Tiltas į neriją sudrebintų UNESCO

Denisas NIKITENKA dnikitenka@lzinios.lt 2014-01-16 06:00
Denisas NIKITENKA
dnikitenka@lzinios.lt
2014-01-16 06:00
Kuršių neriją pasaulis pripažįsta kaip stebuklą dėl kraštovaizdžio unikalumo. Deniso Nikitenkos (LŽ) nuotrauka
Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės UNES­CO ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas Ro­mas Pa­kal­nis pers­pė­ja, kad pa­sta­čius til­tą į Kur­šių ne­ri­ją ji ga­li bū­ti iš­brauk­ta iš UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šo.

Mū­sų ša­lis, gy­nu­si Kur­šių ne­ri­ją nuo di­džiu­lės ur­ba­ni­za­ci­jos Ru­si­jos te­ri­to­ri­jo­je, da­bar, pla­nuo­da­ma dras­tiš­kai au­to­mo­bi­lių srau­tą į pu­sia­sa­lį pa­di­din­sian­čio til­to sta­ty­bą, el­gia­si ne­adek­va­čiai. Tai duo­da­mas in­ter­viu "Lie­tu­vos ži­nioms" pa­brė­žė Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės UNES­CO ko­mi­si­jos pir­mi­nin­kas pro­fe­so­rius Ro­mas Pa­kal­nis.

Grės­tų tarp­tau­ti­nė gėda

- Kaip ver­ti­na­te būgš­ta­vi­mus, kad pa­sta­čius til­tą į Kur­šių ne­ri­ją jos da­lis Lie­tu­vo­je bū­tų iš­brauk­ta iš UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šo?

- Tai bū­tų kraš­tu­ti­nis at­ve­jis. Jei­gu taip at­si­tik­tų, tur­būt di­des­nės tarp­tau­ti­nio mas­to gė­dos to­kiai ma­žai ša­liai kaip Lie­tu­va ne­ga­lė­tu­me įsi­vaiz­duo­ti. Aš su­nkiai įsi­vaiz­duo­ju, ką dar blo­giau ša­lies įvaiz­džiui bū­tų ga­li­ma pa­da­ry­ti. Jei­gu UNES­CO pra­dė­tų nag­ri­nė­ti iš­brau­ki­mo klau­si­mą, pra­ras­tu­me so­li­džios, at­sa­kin­gos vals­ty­bės, vyk­dan­čios pri­siim­tus tarp­tau­ti­nius įsi­pa­rei­go­ji­mus, sta­tu­są.

Vi­sa Kur­šių ne­ri­ja - tiek Ru­si­jos, tiek Lie­tu­vos - įtrauk­ta į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą. Pri­si­min­ki­me, kad Ru­si­ja sa­vo ne­ri­jos da­ly­je no­rė­jo vyk­dy­ti gran­dio­zi­nes sta­ty­bas, steig­ti ka­zi­no, ur­ba­ni­zuo­ti šią vie­to­vę, ta­čiau mū­sų pa­vyz­dys šiuos pla­nus su­stab­dė ir dau­giau apie juos ne­kal­ba­ma. Kaip at­ro­dy­tu­me, jei da­bar pa­tys im­tu­me griau­ti tra­pią ne­ri­jos ap­lin­ką?

Kai 2000-ai­siais Kur­šių ne­ri­ja bu­vo įra­šy­ta į UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šą, mū­sų vals­ty­bė, pa­ti teik­da­ma to­kią par­aiš­ką, įsi­pa­rei­go­jo sau­go­ti šį fe­no­me­na­lų gam­tos ir žmo­nių pa­mink­lą. Tad bū­tų vi­sai ne­lo­giš­ka ir ne­sup­ran­ta­ma, kad pa­ti vals­ty­bė per sa­vo ins­ti­tu­ci­jų pla­nus vė­liau im­tų dras­ky­ti tuos do­ku­men­tus, dar­ky­ti tos te­ri­to­ri­jos vien­ti­su­mą, kul­tū­ros ir gam­tos pa­vel­dą. Tarp­tau­ti­niu mas­tu to­kia vals­ty­bė at­ro­dy­tų tra­giš­kai.

Kai kas nors at­si­tin­ka di­de­lė­se vals­ty­bė­se, nė­ra taip ma­to­ma ir es­ka­luo­ja­ma, ta­čiau esa­me ma­ži, tu­ri­me tik ke­tu­ris UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do ob­jek­tus, to­dėl vien jau vie­no jų ga­li­mo iš­brau­ki­mo svars­ty­mas bū­tų di­džiu­lis skan­da­las.

