TV programa
 

Horoskopai
 
SEKITE MUS Registruotiems varototojams
Paieška
LIETUVAKOMENTARAIPASAULISKULTŪRAISTORIJALŽ REKOMENDUOJAEKONOMIKASPORTAS
Šeima ir sveikataPrie kavosŽmonėsGimtasis kraštasMokslas ir švietimasTrasaKelionėsKonkursaiNamų pasaulisGamtaAugintiniai
GIMTASIS KRAŠTAS

Tiltas į neriją sudrebintų UNESCO

2014 01 16 6:00
Kuršių neriją pasaulis pripažįsta kaip stebuklą dėl kraštovaizdžio unikalumo. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka

Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas Romas Pakalnis perspėja, kad pastačius tiltą į Kuršių neriją ji gali būti išbraukta iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo.

Mūsų šalis, gynusi Kuršių neriją nuo didžiulės urbanizacijos Rusijos teritorijoje, dabar, planuodama drastiškai automobilių srautą į pusiasalį padidinsiančio tilto statybą, elgiasi neadekvačiai. Tai duodamas interviu "Lietuvos žinioms" pabrėžė Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas profesorius Romas Pakalnis.

Grėstų tarptautinė gėda

- Kaip vertinate būgštavimus, kad pastačius tiltą į Kuršių neriją jos dalis Lietuvoje būtų išbraukta iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo?

- Tai būtų kraštutinis atvejis. Jeigu taip atsitiktų, turbūt didesnės tarptautinio masto gėdos tokiai mažai šaliai kaip Lietuva negalėtume įsivaizduoti. Aš sunkiai įsivaizduoju, ką dar blogiau šalies įvaizdžiui būtų galima padaryti. Jeigu UNESCO pradėtų nagrinėti išbraukimo klausimą, prarastume solidžios, atsakingos valstybės, vykdančios prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, statusą.

Visa Kuršių nerija - tiek Rusijos, tiek Lietuvos - įtraukta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Prisiminkime, kad Rusija savo nerijos dalyje norėjo vykdyti grandiozines statybas, steigti kazino, urbanizuoti šią vietovę, tačiau mūsų pavyzdys šiuos planus sustabdė ir daugiau apie juos nekalbama. Kaip atrodytume, jei dabar patys imtume griauti trapią nerijos aplinką?

Kai 2000-aisiais Kuršių nerija buvo įrašyta į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, mūsų valstybė, pati teikdama tokią paraišką, įsipareigojo saugoti šį fenomenalų gamtos ir žmonių paminklą. Tad būtų visai nelogiška ir nesuprantama, kad pati valstybė per savo institucijų planus vėliau imtų draskyti tuos dokumentus, darkyti tos teritorijos vientisumą, kultūros ir gamtos paveldą. Tarptautiniu mastu tokia valstybė atrodytų tragiškai.

Kai kas nors atsitinka didelėse valstybėse, nėra taip matoma ir eskaluojama, tačiau esame maži, turime tik keturis UNESCO pasaulio paveldo objektus, todėl vien jau vieno jų galimo išbraukimo svarstymas būtų didžiulis skandalas.

- Ar yra Europoje pavyzdžių, kai dėl valdžios, žmonių veiklos objektas buvo išbrauktas iš UNESCO sąrašo?

- Taip, tai Dresdeno senamiestis Vokietijoje. Jį išbraukė iš šio sąrašo, kai ten buvo pastatytas tiltas. Labai keblli situacija ir dėl vieno seno miesto Ispanijoje, kur tiesiog centre tarp istorinių pastatų išdygo stiklinis dangoraižis. Ispanijos vyriausybė dar svarsto, kaip pasielgti, tačiau aišku, kad jei tas stiklinis bokštas nebus nugriautas, senamiestis bus šalinamas iš UNESCO šeimos.

Galiu pateikti ir gerą pavyzdį. Viename Lotynų Amerikos miestų valdžia norėjo tiesti naują gatvę, kelią. Tuomet irgi buvo pasakyta, kad jei tai bus padaryta, senamiestis gali būti išbrauktas iš UNESCO pasaulio paveldo sąrašo. Valdžia pasielgė racionaliai - nebjaurojo urbanistinio peizažo ir nutiesė tunelį po miestu.

