Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATA
TRASAŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Nidos švyturys nustojo švytavęs

2016 11 22 6:00
Senoji optika Nidos švyturyje nedemontuota, todėl švytuoklinė lempa prireikus galės būti įjungta. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Neringiškiai ir kurorto svečiai tik prisiminimuose galės mėgautis Nidos švyturio šviesa, nes nuo praėjusios savaitės išjungta senoji besisukanti navigacinio įrenginio lempa.

„Nuo šiol Nida taps kiek kitokia. Daugelį dešimtmečių kiekvieną naktį dangų skrodęs besisukantis švyturio spindulys, vienintelis toks buvęs Lietuvoje, sustabdytas greičiausiai amžiams. Liūdna. Jis man atrodydavo kaip Nidos sargas“, – „Lietuvos žinioms“ sakė Neringos muziejų direktorė Lina Jokubauskaitė-Motuzienė.

Tuo tarpu Lietuvos saugios laivybos administracijos (LSLA) atstovai informavo, kad Nidos švyturio optika buvo pasenusi, detalių nebuvo įmanoma pakeisti, todėl sumontuoti nauji įrenginiai.

„Taip, romantikos mažiau, tačiau negalėjome laukti, kol švyturys užges. Dabar, nebelikus švytuoklės principo, švyturys jūrininkams kelią rodo mirksėdamas į jūros pusę“, – aiškino LSLA specialistas Jurijus Gleikinas.

Mažiau romantikos

Ant Urbo kalno Nidoje 1945-aisiais pastatytas (1953 metais perstatytas) švyturys pagrįstai laikomas vienu kurorto simbolių. Iš kitų švyturių jis išsiskyrė skleidžiama šviesa.

„Lempa sukdavosi 360 laipsnių, ir spindulys, tarsi švytuoklė, skrosdavo naktinę Nidą. Krištolinis besisukantis lęšis nebešviečia. Nidos švyturys tapo toks pats kaip ir visi švyturiai: su raudonomis, į jūros pusę mirksinčiomis lemputėmis. Kiek žinau, švytuoklės principu veikiantis švyturys buvo likęs ne tik vienintelis toks Lietuvoje, bet gal ir Baltijos šalyse“, – sakė L. Jokubauskaitė-Motuzienė.

Paskelbus šią žinią socialiniuose tinkluose ne vienas nidiškis ar Nidoje nakvojęs tautietis dėl to apgailestavo, nes besisukantis spindulys buvo viena naktinės Nidos vizitinių kortelių.

„Gal švyturiu besirūpinanti įstaiga galėjo daugiau pastangų įdėti, kad būtų išsaugotas jo išskirtinumas? Dabar sutemus Nida tikrai kitaip atrodo, trūksta to spindulio“, – pripažino Neringos muziejų vadovė.

Dabartinis Nidos švyturys – tai gelžbetoninis bokštas su horizontaliomis raudonomis ir baltomis juostomis. Jo aukštis – 29,3 metro. Jo krištolo lęšis pagamintas Charkovo srities (Ukraina) Iziumo gamykloje. Prieš montuojant jį švyturyje krištolo lęšis pabuvojo parodoje Prancūzijoje ir pelnė apdovanojimą.

Šio navigacinio ženklo paskirtis – padėti orientuotis jūreiviams jūroje ir informuoti, kad čia nėra uosto.

Nenorėjo rizikuoti

LSLA Hidrografijos ir navigacinių įrenginių skyriaus vedėjo pavaduotojas J. Gleikinas informavo, kad Nidos švyturys buvo paskutinis, kuriame šiais metais sumontuota nauja optika.

„Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos ir Šventosios švyturiuose iki šiol veikė dar 1950 metais pagaminti šviesos navigaciniai įrenginiai, jų gamyba jau seniai nutraukta. Šių įrenginių priežiūrai ir remontui reikalingų detalių bei lempų atsargų ištekliai išseko, o laisvai jų įsigyti rinkoje nebeįmanoma. LSLA nusprendė švyturiuose naudojamą navigacinę įrangą pakeisti nauja su žibintais, kuriuose šviesos šaltiniai yra puslaidininkiniai šviesos diodai“, – sakė jis.

Specialistas paaiškino, kad Nidoje senoji lempa su žibintais nebus demontuota: tiesiog šalia jos įrengtos naujos.

„Tą lempą „išleidome į atsargą“: ji vėl galės būti įjungta, jei kas nors sugestų. Dabar į jūros pusę 180 laipsnių kampu šviesos signalą skleidžia du dideli žibintai. Vienas mažesnis – Kuršių marių pusėje. Nauja navigacinė įranga turėtų laikyti apie 10 metų“, – teigė J. Gleikinas.

Šiuo metu nauja įranga už maždaug 170 tūkst. eurų jau sumontuota Nidos, Juodkrantės, Klaipėdos ir Šventosios švyturiuose. Naujieji švyturių žibintai dabar šviečia ryškiai balta šviesa, todėl ją lengva atskirti nuo kitų objektų skleidžiamos gelsvos šviesos. Šviesos charakteristikos yra tokios pačios, kokios nurodytos jūrlapiuose bei navigaciniuose leidiniuose.

„Kiekvienas švyturys turi tik jam būdingą žybsėjimo dažnį. Pavyzdžiui, Nidoje skleidžiami du trumpi šviesos signalai kas 0,2 sekundes, tuomet yra 1,2 sekundės tarpas, o bendras šviesos ir tamsos intervalas – 5,8 sekundės. Jūrininkai pagal šiuos parametrus iš tolo gali sužinoti, kur plaukia, orientuotis, nes švyturių šviesos ritmo charakteristikos aprašytos tarptautiniuose žinynuose“, – subtilybes dėstė LSLA specialistas.

Lietuvoje iš viso yra 7 švyturiai: Šventojoje, Klaipėdoje, Juodkrantėje, Pervalkoje (vienintelis, esantis vandenyje), Nidoje, Ventės rage ir Uostadvaryje.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"