- Ar yra Eu­ro­po­je pa­vyz­džių, kai dėl val­džios, žmo­nių veik­los ob­jek­tas bu­vo iš­brauk­tas iš UNES­CO są­ra­šo?

- Taip, tai Dres­de­no se­na­mies­tis Vo­kie­ti­jo­je. Jį iš­brau­kė iš šio są­ra­šo, kai ten bu­vo pa­sta­ty­tas til­tas. La­bai kebl­li si­tua­ci­ja ir dėl vie­no se­no mies­to Is­pa­ni­jo­je, kur tie­siog cen­tre tarp is­to­ri­nių pa­sta­tų iš­dy­go stik­li­nis dan­go­rai­žis. Is­pa­ni­jos vy­riau­sy­bė dar svars­to, kaip pa­sielg­ti, ta­čiau aiš­ku, kad jei tas stik­li­nis bokš­tas ne­bus nu­griau­tas, se­na­mies­tis bus ša­li­na­mas iš UNES­CO šei­mos.

Ga­liu pa­teik­ti ir ge­rą pa­vyz­dį. Vie­na­me Lo­ty­nų Ame­ri­kos mies­tų val­džia no­rė­jo ties­ti nau­ją gat­vę, ke­lią. Tuo­met ir­gi bu­vo pa­sa­ky­ta, kad jei tai bus pa­da­ry­ta, se­na­mies­tis ga­li bū­ti iš­brauk­tas iš UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do są­ra­šo. Val­džia pa­siel­gė ra­cio­na­liai - ne­bjau­ro­jo ur­ba­nis­ti­nio pei­za­žo ir nu­tie­sė tu­ne­lį po mies­tu.

Užd­raus­tų vyk­ti mašinomis

- Ar til­to į Kur­šių ne­ri­ją at­si­ra­di­mas, jū­sų ma­ny­mu, ir bū­tų tas veiks­nys, dėl ku­rio UNES­CO im­tų svars­ty­ti lie­tu­viš­ko­sios ne­ri­jos iš­brau­ki­mą iš są­ra­šo?

- Ne pa­ti til­to sta­ty­ba, o jos pa­sek­mės kel­tų grės­mę pu­sia­sa­liui. Rei­kia la­bai pa­pras­tai žmo­nėms pa­sa­ky­ti: ar no­ri­me to­kių pa­čių de­šim­tis ki­lo­me­trų į Ne­rin­gą be­sid­rie­kian­čių au­to­mo­bi­lių vir­ti­nių, ko­kios va­sa­rą bū­na Pa­lan­go­je. Ar Ne­rin­go­je yra tiek sto­vė­ji­mo vie­tų au­to­mo­bi­liams, ku­rie į pu­sia­sa­lį rie­dė­tų til­tu ne­per­trau­kia­mu srau­tu? Net Ne­rin­gos me­ras Da­rius Ja­sai­tis pra­ėju­sią va­sa­rą sa­kė, kad Ne­rin­ga jau dūs­ta nuo au­to­mo­bi­lių. Kas bus pa­sta­čius til­tą?

Ga­li sa­ky­ti, kad bus įtei­sin­ti la­bai di­de­li va­žia­vi­mo til­tu mo­kes­čiai, esą tai ri­bos au­to­mo­bi­lių srau­tus. Ši­tie da­ly­kai ne­vei­kia. Vien­kar­ti­niai sa­vait­ga­lio ma­lo­nu­mai, no­ras at­va­žiuo­ti tie­siai į Kur­šių ne­ri­jos pa­plū­di­mį bus svar­bes­nis veiks­nys nei pi­ni­gai.

- Ką siū­ly­tu­mė­te?

- Vi­si šian­dien ga­lio­jan­tys tei­sės ak­tai ne­nu­ma­to jo­kio til­to sta­ty­bos. Prieš­in­gai, sie­kia­ma ska­tin­ti ke­liau­ti be au­to­mo­bi­lio - pės­čio­mis, dvi­ra­čiais. Ypač ak­cen­tuo­ja­mas van­dens marš­ru­tų kū­ri­mas, van­dens tu­riz­mas. Juk ga­li­ma or­ga­ni­zuo­ti ke­lio­nes lai­vais iš Klai­pė­dos tie­siai į Juo­dkran­tę, Ni­dą. Ga­li­ma ir vie­šą­jį trans­por­tą or­ga­ni­zuo­ti, kad žmo­nės, pa­li­kę ma­ši­nas že­my­ne, nu­vyk­tų į pu­sia­sa­lį la­bai pa­to­giai, gal net ne­mo­ka­mai. Kur­šių ne­ri­jo­je rei­kia ska­tin­ti tu­riz­mą be au­to­mo­bi­lių. Gal aps­kri­tai užd­raus­ti ke­lio­nes į Kur­šių ne­ri­ją ma­ši­no­mis?

