Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Petrui Cvirkai rastas naujas adresas

 
2017 11 10 7:57
Alinos Ožič (LŽ) nuotrauka

Sostinės politikams vis garsiau kalbant apie planus iš Vilniaus centro iškelti Petro Cvirkos paminklą, apie galimybę jį priglausti užsimena rašytojo gimtojo krašto gyventojai. Skulptūrą jie matytų stovinčią šalia P. Cvirkos memorialinės sodybos Klangiuose.

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pažadas rimtai pasvarstyti, ar sostinės centre reikalingas paminklas rašytojui P. Cvirkai, sukėlė naują diskusijų bangą. Miesto vadovas, prieš pustrečių metų nuo Žaliojo tilto nukėlęs keturias sovietmečio skulptūras, sulaukė padrąsinimų tęsti šią veiklą ir neapsiriboti tik P. Cvirkos paminklu. R. Šimašiui pasiūlyta priimti sprendimus dėl kai kurių Vilniaus gatvių ir mokyklų pavadinimų. Sostinėje verdančias aistras dėl P. Cvirkos paminklo atidžiai seka ir Jurbarko rajono gyventojai.

Vienas variantų

Jurbarko rajono meras Skirmantas Mockevičius „Lietuvos žinioms“ sakė kol kas girdėjęs tik sostinės politikų pamąstymus apie galimą P. Cvirkos paminklo perkėlimą. „Ko gera, tokius klausimus sprendžia ne tik politikai. Bet jei toks sprendimas būtų priimtas, kaip vienas perkėlimo variantų galėtų būti P. Cvirkos memorialinė sodyba, iš kur rašytojas kilęs“, – teigė jis.

Skirmantas Mockevičius: „Žinoma, yra žmonių, kurie P. Cvirką vertina prieštaringai, tačiau dauguma jį priima kaip rašytoją.“

Meras teigė neturintis žinių, kad vietos gyventojai kraštiečio atžvilgiu būtų nusiteikę priešiškai. „Žinoma, yra žmonių, kurie P. Cvirką vertina prieštaringai, tačiau dauguma jį priima kaip rašytoją“, – kalbėjo S. Mockevičius.

Klangių seniūnaitės Ritos Petrauskienės nuomone, šalia memorialinės P. Cvirkos sodybos pastatytas paminklas visai tiktų. „Klangiškių jau ne kažin kiek ir likę – ant rankų pirštų gali suskaičiuoti, kas antra sodyba stovi tuščia. Manau, jie pritartų, kad kraštiečio paminklas stovėtų Klangiuose“, – sakė ji. Ir Veliuonos gyventojai, anot R. Petrauskienės, vargu ar pyktų.

Sodyba lankoma

P. Cvirkos memorialinės sodybos prižiūrėtoja, rašytojo dukterėčia Kristina Ragaliauskienė tikino, kad su džiaugsmu priimtų Vilniui nereikalingą dėdės paminklą. „Man juokingas visas šitas vajus. Kas nori, tegul išbraukia P. Cvirką iš atminties, kas nori – tegul gerbia“, – „Lietuvos žinioms“ teigė ji ir apgailestavo, kad viešojoje erdvėje akcentuojamos tik sovietmečio rašytojo biografijos momentai.

Anot jos, P. Cvirkos artimieji, kraštiečiai galėtų papasakoti kur kas margesnių, ne tik tamsių, jo gyvenimo detalių. „Pavyzdžiui, mano mamai, rašytojo jauniausiai seseriai, dirbti šiame muziejuje buvo neleista, nes ji buvo nepartinė“, – kalbėjo K. Ragaliauskienė.

Jos teigimu, P. Cvirkos memorialinė sodyba yra gana populiari, sezono metu – balandžio-lapkričio mėnesiais – ją aplanko apie 1800 žmonių. Daugiausia – moksleivių, kurių mokyklinėse programose yra P. Cvirkos kūrinių. „Lankytojams įdomu apžiūrėti autentišką šimtametę trobą, kurioje gimė rašytojas, čia galima pamatyti jo paties ir tėvų daiktų. Vaikams daugiausia pasakoju apie rašytojo vaikystę“, – kalbėjo tame pačiame kaime gyvenanti sodybos prižiūrėtoja.