Uždraustų vykti mašinomis

- Ar tilto į Kuršių neriją atsiradimas, jūsų manymu, ir būtų tas veiksnys, dėl kurio UNESCO imtų svarstyti lietuviškosios nerijos išbraukimą iš sąrašo?

- Ne pati tilto statyba, o jos pasekmės keltų grėsmę pusiasaliui. Reikia labai paprastai žmonėms pasakyti: ar norime tokių pačių dešimtis kilometrų į Neringą besidriekiančių automobilių virtinių, kokios vasarą būna Palangoje. Ar Neringoje yra tiek stovėjimo vietų automobiliams, kurie į pusiasalį riedėtų tiltu nepertraukiamu srautu? Net Neringos meras Darius Jasaitis praėjusią vasarą sakė, kad Neringa jau dūsta nuo automobilių. Kas bus pastačius tiltą?

Gali sakyti, kad bus įteisinti labai dideli važiavimo tiltu mokesčiai, esą tai ribos automobilių srautus. Šitie dalykai neveikia. Vienkartiniai savaitgalio malonumai, noras atvažiuoti tiesiai į Kuršių nerijos paplūdimį bus svarbesnis veiksnys nei pinigai.

- Ką siūlytumėte?

- Visi šiandien galiojantys teisės aktai nenumato jokio tilto statybos. Priešingai, siekiama skatinti keliauti be automobilio - pėsčiomis, dviračiais. Ypač akcentuojamas vandens maršrutų kūrimas, vandens turizmas. Juk galima organizuoti keliones laivais iš Klaipėdos tiesiai į Juodkrantę, Nidą. Galima ir viešąjį transportą organizuoti, kad žmonės, palikę mašinas žemyne, nuvyktų į pusiasalį labai patogiai, gal net nemokamai. Kuršių nerijoje reikia skatinti turizmą be automobilių. Gal apskritai uždrausti keliones į Kuršių neriją mašinomis?

Pavyzdžiui, Šveicarijoje yra daug kurortų, kurie klesti ir juose apskritai nėra automobilių, išskyrus greitosios medicinos pagalbos, ugniagesių.

Nemato tilto poreikio

- Kokius žingsnius tektų žengti, jei vis dėlto būtų nuspręsta statyti tiltą?

- Privalėtume rengti atskirą dokumentą, studiją, kokią įtaką automobilių srauto padidėjimas turės Kuršių nerijai. Įvertinant tai, kad ši teritorija yra ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio, globalus paveldas. Juk esame atsakingi visam pasauliui, saugome tarptautiniu mastu pripažintą vertybę. Tad turėtume išanalizuoti visas neigiamas tilto atsiradimo pasekmes ir teikti savo analizę UNESCO pasaulio paveldo centro vadovybei. Ji ir vertintų, ar Kuršių nerija gali toliau būti pasaulio žmonėms pristatoma kaip UNESCO objektas.

Prieš keletą metų, kai buvo pradėta rengti galimybių studija dėl suskystintų gamtinių dujų terminalo statybos prie Kiaulės Nugaros vietos, jau tada asmeniškai rašiau UNESCO pasaulio paveldo centrui. Parengiau ataskaitą, kokia būtų galima įtaka Kuršių nerijai ir kokios reikalingos apsaugos priemonės, kad terminalo veikla nedarytų neigiamo poveikio pusiasaliui. Jei dabar kalbama, kad tiltas reikalingas terminalo veiklai, tada vėl grįžtame prie to klausimo. O jis toks: kiek padidės automobilių srautai į neriją pastačius tiltą? Kad padidės, aišku visiems, atsiras tranzito pavojus. Neapsieitume ir be pasaulio paveldo ekspertų analizės, siūlymų.

Tačiau mane stebina tilto statybos šalininkų, stumiančių šį projektą, drąsa. Juk nėra jokio realaus to tilto poreikio! Ten nėra reikalo visai Lietuvai važiuoti, negalės visa šalis ten pakliūti. Vykdyti kokių nors automobilių srauto ribojimų taip pat nepavyks: praeis pusmetis, metai, ir bus nuspręsta to nebedaryti.

Supraskime viena - Kuršių nerija yra išties unikali, ji negali priimti visų norinčiųjų, todėl į pusiasalį atvyksta tik motyvuoti žmonės. Ar norime dar vienos Palangos? Ratifikuodami tarptautines konvencijas dėl gamtos ir kultūros vertybių išsaugojimo Kuršių nerijoje prisiėmėme įsipareigojimus nedaryti to. Kodėl dabar elgiamasi priešingai?