Pa­vyz­džiui, Švei­ca­ri­jo­je yra daug ku­ror­tų, ku­rie kles­ti ir juo­se aps­kri­tai nė­ra au­to­mo­bi­lių, iš­sky­rus grei­to­sios me­di­ci­nos pa­gal­bos, ug­nia­ge­sių.

Ne­ma­to til­to poreikio

- Ko­kius žings­nius tek­tų ženg­ti, jei vis dėl­to bū­tų nu­spręs­ta sta­ty­ti til­tą?

- Pri­va­lė­tu­me reng­ti at­ski­rą do­ku­men­tą, stu­di­ją, ko­kią įta­ką au­to­mo­bi­lių srau­to pa­di­dė­ji­mas tu­rės Kur­šių ne­ri­jai. Įver­ti­nant tai, kad ši te­ri­to­ri­ja yra ne tik Lie­tu­vos, bet ir pa­sau­lio, glo­ba­lus pa­vel­das. Juk esa­me at­sa­kin­gi vi­sam pa­sau­liui, sau­go­me tarp­tau­ti­niu mas­tu pri­pa­žin­tą ver­ty­bę. Tad tu­rė­tu­me iš­ana­li­zuo­ti vi­sas ne­igia­mas til­to at­si­ra­di­mo pa­sek­mes ir teik­ti sa­vo ana­li­zę UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do cen­tro va­do­vy­bei. Ji ir ver­tin­tų, ar Kur­šių ne­ri­ja ga­li to­liau bū­ti pa­sau­lio žmo­nėms pri­sta­to­ma kaip UNES­CO ob­jek­tas.

Prieš ke­le­tą me­tų, kai bu­vo pra­dė­ta reng­ti ga­li­my­bių stu­di­ja dėl su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ter­mi­na­lo sta­ty­bos prie Kiau­lės Nu­ga­ros vie­tos, jau ta­da as­me­niš­kai ra­šiau UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do cen­trui. Par­en­giau at­as­kai­tą, ko­kia bū­tų ga­li­ma įta­ka Kur­šių ne­ri­jai ir ko­kios rei­ka­lin­gos ap­sau­gos prie­mo­nės, kad ter­mi­na­lo veik­la ne­da­ry­tų ne­igia­mo po­vei­kio pu­sia­sa­liui. Jei da­bar kal­ba­ma, kad til­tas rei­ka­lin­gas ter­mi­na­lo veik­lai, ta­da vėl grįž­ta­me prie to klau­si­mo. O jis toks: kiek pa­di­dės au­to­mo­bi­lių srau­tai į ne­ri­ją pa­sta­čius til­tą? Kad pa­di­dės, aiš­ku vi­siems, at­si­ras tran­zi­to pa­vo­jus. Ne­ap­siei­tu­me ir be pa­sau­lio pa­vel­do eks­per­tų ana­li­zės, siū­ly­mų.

Ta­čiau ma­ne ste­bi­na til­to sta­ty­bos ša­li­nin­kų, stu­mian­čių šį pro­jek­tą, drą­sa. Juk nė­ra jo­kio rea­laus to til­to po­rei­kio! Ten nė­ra rei­ka­lo vi­sai Lie­tu­vai va­žiuo­ti, ne­ga­lės vi­sa ša­lis ten pa­kliū­ti. Vyk­dy­ti ko­kių nors au­to­mo­bi­lių srau­to ri­bo­ji­mų taip pat ne­pa­vyks: pra­eis pus­me­tis, me­tai, ir bus nu­spręs­ta to ne­be­da­ry­ti.

Su­pras­ki­me vie­na - Kur­šių ne­ri­ja yra iš­ties uni­ka­li, ji ne­ga­li pri­im­ti vi­sų no­rin­čių­jų, to­dėl į pu­sia­sa­lį at­vyks­ta tik mo­ty­vuo­ti žmo­nės. Ar no­ri­me dar vie­nos Pa­lan­gos? Ra­ti­fi­kuo­da­mi tarp­tau­ti­nes kon­ven­ci­jas dėl gam­tos ir kul­tū­ros ver­ty­bių iš­sau­go­ji­mo Kur­šių ne­ri­jo­je pri­siė­mė­me įsi­pa­rei­go­ji­mus ne­da­ry­ti to. Ko­dėl da­bar el­gia­ma­si prieš­in­gai?