Ji neabejojo, jog ir kiti kaimo gyventojai pritars, kad dėdės paminklas atsirastų šalia gimtosios sodybos. „Nors jei atvirai, man tie paminklai nekelia jokių emocijų. Tai visiškai nereikšmingas ir laikinas dalykas. Todėl nėra didelio skirtumo, kur tas paminklas stovės – čia, gimtinėje, ar kur nors Grūto parke. Kiekvieno gyvenime galima rasti didesnių ar mažesnių dėmių, kurių niekaip jau neišnaikinsi. Kita vertus, gal ne viską dėmėmis ir galima vadinti – toks jau buvo laikotarpis“, – svarstė K. Ragaliauskienė.

Skirmantas Mockevičius: “Žinoma, yra žmonių, kurie P. Cvirką vertina prieštaringai, tačiau dauguma jį priima kaip rašytoją.” lt.wikipedia.org nuotrauka
Skirmantas Mockevičius: “Žinoma, yra žmonių, kurie P. Cvirką vertina prieštaringai, tačiau dauguma jį priima kaip rašytoją.” lt.wikipedia.org nuotrauka

Siūlė būdą

Prieš pusantrų metų grupė Seimo narių siūlė būdą, kaip būtų galima neskausmingai atsikratyti su 1940 metų vadinamuoju Liaudies Seimu bei politiniais ir kultūros veikėjais, vykusiais į Maskvą „parvežti Stalino saulės“, susijusių objektų. Tuometį kultūros ministrą Šarūną Birutį jie ragino koreguoti nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo, atrankos ir reikšmingumo lygmens nustatymo kriterijų aprašą. Seimo narių nuomone, sprendžiant paveldo teisinės apsaugos reikalingumą neturėtų būti vertinami objektai (išskyrus kapus), susiję su okupuotos Lietuvos vadinamojo 1940 metų Liaudies Seimo narių, taip pat jo įgaliotinių, perdavusių SSRS Aukščiausiajai Tarybai deklaraciją dėl Lietuvos įstojimo į Sovietų Sąjungą, atvaizdais. Tačiau ministras, įžvelgęs „politiškai motyvuoto ribojimo“ galimybę, atsakė netenkinsiantis parlamentarų pageidavimo.

Pagal kultūros ministro įsakymą sprendžiant dėl teisinės apsaugos reikalingumo nevertinami objektai (išskyrus neveikiančias kapines, kapus, palaikų laidojimo ar užkasimo vietas), kuriuose vaizduojama arba kurių sudedamoji dalis yra: nacistinės Vokietijos vėliava, herbas, nacistinė svastika, nacistinis SS ženklas, SSRS ar Lietuvos SSR vėliava, herbas, sovietinio kūjo ir pjautuvo ženklas ar sovietinė penkiakampė žvaigždė, nacistinių ar komunistinių organizacijų simboliai, atsakingų už Lietuvos gyventojų represijas Vokietijos nacionalsocialistų ar SSRS komunistų partijos vadovų atvaizdai, antikonstitucinių organizacijų simboliai.

Istorijos faktai

1940 metų liepos 14–15 dienomis Lietuvoje vyko vadinamieji Liaudies Seimo rinkimai. Iš viso buvo išrinkti 79 jo nariai. Liepos 21-ąją Liaudies Seimo pirmąjį posėdį pradėjo einantis prezidento pareigas Justas Paleckis. Liaudies Seimas priėmė deklaraciją, kuria įvesta sovietų santvarka, o Lietuva paskelbta socialistine sovietų respublika. Taip pat priimta Lietuvos stojimo į SSRS deklaracija, kurioje, neva klausydamas liaudies valios, Liaudies Seimas nutarė prašyti SSRS Aukščiausiosios Tarybos priimti Lietuvos SSR į SSRS.

Liepos 23 dieną išrinkta 20 įgaliotinių, kuriems buvo patikėta misija perduoti SSRS Aukščiausiajai Tarybai minėtą deklaraciją. Delegacijoje, vykusioje „parvežti Lietuvai Stalino saulės“, buvo nemažai žinomų kultūros žmonių – poetė Salomėja Nėris, rašytojai P. Cvirka, Liudas Dovydėnas, L. Gira, Antanas Venclova, operos solistė Aleksandra Staškevičiūtė ir kiti. Rugpjūčio 3 dieną SSRS Aukščiausiosios Tarybos posėdyje Lietuvos „prašymas“ buvo patenkintas ir taip buvo „įteisinta“ Lietuvos inkorporacija į SSRS sudėtį.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"