- Kaip išspręsti augančio Klaipėdos valstybinio jūrų uosto poreikių ir gamtosaugos konfliktą?

- Mes džiaugiamės, kad uostas auga, klesti, didėja krova, tačiau pamirštame vieną dalyką: ilga, siaura ir sekli Kuršių marių „rankovė“, kurioje įsikūręs uostas, irgi nėra beribė. Nesielkime trumparegiškai. Uostas turi suvokti savo plėtros Klaipėdos sąsiauryje galimybių ribas, kurios jau artėja prie pabaigos. Tegul plečiasi į jūrą. Štai Būtingės naftos terminalo atveju buvo priimtas labai geras, racionalus sprendimas įrengti jūroje plūdurą. Ne terminalą krante, ne naujas krantines, bjaurosiančias pakrantės paplūdimius, o niekam netrukdantį plūdurą. Gal verta pagalvoti apie tokias plėtros galimybes nedarkant ir nenaikinant paplūdimių, Kuršių marių krantų? Juk ir jūros kranto turime mažiausiai iš visų Baltijos šalių.

Tikisi prezidentės dėmesio

- Ką reiškia valstybei turėti UNESCO pasaulio paveldo objektų?

- O ką Lietuvai duoda priklausymas tarptautinėms organizacijoms? Pripažinimą ir žinomumą. Tai, kad ir mes paisome pasaulinės tvarkos. Tai suteikia galimybių pasisemti geriausios pasaulinės patirties, pamatyti, kaip kitos valstybės sprendžia įvairias problemas.

Kuršių neriją pasaulis pripažįsta kaip stebuklą dėl kultūrinio kraštovaizdžio unikalumo. Pusiasalis yra fenomenalus žmonių ir gamtos kovų, darnos pavyzdys. Kur kitur pasaulyje dar rasime tiek užpustytų kaimų, tokį ilgą ir didžiulį, šimto kilometrų ilgio žmonių suformuotą apsauginį kopagūbrį prie jūros, tūkstančius hektarų žmonių rankomis apsodintų ir sutvirtintų kopų?

Tad oficialiai būdami UNESCO šeimoje pasauliui skelbiame apie vertybes ir parodome, kad mokame jas saugoti. Tai – garbė, prestižas ir atsakomybė valstybei, jos įvaizdis tarptautinėje arenoje, patikimumo, solidumo, stabilumo simbolis. Įsivaizduokime, kokį smūgį valstybė patirtų, jei dėl tilto Kuršių nerija, visaip garsinanti Lietuvą, būtų išbraukta iš UNESCO sąrašo! Tai reikštų, kad valstybė nepajėgi, neįgali saugoti savo gamtos ir kultūros perlų, kuriuos vertina ir lanko pasaulio bendruomenė.

- Kaip manote, kuo baigsis visa ši užkurta tilto statybos pirtis?

- Tikiuosi, po konstruktyvių diskusijų tiek Susisiekimo ministerija, tiek Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ras būdų, kaip įgyvendinti savo planus nepažeidžiant Kuršių nerijos gamtinių ir kultūrinių vertybių. Esame jau parašę raštus, informavę apie ketinimus tiesti tiltą UNESCO atstovus, Aplinkos ministeriją.

Kol kas niekas negali prieštarauti tilto į Kuršių neriją statybos idėjos svarstymui, diskusijai. Tačiau ateityje, jeigu bus būtinybė, kreipsimės ir į prezidentę Dalią Grybauskaitę, premjerą Algirdą Butkevičių. Mūsų pačių vidinė nuostata turėtų būti noras išsaugoti Kuršių neriją be jokių UNESCO gąsdinimų ar valstybės vadovų pagrūmojimo.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
AugintiniaiEkonomikaFutbolasGamtaĮkainiai
Gimtasis kraštasIstorijaJurgos virtuvėKelionėsInfoblokai
KomentaraiKonkursaiKovos menaiKrepšinisReklaminiai priedai
KultūraLengvoji atletikaLietuvaLŽ rekomenduojaPrenumerata
Mokslas ir švietimasNamų pasaulisPasaulisPrie kavosKontaktai
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2016 UAB "Lietuvos žinios"