- Kaip iš­spręs­ti au­gan­čio Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to po­rei­kių ir gam­to­sau­gos konf­lik­tą?

- Mes džiau­gia­mės, kad uos­tas au­ga, kles­ti, di­dė­ja kro­va, ta­čiau pa­mirš­ta­me vie­ną da­ly­ką: il­ga, siau­ra ir sek­li Kur­šių ma­rių „ran­ko­vė“, ku­rio­je įsi­kū­ręs uos­tas, ir­gi nė­ra be­ri­bė. Ne­siel­ki­me trum­pa­re­giš­kai. Uos­tas tu­ri su­vok­ti sa­vo plė­tros Klai­pė­dos są­siau­ry­je ga­li­my­bių ri­bas, ku­rios jau ar­tė­ja prie pa­bai­gos. Te­gul ple­čia­si į jū­rą. Štai Bū­tin­gės naf­tos ter­mi­na­lo at­ve­ju bu­vo pri­im­tas la­bai ge­ras, ra­cio­na­lus spren­di­mas įreng­ti jū­ro­je plū­du­rą. Ne ter­mi­na­lą kran­te, ne nau­jas kran­ti­nes, bjau­ro­sian­čias pa­kran­tės pa­plū­di­mius, o nie­kam ne­truk­dan­tį plū­du­rą. Gal ver­ta pa­gal­vo­ti apie to­kias plė­tros ga­li­my­bes ne­dar­kant ir ne­nai­ki­nant pa­plū­di­mių, Kur­šių ma­rių kran­tų? Juk ir jū­ros kran­to tu­ri­me ma­žiau­siai iš vi­sų Bal­ti­jos ša­lių.

Ti­ki­si pre­zi­den­tės dėmesio

- Ką reiš­kia vals­ty­bei tu­rė­ti UNES­CO pa­sau­lio pa­vel­do ob­jek­tų?

- O ką Lie­tu­vai duo­da pri­klau­sy­mas tarp­tau­ti­nėms or­ga­ni­za­ci­joms? Pri­pa­ži­ni­mą ir ži­no­mu­mą. Tai, kad ir mes pa­iso­me pa­sau­li­nės tvar­kos. Tai su­tei­kia ga­li­my­bių pa­si­sem­ti ge­riau­sios pa­sau­li­nės pa­tir­ties, pa­ma­ty­ti, kaip ki­tos vals­ty­bės spren­džia įvai­rias prob­le­mas.

Kur­šių ne­ri­ją pa­sau­lis pri­pa­žįs­ta kaip ste­buk­lą dėl kul­tū­ri­nio kraš­to­vaiz­džio uni­ka­lu­mo. Pu­sia­sa­lis yra fe­no­me­na­lus žmo­nių ir gam­tos ko­vų, dar­nos pa­vyz­dys. Kur ki­tur pa­sau­ly­je dar ra­si­me tiek už­pus­ty­tų kai­mų, to­kį il­gą ir di­džiu­lį, šim­to ki­lo­me­trų il­gio žmo­nių su­for­muo­tą ap­sau­gi­nį ko­pa­gūb­rį prie jū­ros, tūks­tan­čius hek­ta­rų žmo­nių ran­ko­mis ap­so­din­tų ir su­tvir­tin­tų ko­pų?

Tad ofi­cia­liai bū­da­mi UNES­CO šei­mo­je pa­sau­liui skel­bia­me apie ver­ty­bes ir par­odo­me, kad mo­ka­me jas sau­go­ti. Tai – gar­bė, pres­ti­žas ir at­sa­ko­my­bė vals­ty­bei, jos įvaiz­dis tarp­tau­ti­nė­je are­no­je, pa­ti­ki­mu­mo, so­li­du­mo, sta­bi­lu­mo sim­bo­lis. Įsi­vaiz­duo­ki­me, ko­kį smū­gį vals­ty­bė pa­tir­tų, jei dėl til­to Kur­šių ne­ri­ja, vi­saip gar­si­nan­ti Lie­tu­vą, bū­tų iš­brauk­ta iš UNES­CO są­ra­šo! Tai reikš­tų, kad vals­ty­bė ne­pa­jė­gi, ne­įga­li sau­go­ti sa­vo gam­tos ir kul­tū­ros per­lų, ku­riuos ver­ti­na ir lan­ko pa­sau­lio bend­ruo­me­nė.

