Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Rytprūsiai: kaip išgelbėti Plaškių bažnyčią

 
2017 09 12 15:00
Varganai atrodantis bažnyčios stogas bet kada gali įgriūti.
Varganai atrodantis bažnyčios stogas bet kada gali įgriūti. Žygimanto Buržinsko nuotrauka

Išdaužyti langai, vietomis įgriuvęs stogas, išvogtos čerpės, jau seniai nuvirtusi bažnyčios bokšto smailė, per kapines nutiestas kelias, išlaužyti, išvogti kapinių kryžiai. Taip pergyvenusi visas negandas šiandien atrodo Plaškių evangelikų liuteronų bažnyčia. Tačiau pradėjusi veikti Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrija (PBAB) turi viltį ją suremontuoti. Viena iš pritaikymo vizijų – čia įkurti ekspoziciją apie tragišką šio krašto likimą.

Netoli pasienio su Rusijos Kaliningrado sritimi, Pagėgių savivaldybėje, esančios Plaškių bažnyčios apgailėtina būklė, palyginti su kai kuriomis viso buvusio Rytprūsių regiono bažnyčiomis, atrodo vis dar nebloga. Nebloga dėl to, kad dalis kitų bažnyčių pokariu naujosios sovietų valdžios buvo tiesiog susprogdintos į šipulius, o naujieji atėjūnai ištampė plytas. Tūkstančiai Rytų Prūsijos gyvavimo laikais stovėjusių pastatų buvo tiesiog be gailesčio griaunami, su žeme lyginamos senųjų gyventojų kapinės – taip trinami iš atminties bet kokie kadaise čia gyvavusio turtingo regiono likučiai.

Krašto savitumas

Pasitraukus okupacijai šiam kraštui padaryta žala iki šiol sunkiai nusakoma, o krašto savitumas vis dar ne iki galo suvokiamas. Neretai Klaipėdos krašte galima pamatyti plevėsuojančią istorinę Žemaitijos vėliavą. Tai įrodo, kad dalis visuomenės visiškai nesuvokia, kas yra Mažoji Lietuva.

Karo bei pokario metais pasitraukus didžiajai daliai vietos gyventojų, su jais kartu Vokietijos link išėjo ir visa Rytprūsių bei Mažosios Lietuvos istorija. Didžioji dalis žmonių, net ir sulaukę geresnių laikų, čia iki šiol bijojo grįžti, o tik mažytė dalis likusiųjų turėjo iškęsti sovietų terorizavimą. Juk šie gyventojai dar prieš karą turėjo Vokietijos pasą – vadinasi, pagal sovietinę ideologiją, buvo naciai. Tad Klaipėdos krašto, kaip ir visų buvusių Rytprūsių, bažnyčios, kaip ir senieji gyventojai, arba buvo sunaikintos, arba išgyveno didelius niokojimus.

Ciniškas požiūris į istorinę praeitį

Plaškių bažnyčia, kaip ir dar keletas kitų, išliko, tačiau sovietiniais metais buvo naudojama kaip sandėlis. Šis objektas liudija tragišką šio krašto istoriją, parodo, ką gali padaryti tikrųjų vietos gyventojų iškeldinimas ir sovietinės ideologijos cinizmas.

Jau praėjus keletui dešimtmečių, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, situacija nesikeičia. Abiejose Nemuno pusėse esančiuose Plaškiuose ir Kaukėnuose (dab. Jasnoje) istorinių objektų būklė iki šiol tokia pati, nors Nemunas skiria dvi ideologiškai skirtingas valstybes.

Plaškiuose bažnyčia atsirado dar XVIII amžiaus pirmoje pusėje, o dabartinė buvo pastatyta 1900 metais. Per karą ji beveik nenukentėjo, tačiau pokariu buvo nukelti varpai, išardyti vargonai. Pasakojama, kad 50 m aukštyje, bokšto smailės viršūnėje buvusį kryžių nukėlęs žmogus pardavė jį už naujas kelnes. Vėliau per audrą nuvirto ir pati bokšto smailė. Galiausiai buvo nuardytas čerpinis bažnyčios stogas, pradingo vitražiniai langai.

Kiekvienais metais bažnyčios būklė tik blogėja. Be to, dar visai neseniai buvo iškelta provokuojanti idėja dėl prastos būklės maldos namus tiesiog nugriauti. Bažnyčia vėl tapo evangelikų liuteronų valda, tačiau jai atkurti lėšų nėra. Atrodo, vienintelė tikra šios bažnyčios savininkė iki šiol buvo viena iš nedaugelio šiame krašte išlikusių vietos gyventojų – Irmgard Gerulytė. Ją kaimo žmonės ir dabar vadina prūse. Turėdama raktus jau į devintą dešimtį įkopusi moteris iki šiol mielai į bažnyčią priima visus besidominčius šio krašto praeitimi.

Bažnyčios gelbėjimas

Dar šių metų pavasarį darbą pradėjo Plaškių bažnyčios atkūrimo bendrija, kurios pagrindinis tikslas yra atnaujinti maldos namus ir pritaikyti juos visuomenės poreikiams. Bendruomenė koncesijos pagrindu tiesiogiai perims šios bažnyčios valdymą. Bažnyčios atkūrimo vizija siejasi ir su daugiafunkce šio pastato paskirtimi. Be pagrindinės bažnyčios paskirties, ketinama čia rengti klasikinės muzikos koncertus, kaimo bendruomenės renginius, įkurti ekspoziciją apie tragišką šio krašto likimą, vilko vaikų istoriją bei kitas sunaikintas šio krašto bažnyčias.

Ši bažnyčia galėtų tapti simboliu visiems Rytprūsių krašto sunaikintiems maldos namams bei šio krašto gyventojams. Tačiau kol kas realybė yra tokia, jog reikalingos lėšos bent bažnyčios konservavimo darbams. Pastato būklė yra tokia prasta, kad bet kuriuo metu gali įgriūti visas bažnyčios stogas. Pirmasis šios bažnyčios atkūrimo bendrijos tikslas yra suvaldyti pastato avarinę būklę, ir tik tuomet bus galima kalbėti apie tolesnius darbus bei projektus. PBAB laukia visų suinteresuotų žmonių dėmesio ir aukų šios bažnyčios gelbėjimo darbams. Daugiau informacijos apie Plaškių bažnyčios gelbėjimo darbus norintys prisidėti prie šios veiklos gali rasti bendrijos feisbuko paskyroje: https://www.facebook.com/Plaschken/

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"