsti, kiek Juodkrantėje šiemet kormoranai susuks naujų lizdų ir kiek užims senų. Pernai buvo suskaičiuota per 4 tūkst. lizdų (per 1,8 tūkst. jų neleista išsiperėti jaunikliams).

„Šie paukščiai grįžo į perimvietes kovo pradžioje. Iš pradžių lizdavietėse pradeda kurtis seniausi, labiausiai patyrę kormoranai, jie užima geriausius medžius, pirmieji sudeda kiaušinius. Tada savo pozicijas kolonijos pakraščiuose užima jaunesni“, – teigė jis.

Perimvietėje šaudomos petardos veikia trejopai: baido pats šūvis, virš medžių sprogstanti petarda ir spalvotos šviesos. Paukščiai baidomi visoje kolonijoje. Po pirmųjų šūvių jiems palikus lizdus, šaudoma pakartotinai, stengiantis, kad jie nebegrįžtų, o atšalusios dėtys žūtų.

Anot S. Rumbučio, vis pasigirstantys pasiūlymai vietoj petardų naudoti skraidykles, vadinamuosius dronus, nepagrįsti.

„Tikrai neeksperimentuosime ir nė nemėginsime skraidyklių, nes jos turėtų kokias 6–8 valandas skraidyti virš kolonijos. Ir už medžių viršūnių šakų gali užkliūti, ir išsikrauti. Visame pasaulyje jau patikrinta, kad efektyviausia priemonė – petardų šaudymas tam tikrais intervalais. Mes jų sunaudojame šimtus. Juodkrantėje darbuojasi trys žmonės“, – pasakojo jis.

Kartą jau išnaikino

Į Juodkrantę didieji kormoranai atsikraustė apie 1803 metus. Jie įsibrovė į pilkųjų garnių koloniją priešais Gintaro įlanką. Išginti garniai ėmė kurtis kitame kaimelio gale ant Garnių kalno dabartinėje vietoje, o paskui juos atsekė ir kormoranai.

Prieš šimtmetį vietiniams pamario žvejams Prūsijos valdžia leido šaudyti juoduosius paukščius. Juodkrantėje jie buvo negailestingai išnaikinti ir tapę retais svečiais visoje nerijoje nebesuko lizdų. Tik po ilgų dešimtmečių 1974–1978 metais atsirito nauja kormoranų banga.

ES Paukščių direktyva draudžia kormoranų medžioklę, o reguliuoti jų skaičių Bendrijos narės gali tik gavusios specialią išimtį. Jos reikalingumą būtina pagrįsti tyrimais ir specialistų išvadomis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"