- Kaip ma­no­te, kuo baig­sis vi­sa ši už­kur­ta til­to sta­ty­bos pir­tis?

- Ti­kiuo­si, po kons­truk­ty­vių dis­ku­si­jų tiek Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­ja, tiek Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio jū­rų uos­to di­rek­ci­ja ras bū­dų, kaip įgy­ven­din­ti sa­vo pla­nus ne­pa­žei­džiant Kur­šių ne­ri­jos gam­ti­nių ir kul­tū­ri­nių ver­ty­bių. Esa­me jau par­ašę raš­tus, in­for­ma­vę apie ke­ti­ni­mus ties­ti til­tą UNES­CO at­sto­vus, Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­ją.

Kol kas nie­kas ne­ga­li prieš­ta­rau­ti til­to į Kur­šių ne­ri­ją sta­ty­bos idė­jos svars­ty­mui, dis­ku­si­jai. Ta­čiau at­ei­ty­je, jei­gu bus bū­ti­ny­bė, kreip­si­mės ir į pre­zi­den­tę Da­lią Gry­baus­kai­tę, prem­je­rą Al­gir­dą But­ke­vi­čių. Mū­sų pa­čių vi­di­nė nuo­sta­ta tu­rė­tų bū­ti no­ras iš­sau­go­ti Kur­šių ne­ri­ją be jo­kių UNES­CO gąs­di­ni­mų ar vals­ty­bės va­do­vų pa­grū­mo­ji­mo.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Skaityti visus komentarus (22)
vik  10.102.1.11 2014-01-18 15:20:39
nesamones raso, kad tiltas padidintu automobiliu srautus. Ir dabar kas nori ir kiek nori gali nuvaziuot tik keltu reikia persikelt. Tai kaip tas srautas padides? Taigi ne aplinkeli veda.
2 0  Netinkamas komentaras
vik  10.102.1.11 2014-01-18 15:19:59
nesamones raso, kad tiltas padidintu automobiliu srautus. Ir dabar kas nori ir kiek nori gali nuvaziuot tik keltu reikia persikelt. Tai kaip tas srautas padides? Taigi ne aplinkeli veda.
2 0  Netinkamas komentaras
vik  10.102.1.11 2014-01-18 15:19:49
nesamones raso, kad tiltas padidintu automobiliu srautus. Ir dabar kas nori ir kiek nori gali nuvaziuot tik keltu reikia persikelt. Tai kaip tas srautas padides? Taigi ne aplinkeli veda.
2 0  Netinkamas komentaras
Vero  89.116.166.5 2014-01-18 13:24:08
Be abejo, tiltas reikalingas. Jei UNRSKO šito nesupras, tai ir nereikia, O Kuržių neriją reikia šiek tiek urbanizuoti. Padorių pastatų griovimas, kaip kad viešbutis Juodkrantėje, yra tikras barbarizmas. O jei kam norisi pabūti dykumoje, tai regis, kad neuždrausta ir į Sacharą nuvažiuot. Kas dabar yra Kuršių nerija? Dykynė su mažomis oazėmis.Ir esmė ne ta bus tiltas ar ne, bet protingas teritorijos išplanavimas, dalinai išplečiant esamas gyvenvietes, nes turistų srautas turėtų didėti, žinoma jei sugebėsime juos pritraukti. Beje, gal ne visi suprato, tai pasakysiu dar kartą, kad nesiūlau užstatyti sisos Kuršių nerijos teritorijos. Bet reikalingas visai naujas išplanavimas.
3 0  Netinkamas komentaras
mastykime blaiviai  88.119.253.155 2014-01-18 13:04:39
