Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
GIMTASIS KRAŠTAS

Valdžios atstovai pasiryžę – regioninė politika bus lankstesnė

 
Kristinos Kučinskaitės (LŽ) nuotrauka

Ministerijų, savivaldybių ir įvairių su Lietuvos regionine politika susijusių institucijų aukščiausio lygio vadovai paviešino tai, ką maždaug pusmetį aktyviai svarstė siekdami, kad šalyje gerėtų tiek ekonominė, tiek demografinė padėtis.

Savas idėjas ir pasiūlymus jie pateikė pirmą kartą rengtame Regioninės politikos pavasario forume.

Vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas įsitikinęs, kad regionų politika turi būti formuojama ne pavieniais sprendimais, bet sistemingai. Dėl jos krypties turi sutarti visos suinteresuotos šalys – ministerijos, savivaldybės, verslo ir nevyriausybinės organizacijos.

„Kviečiame diskutuoti ir spręsti, kokios regioninės politikos mums reikia, kokius regionus ateityje norime matyti. Akivaizdu, kad reikia naujo kokybės impulso. Regionų politika pagaliau turi būti paremta viešojo ir privataus sektoriaus partneryste ir tapti daugiau nei priemone panaudoti Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas“, – teigia E. Misiūnas.

Forume buvo aptariamos regioninės politikos problemos, perspektyvos, pristatomi gerosios patirties pavyzdžiai iš skirtingų savivaldybių, sprendžiami paslaugų prieinamumo, verslo plėtros, regioninės specializacijos, nacionalinės ir vietos valdžios galios balanso klausimai.

„Vienas iš susitikimo tikslų yra pranešti, jog artimiausiu metu keisis Europos sąjungos (ES) lėšų skirstymo principai – jie bus daug priimtinesni tiems, kas kuria bei įgyvendina projektus. Savivaldybės turėtų pradėti laisviau kvėpuoti, o parama bus skiriama tik po to, kai bus aiški vizija, ką ketinama įgyvendinti“, – sakė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) viceministras Giedrius Surplys.

Anot jo, iki šiol atsakingos institucijos, vertindamos projektus, kuriems prašoma ES paramos, vadovaudavosi itin griežtais kriterijais ir ta idėja, kuri jų neatitikdavo, likdavo neįgyvendinta.

„Todėl per visą finansavimo laikotarpį Lietuvoje sukūrėme daugiau infrastruktūros nei jos reikėtų. Mūsų šalyje jos yra du kartus daugiau nei ES vidurkis, o tai reiškia, kad dalis naujų ar rekonstruotų pastatų iš viso nėra arba menkai tenaudojami“, – sakė finansų viceministrė Loreta Maskaliovienė.

Anot jos, būtent tolimesnės nenaudingos infrastruktūros, kuria dabar reikia rūpintis ir išlaikyti, plėtros ir tikimasi išvengti pakoregavus Lietuvos regionų politiką.

Taip pat bus siekiama, kad skirtingų institucijų valdininkai turėtų visą bendrą informaciją apie tai, kokie projektai įgyvendinami šalyje. Tuomet bus išvengta itin panašių idėjų realizavimo.

„Dar ne visos šio finansinio laikotarpio ES lėšos paskirstomos, todėl kviesime savivaldybes pateikti konkrečias idėjas, galinčias įtakoti darbo vietų kūrimą bei emigracijos stabdymą. Jei jos „netilps į rėmus“, bet bus tikrai efektyvios, ieškosime būdų, kaip jas paversti tikrove“, – patikino G. Surplys.

Manoma, kad forumo metu vykstančios diskusijos padės išaiškinti regionų problemas bei būdus, kaip jas būtų galima spręsti. To tikimasi, nes ES šiuo metu Lietuvą vertina kaip vieną regioną, kuriam būdingos bendros situacijos.

Vieningai sutarta, jog pagerinti situaciją visose apskrityse įmanoma radus ir įvardinus kiekvienos jų išskirtinumą. Nuolat stiprinant pastarąjį, viliamasi sukurti tolygią ekonominę ir demografinę padėtį visame krašte.

DALINKIS:
0
0
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"