Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Valdininkai brėžia regionų kryptis

 
2017 10 11 7:00
Alinos Ožič nuotrauka

Šiandien Seime bus pristatyta Vidaus reikalų ministerijos (VRM) rengiama Baltoji knyga, kurioje numatomos regioninės politikos gairės iki 2027-ųjų.

Regionų vizija jau sukėlė nemenkų diskusijų, mat apskritis ketinama sujungti į regionus ir kiekvienam jų numatyti konkrečią specializaciją. Apie ją merijos sužinojo tik tuomet, kai regioninės politikos gairės jau beveik buvo parengtos.

Kiekvienam – savas kelias

Pagal siūlomą planą (jis bus pristatytas Seime Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto bei VRM rengiamoje konferencijoje „Lietuvos regioninės plėtros kryptys. Baltosios knygos pristatymas“) vietoj esamų 10 apskričių Lietuva būtų suskirstyta į keturis regionus – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių. Kiekvienam regionų numatyta ir konkreti specializacija, į kurią jie privalėtų orientuotis ieškodami investuotojų.

Vilniaus regionui brėžiamos plastiko ir popieriaus gamybos, elektros, šilumos ir vandens tiekimo, transporto ir logistikos, miškininkystės, finansų ir verslo paslaugų, programavimo, IT ir telekomunikacijų, kūrybinės, kultūros bei pramogų veiklos, vaistų ir farmacijos pramonės kryptys. Kauno regionui siūloma orientuotis į chemijos pramonę, maisto ir gėrimų gamybą, statybą, architektūrą ir inžineriją, metalo bei plastiko gamybą, miškininkystę, tekstilę ir aprangą, turizmą ir maitinimą. Klaipėdos regione pagal ministerijos planą turėtų būti plėtojama transporto ir logistikos sritis, taip pat transporto įrangos gamyba, naftos produktų gamyba, chemijos pramonė, miškininkystė bei statyba. Šiaulių regionas, anot ekspertų, galėtų imtis maisto ir gėrimų, transporto įrangos ir elektronikos, metalo, plastiko bei popieriaus gamybos, taip pat miškininkystės, tekstilės ir žemės ūkio.

Abejoja pasiūlymais

Pagal VRM rengiamą regionų specializacijos krypčių modelį numatytos ne tik regionų, bet ir konkrečių savivaldybių prioritetinės plėtros kryptys. Pavyzdžiui, Šakių rajono savivaldybėje, ekspertų manymu, turėtų vyrauti žemės ūkio veikla. „Vežimas statomas prieš arklį – pirmiausia parengiamas darbas, o tik paskui diskutuojama apie jį“, – „Lietuvos žinioms“ teigė Šakių rajone esančios UAB „Gelgaudiškio gelžbetonis“ direktorius Edmundas Rinkevičius. Anot verslininko, ministerijos valdininkų nurodomas kelias nėra tas, kuris padėtų pritraukti investicijų. Šakių rajone, nors ir vyrauja žemės ūkio šakos, visiems gyventojams darbo tikrai nebus. Todėl turi būti plėtojamos ir kitos verslo sritys.

Povilas Urbšys: „Regioninės politikos gairėms parengti Vidaus reikalų ministerijos valdininkai pasirinko netinkamą būdą.“

Šakių rajono meras Edgaras Pilypaitis taip pat mano, jog žemės ūkio šakos stiprybė rajone yra santykinė. Todėl, pasak jo, nuogąstaujama, kad verslo koncentracija bus regionų centruose, o kitoms savivaldybėms grės sąstingis. Kai kur tokia situacija susiklosčiusi jau dabar – tiek Šakių, tiek Jurbarko ar kai kurie kiti regiono rajonai apskričių centrams reikalingi kaip darbo jėgos donorai. „Kad periferijoje atsigautų ekonomika, vienintelė išeitis – diferencijuoti mokesčius. Tie verslo atstovai, kurie norėtų plėstis, turėtų mokėti mažesnius mokesčius, nei moka didžiuosiuose miestuose esančios tokios pat įmonės“, – tvirtino E. Pilypaitis.

Nenori tapti užkampiu

Pagal Baltojoje knygoje numatytą skirstymą į regionus Panevėžio apskrities visai nebeliktų. Ji taptų Šiaulių regiono dalimi. Pasak Panevėžio regiono plėtros tarybos pirmininko, Pasvalio rajono mero Gintauto Gegužinsko, apie tokį suskirstymą, koks yra siūlomas, negali būti net kalbos. „Iš principo nesitinkame su tokia taktika, kai pirmiausia parengiama apskričių ir regionų pertvarkos schema, o tik paskui su ja supažindinamos savivaldybės, apskritys. Ekspertai turėjo tartis su apskričių, savivaldybių vadovais, ką ir prie ko jungti. Jie negalėjo nuspręsti savivaldybėms už akių“, – piktinosi Panevėžio regiono plėtros tarybos pirmininkas. G. Gegužinskas ironizavo, kad galbūt visą Lietuvą reikėtų suskirstyti į du regionus – Vilniaus kraštą ir likusią šalies dalį.

Išklausys pastabas

Vidaus reikalų viceministras Giedrius Surplys ramino, kad regioninės politikos gairės – Baltoji knyga – dar nėra baigtos rengti. Esą tai tik pirminis jų variantas, parengtas bendradarbiaujant su ekspertais, ministerijomis, regionų plėtros tarybomis, Lietuvos savivaldybių asociacija, verslo atstovais, bendruomenėmis. „Lauksime konferencijos dalyvių vertinimų ir pasiūlymų, kad projektas virstų strateginiu dokumentu“, – aiškino viceministras. Jis pabrėžė, jog Baltoji knyga turėtų būti įtvirtinta Seimo arba Vyriausybės nutarimu kaip strateginis regioninės politikos dokumentas.

Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto (VVSK) pirmininko Povilo Urbšio teigimu, vadovaudamasis principu, kad tvirtas regionas – tvirta valstybė, parlamentas po rinkimų VRM pavedė parengti regioninės politikos gaires. „Tačiau užduočiai įvykdyti VRM pasirinko netinkamą būdą. Į Baltosios knygos rengimą reikėjo kuo plačiau įtraukti kompetentingus regionų, savivaldos žmones, rasti balansą tarp poreikio centralizuoti ir būtinybės decentralizuoti procesą“, – pripažino komiteto pirmininkas.

Pasak jo, kuriamos metodikos, numatomos specializacijos turėtų būti ne tikslas, o tik priemonė regionų plėtrai spartinti. Bandymai nurodinėti „iš viršaus“, koks privalėtų būti vienas ar kitas regionas ir kaip jį derėtų plėtoti, sukūrė situaciją, kad šalyje iki šiol nėra tikrosios regioninės politikos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"