Nereikia piktintis, o siūlau mastyti blaiviai. Tiltas tai ekonominis projektas, kuris turi atsipirkti ir duoti pelną, o tam tikslą pasiekti reikia didinti automobilių srautą, tai elementaru. O kas liečia vietinius gyventojus, tai siūlau nevaryti Dievo į medį, nes dabar čiabuviai keltais keliasi nemokamai, be eilės, n- kartų per dieną . Investavus tokius pinigus į tiltą visos lengvatos baigsis. Kiekvienas savininkas skaičiuos pelną ir tada pažiūrėsim kaip jūs važinėsit tuo tiltu, jeigu už kiekvieną pravažiavimą reikės susimokėti. Geriau melskitės, kad joks tiltas neatsirastų.
2 1  Netinkamas komentaras
Nuo ki­tų me­tų dvy­nu­kų ar dau­giau vai­kų su­si­lau­kę tė­vai gaus pa­pil­do­mas iš­mo­kas, iki vai­kams su­eis dve­ji me­tai. Tam antradienį pri­ta­rė Sei­mas.
Sei­mas an­tra­die­nį bai­gė ke­le­rius me­tus tru­ku­sias dis­ku­si­jas ir įsta­ty­mu įtei­si­no pa­gal­bi­nį ap­vai­si­ni­mą, pa­si­rin­kęs kon­ser­va­ty­vų­jį ke­lią, ku­ris draudžia emb­rio­nų šal­dy­mą.
Ai­ri­jos pi­gių skry­džių įmo­nė „Rya­nair“ dėl ne­apib­rėž­tu­mo, ku­rį iš­pro­vo­ka­vo Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos re­fe­ren­du­me pri­im­tas spren­di­mas pa­si­trauk­ti iš Eu­ro­pos Są­jun­gos (ES), kuriam lai­kui su­stab­dys [...]
Ško­ti­jos pir­mo­ji mi­nis­trė Ni­co­la Stur­geon sa­kė vyk­sian­ti į Briu­se­lį tre­čia­die­nį su­si­tik­ti su Europos Par­la­men­to va­do­vais.
Prieš 80 me­tų, 1936 me­tų lie­pos mė­ne­sį, Vo­kie­ti­jo­je bu­vo įsteig­ta gar­sio­ji Zach­sen­hau­ze­no (Sach­sen­hau­sen) kon­cen­tra­ci­jos sto­vyk­la, ku­rios „sve­tin­gu­mo“ te­ko paragauti ir lie­tu­viams.
Į Vil­nių grįž­ta 350 me­tų se­nu­mo To­ra, dar An­tro­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais nau­do­ta žy­dų ri­tua­li­nėms apeigoms Vil­niaus ge­te.
Lat­vį Ed­vy­ną Šnuo­rę iš­gar­si­no fil­mas „So­vie­tų pa­sa­ka“ (2008). Da­bar jo au­to­rius – po­li­ti­kas, Lat­vi­jos Res­pub­li­kos Saei­mos na­rys, at­sto­vau­jan­tis de­ši­nia­jam Nacionaliniam al­jan­sui. Pra­ėjus [...]
Venc­lo­vų na­muo­se-mu­zie­ju­je Vil­niu­je ren­ka­si poe­tai – ten su­reng­tas tri­jų die­nų Ry­tų Eu­ro­pos poe­zi­jos fo­ru­mas. Jo da­ly­vių biog­ra­fi­nės tra­jek­to­ri­jos la­bai skir­tin­gos, jie gy­ve­na  įvai­rio­se [...]
Šiuo me­tu mes lin­kę ma­ny­ti, kad An­tra­sis pa­sau­li­nis ka­ras bu­vo lai­mė­tas ru­sų krau­ju ir ame­ri­kie­čių pi­ni­gais; ir nors kai ku­riais at­žvil­giais tai tie­sa, tie­sa ir tai, kad nesant Chur­chil­lio Hit­le­ris [...]
Pa­lan­go­je, An­ta­no Mon­čio na­muo­se – mu­zie­ju­je vei­kia dai­li­nin­kės, sce­nog­ra­fės Fi­lo­me­nos Lin­čiū­tės – Vai­tie­kū­nie­nės ta­py­bos par­oda  “Trys ke­lio­nės mintyse ir ti­kro­vėj“.
Lie­tu­va ga­li tap­ti re­gio­no su­skys­tin­tų gam­ti­nių du­jų ly­de­re ir ke­ti­na šio­je sri­ty­je glau­džiau bend­ra­dar­biau­ti su Ny­der­lan­dais, sa­ko ener­ge­ti­kos ministras Ro­kas Ma­siu­lis.
