Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Politikų kišenes tuština ir demografija

 
2017 02 17 11:30
"Lietuvos žinių" archyvo nuotrauka

Jei po pusantrų metų demografiniai duomenys išliks tokie patys, kokie yra dabar, prieš savivaldos rinkimus tarp norinčiųjų patekti į Kauno ir Panevėžio miestų tarybas užvirs dar nuožmesnė kova nei iki šiol.

Mažėjant Kauno ir Panevėžio miestų gyventojų, mažės ir savivaldybių tarybų narių kėdžių. Tai ypač drastiškai turėtų paveikti antro pagal dydį Lietuvos miesto valdžią. Kai likus iki savivaldos rinkimų 110 dienų Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) patikrins, kiek žmonių kiekvienos savivaldybės teritorijoje deklaravo savo gyvenamąją vietą, visiškai tikėtina, kad Kaune bus renkamas nebe 41, o 31 tarybos narys.

Miestą valdančių politikų turėtų mažėti ir Panevėžyje. Šiuo metu jo savivaldybės taryboje dirba 31 asmuo, tačiau gali būti, jog teks rinkti tik 27.

Politikams nepalankūs skaičiai

Iki 2000-ųjų buvo renkamos 56 savivaldybių tarybos, vėliau – 60. Didžiausia yra Vilniaus miesto savivaldybės taryba, joje – 51 narys, mažiausia – Neringos savivaldybės taryba, turinti vos 15 narių.

„Bendras savivaldybių tarybų narių skaičius mažėja prieš kiekvienus rinkimus. Pavyzdžiui, 2000-aisiais savivaldybių tarybose dirbo 1562 žmonės, o 2007 metais – jau 1526“, – kalbėjo VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas. Anot jo, nepalanki situacija politikams klostėsi ir vėliau. 2011 metais savivaldybių tarybų narių sumažėjo keliose savivaldybėse: šešių vietų neliko Neringoje, po keturias – Birštone, Rietave ir Zarasuose, po dvi – Šiaulių ir Tauragės rajonuose. Tik Klaipėdos rajono savivaldybės taryboje renkamų narių atsirado dviem daugiau. Kitur savivaldybių tarybos liko tokios pačios.

Mažės atlyginimai

Jei savivaldybės teritorijoje gyvena daugiau kaip pusė milijono gyventojų, ją valdo 51 politikas, jei per 300 tūkstančių, – 41. Ten, kur gyventojų yra 100–299 tūkstančiai, renkamas 31 tarybos narys.

„Iki 2019 metais vyksiančių savivaldos rinkimų dar yra laiko. Galbūt Kauno ir Panevėžio miestuose gyvenamąją vietą deklaruos daugiau žmonių“, – vylėsi Z. Vaigauskas. Priešingu atveju mažės ne tik šių savivaldybių tarybų narių, bet ir aukščiausius pareigas einančių asmenų atlyginimai. Tai, anot VRK pirmininko, labiausiai pajus Panevėžio miesto vadovai.

Šiuo metu Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus alga (neatskaičius mokesčių) yra 2628 eurai per mėnesį. Dabartinis Kauno vadovas Visvaldas Matijošaitis uždirba 2480 eurų, o antrą kartą Klaipėdos meru tapęs Vytautas Grubliauskas – 2703 eurus. Šiaulių miesto mero Artūro Visocko darbo užmokestis siekia 2480 eurų, Panevėžio miesto vadovo Ryčio Mykolo Račkausko – 2628 eurus. Visų merų atlyginimai skirtingi, nes kai kuriems jų mokami priedai už stažą valstybės tarnyboje – kas trejus metus pridedama po 3 proc. pareiginės algos.

2010-aisiais Kaune gyveno 343 245 žmonės, o Panevėžyje – 110 665. Tačiau praėjusių metų duomenys gerokai menkesni. Antrame pagal dydį Lietuvos mieste pernai gyveno 295 492 asmenys. Gyventojų sumažėjo ir Panevėžyje – jų registruota tik 92 539.

Z. Vaigausko nuomone, tai labiausiai susiję su emigracija. Nuo 1995-ųjų, kai pradėtos rinkti savivaldybių tarybos, Lietuvoje neliko daugiau kaip 844 tūkst. žmonių. Antra priežastis – gyventojų mirtingumas. Vien pirmą šių metų mėnesį amžinojo poilsio išlydėti 4103 asmenys, o kūdikių gimė tik 2425. Lietuvoje nebuvo nė vienos savivaldybės, kurioje pasaulį būtų išvydę daugiau gyventojų, nei jį paliko. Trečia priežastis – žmonių koncentracija sostinėje arba greta didmiesčių besiplečiančiuose rajonuose.

Padėtis gali keistis

Tiesa, jei į Kauną persikeltų bent viena ministerijų, situacija mieste pasikeistų. „Prie tokių valdžios institucijų paprastai buriasi ir su jomis susijusios įstaigos. O atsiradus veiklos, daugėtų ir norinčiųjų įsikurti kuo arčiau darbovietės“, – aiškino Z. Vaigauskas.

Panevėžio vicemeras Petras Luomanas „Lietuvos žinioms“ sakė, kad vis dėlto šio miesto tarybos narių greičiausiai nemažės, nes Statistikos departamento duomenys iš tiesų neatitinka pačių panevėžiečių turimų skaičių. Jis pabrėžė, jog šiuo metu Panevėžio mieste gyvenamąją vietą yra deklaravę 106 tūkst. asmenų. „Sunku pasakyti, kaip atsirado toks skirtumas tarp mūsų ir Statistikos departamento duomenų. Tačiau artėjant rinkimams paaiškės tikroji padėtis“, – kalbėjo P. Luomanas.

Iki 2012-ųjų Seime dirbęs politikas užsiminė, kad šalies savivaldybių tarybų sudėtis tikriausiai keisis, jei Lietuvoje nebeliks vadinamųjų žiedinių savivaldybių, kurių šalyje yra penkios – Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio ir Alytaus rajonų. Jų centrai įkurti kitų savivaldybių teritorijose. „Tokių nelogiškų administracinių savivaldos darinių niekur kitur Europoje nėra“, – pabrėžė pašnekovas.

Anot P. Luomano, šiuo metu daugelyje Senojo žemyno valstybių pastebima savivaldybių stambinimo tendencija, nes vis daugiau didmiesčių gyventojų išsikelia į užmiesčius, bet ir toliau dirba miestuose, naudojasi jų infrastruktūra bei viešosiomis paslaugomis, moka mokesčius.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"