An­tra­die­nį Cen­tri­nio Klai­pė­dos ter­mi­na­lo pa­sta­te ati­da­ry­tas Nor­ve­gi­jos ka­ra­lys­tės Gar­bės kon­su­la­tas, jau an­tra­sis Lie­tu­vo­je. 
43. Tiek tri­taš­kių me­tė Lie­tu­vos sep­ty­nio­lik­me­čiai (U17) krep­ši­nin­kai Sa­ra­go­so­je per Pa­sau­lio čem­pio­na­to aš­tunt­fi­na­lio rung­ty­nes su egip­tie­čiais. Jas lie­tu­viai an­tra­die­nį laimėjo 80:65 (22:11, [...]
Vil­niaus „Lie­tu­vos ry­to“ krep­ši­nio klu­bą šie­met pe­rė­męs 44 me­tų To­mas Pa­čė­sas ir ki­tą se­zo­ną tre­ni­ruos eki­pą. Klu­bas ir krep­ši­nio spe­cia­lis­tas an­tra­die­nį pa­si­ra­šė vienerių me­tų su­tar­tį.
Le­gen­di­nis bri­tų ak­to­rius, „Žie­dų val­do­vo“, „Ho­bi­to“ ir „X-me­nų“ žvaigž­dė Ia­nas McKel­le­nas pri­sta­ty­da­mas sa­vo mo­no spek­tak­lį „W. Sha­kes­pea­re'as sce­no­je, ekra­ne, vi­sur“ at­vi­rai [...]
Gar­bin­gą 80-me­čio ju­bi­lie­jų prieš po­rą me­tų pa­žy­mė­ju­si uz­be­kų kil­mės lie­tu­ve sa­ve iš­di­džiai va­di­nan­ti uz­be­kų bend­ri­jos „Pach­ta­kor“ va­do­vė Kui­sin-oi Zu­jie­nė per dau­giau nei pen­kis Lie­tu­vo­je [...]
Kul­tū­ros mi­nis­tras Ša­rū­nas Bi­ru­tis siū­lo pa­lik­ti ga­lio­ti tei­si­nę ap­sau­gą Ža­lio­jo til­to skulp­tū­roms Vil­niu­je, kad jų ne­bū­tų ga­li­ma panaudoti „po­li­ti­nėms pro­vo­ka­ci­joms“.
Pa­trauk­ti iš akių so­vie­ti­nius re­lik­tus, bet iš­sau­go­ti, kad jau­ni­mas ži­no­tų apie pra­ei­tį, – to­kias už­duo­tis iš­si­kė­lu­si Ukrai­nos val­džia per da­bar­ti­nę de­ko­mu­ni­za­ci­jos ban­gą. Ma­no­ma, kad pa­sa­ko­jant [...]
Tūks­tan­čiams ša­lies abi­tu­rien­tų lai­kant pa­sku­ti­nius eg­za­mi­nus ir ren­kan­tis kar­je­ros ke­lią, di­džių­jų Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų at­sto­vai ra­gi­na at­siž­velg­ti į darb­da­vių poreikius bei pa­si­nau­do­ti [...]
Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos gy­ven­to­jų spren­di­mas pa­lik­ti Eu­ro­pos Są­jun­gą, pri­im­tas pra­ėju­sio ket­vir­ta­die­nio re­fe­ren­du­me, ke­lia ne­ri­mą tiek pra­dė­ju­siems stu­di­jas, tiek dar tik pla­nuo­jan­tiems iš­vyk­ti [...]
Žmo­nės my­li gam­tą ir kar­tais per­dė­tai lin­kę rū­pin­tis gy­vū­nais, ypač ma­žais ir silp­nais. De­ja rū­pes­tis ga­li pa­kenk­ti. Gy­vū­no jau­nik­lį su­ti­kę žmo­nės, pa­ma­no, kad glež­nas mažylis yra pa­lik­tas, [...]
Pie­try­čių Lie­tu­va šie­met pa­il­sės, Gam­tos ty­ri­mų cen­tro prog­no­zė­mis, nuo krau­ja­siur­bių upi­nių ma­ša­lų antp­lū­džio. Pra­ėju­sį sa­vait­ga­lį šio cen­tro moks­li­nin­kai čia ap­ti­ko jau tik pa­vie­nių [...]
„Fiat“ bend­ra­dar­biau­da­mi su „Mit­su­bis­hi“ pir­kė­jams pri­sta­tė nau­ją pi­ka­pą „Full­back“. Iš es­mės tai ge­rą var­dą spė­jęs už­si­tar­nau­ti penk­tos kar­tos „Mit­su­bis­hi Triton (L200)“. Šiuo [...]
Iki šiol iš­skir­ti­nė ita­lų mar­kė „Ma­se­ra­ti“ gar­sė­jo sa­vo ori­gi­na­laus di­zai­no se­da­nais, ku­pė, o šiais me­tais at­ėjo ir vi­su­rei­gių me­tas. Nau­ja­sis vi­sais ke­tu­riais ratais va­ro­mas „Ma­se­ra­ti [...]
Per mė­ne­sį vi­sa­me pa­sau­ly­je apie pu­sę mi­li­jo­no skry­džių vė­luo­ja ar­ba yra at­šau­kia­mi, tad, tur­būt, kiek­vie­nam ke­liau­jan­čiam žmo­gui pa­žįs­ta­mas nu­si­vy­li­mo jaus­mas su­ži­no­jus, kad su­pla­nuo­tas [...]
Iš Pa­lan­gos oro uos­to pra­dė­ti vyk­dy­ti du nau­ji marš­ru­tai.
Vy­res­nių­jų kla­sių moks­lei­viai ak­ty­viai nau­do­ja­si įren­gi­niais ir moks­lo me­tais, ir per at­os­to­gas.
Dar so­vie­ti­niais lai­kais sta­ty­tų dau­giaaukš­čių at­ri­bu­tas – šiukš­lių vamz­džiai, ku­rių nau­jos sta­ty­bos būs­tuo­se, o da­bar ir kai ku­riuo­se se­nes­niuo­se dau­gia­bu­čiuo­se, ne­be­ra­si­me. Nors ši at­lie­kų [...]
Įam­žink sa­vo au­gin­ti­nį kre­čian­tį pokš­tus ar šu­ny­bes. Ori­gi­na­lias nuo­trau­kas siųsk kon­kur­sui „Au­gin­ti­nio pokš­tai“ ir lai­mėk mais­to sa­vo šuniui ar ka­tei.
Šią ma­žą ka­ty­tę kaž­ko­kie sa­dis­tai iš­me­tė iš va­žiuo­jan­čio au­to­mo­bi­lio. Žmo­nės, ma­čiu­sie­ji tą vaiz­dą dėl pa­tir­to šo­ko neįsidėmėjo ma­ši­nos nu­me­rių.
Briu­se­ly­je vy­ku­sia­me Tarp­tau­ti­nės vie­šo­sios po­li­ti­kos agen­tū­ros or­ga­ni­zuo­ta­me sim­po­ziu­me at­kreip­tas dė­me­sys į tai, kad žmo­nės ne­sku­ba nau­do­tis tarp­vals­ty­bi­nės svei­ka­tos priežiūros tei­kia­ma ga­li­my­be [...]
Va­sa­ra vai­kams – mau­dy­nių, pra­mo­gų ir žai­di­mų gry­na­me ore me­tas. Ta­čiau svei­ka­tos spe­cia­lis­tai pa­brė­žia, kad tė­vai tu­rė­tų ati­džiau pri­žiū­rė­ti sau­lė­je žai­džian­čius vai­kus – bet ko­kie [...]
Ar ži­no­jo­te, kad kai ku­rio­se Pie­tų Af­ri­kos oro pa­jė­gų ba­zė­se pa­tru­liuo­ja grei­čiau­si pa­sau­lio sausumos gy­vū­nai ge­par­dai?
Jei­gu įgri­so rau­do­nas, bal­tas ar ro­ži­nis vy­nas, ga­li­te iš­ban­dy­ti nau­ją – ne­se­niai Is­pa­ni­jos bend­ro­vė „Gik“ pri­sta­tė mėlynos spal­vos vy­ną.
Komentarai
Dienos klausimas
Ar profesinės sąjungos vaidina svarbų vaidmenį Lietuvoje?
Taip. Jos yra įtakingos, darbuotojų interesus aktyviai ginančios organizacijos
Profesinių sąjungų veikla prasminga, tačiau galėtų būti aktyvesnė
Ne. Jos silpnos, veikia pavieniui, retas tampa jų nariu dėl baimės prarasti darbą
Profesinių sąjungų veikla man nerūpi
horoskopai
VĖŽYS

VĖŽYS

Prob­le­mos dėl gi­mi­nai­čių sa­vai­tės pra­džio­je ga­li lik­ti ne­ma­lo­niu ak­me­niu šir­dy­je vi­sai sa­vai­tei. An­tra­die­nį ar tre­čia­die­nį už­sis­py­ri­mas ga­li pa­da­ry­ti jums meš­kos pa­slau­gą. Ne­įva­ry­ki­te sa­vęs į kam­pą pats. Sa­vait­ga­lį jū­sų įta­ka žmo­nėms bus kur kas di­des­nė nei jums at­ro­dys.

Daugiau

Komentuojami