Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
GIMTASIS KRAŠTAS

Vilniaus gatvių pavadinimai: nebeliks K.Škirpos ar Melioratorių gatvės?

 
2017 11 07 11:30
Romo Jurgaičio (LŽ) nuotrauka

Garsiai nuskambėję Rūtos Vanagaitės pasisakymai apie partizanų vadą Adolfą Ramanauską – Vanagą išprovokavo ne tik audringas visuomenės reakcijas, bet ir atkreipė dėmesį į tautai reikšmingų asmenybių įamžinimą viešose erdvėse.

Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius neseniai išreiškė poziciją dėl vis dar egzistuojančių sovietinius kolaborantus įamžinančių sostinės erdvių.

„Partizano Adolfo Ramanausko Vanago juodinimas primena kai kuriuos dalykus – mūsų atminties žaizdas ir spragas. Juk mūsų atmintis ir mūsų istorija įkvepia eiti tolyn“, – savo „Facebook“ paskyroje teigė sostinės meras.

Man labai patinka, kad Centre turime Didžiąją gatvę, o Žvėryne – Maloniąją, kuri prie visų režimų buvo Malonioji gatvė. Man tai yra labai gražu.

Prieš porą metų R. Šimašiaus sprendimu nuo Žaliojo tilto buvo nukeltos ant jo stovėjusios skulptūros. Ši akcija sukėlė daug diskusijų, tačiau didžioji dauguma miestiečių palaikė tokį savivaldybės sprendimą.

Naujasis sostinės mero užmojis – Petro Cvirkos skvero bei jame esančio paminklo ir Kazio Škirpos alėjos tvarkymas bei keitimas: „Tačiau tebeturime Petro Cvirkos skverą ir paminklą. Šis žmogus aktyviai kolaboravo su sovietais okupantais. <...> Dar sostinėje turime Kazio Škirpos alėją. Taip – šis žmogus buvo Lietuvos savanoris, su bendražygiais pirmasis iškėlęs vėliavą Gedimino pilies bokšte, bandęs atkovoti Lietuvos laisvę nuo sovietų 1941 metais. Tačiau tai ir žmogus, kuris aktyviai siūlėsi į pagalbą naciams žudant mūsų piliečius žydus, kuris leido garbingą sukilimą prieš sovietus sutepti nekaltų Lietuvos žmonių krauju.“

Tokios mero idėjos susilaukė palaikymo, tačiau kai kurie politikai iš karto pasiūlė čia nesustoti ir žengti keliais žingsniais toliau. Seimo narys Mantas Adomėnas teigė, kad negalima apsiriboti demonstratyviais gestais ir reikia siekti nuoseklios desovietizacijos. Savo kreipimęsi Remigijui Šimašiui Mantas Adomėnas pasiūlė atkreipti dėmesį ir į kitų Vilniaus gatvių, mokyklų pavadinimus bei atminimo lenteles.

„Tokios gatvės, kaip S. Nėries, L. Giros, tebeįamžina sovietiniam režimui nusipelniusių veikėjų panteono fragmentus. Pergalės, Nugalėtojų, Kolektyvo gatvių, Pergalės tilto pavadinimai atspindi komunistinę ideologiją, o Melioratorių, Mechanikų, Metalo gatvės yra sovietinės gatvių vardų darybos reliktai“, – teigiama Manto Adomėno kreipimąsi į Vilniaus merą.

Tačiau buvęs Vilniaus ceremonmeisteris ir miesto istorijos entuziastas Saulius Pilinkus mano, kad tokie gatvių pavadinimai nėra kažkuo blogi: „Dėl gatvių pavadinimų – Melioratorių ir t. t. – nėra taip blogai. Melioratoriai juk buvo ir prieškario Lietuvoje, tai yra garbinga profesija. Su kai kurių veikėjų vardais pavadintomis gatvėmis situacija jau kiek kitokia.“

Kalbant apie istoriją, miestus savo vardu vadino dar Aleksandras Makedonietis, norėdamas įsiamžinti. Žinoma, Lietuvoje ši tradicija nėra tokia sena.

„Konkrečiais vardais gatvės Vilniuje pradėtos vadinti XIX šimtmečio antroje pusėje, – LŽ teigė Saulius Pilinkus. – Pati tradicija vadinti vietovardžius (ne gatves) asmenybių vardais – jau labai sena. Antai Kudirkos Naumiestis dar XVII amžiuje buvo pavadintas Vladislavovu, pagal Vladislovą Vazą.“

Vis dėlto didesnio masto gatvių pavadinimų keitimas Vilniuje pirmą kartą vyko miestą prijungus prie Lenkijos. Šv. Jurgio prospektas (dabartinis Gedimino) virto Adomo Mickevičiaus gatve, Antakalnyje atsirado Karių kapų gatvė. Nacių okupacijos metais Adomo Mickevičiaus gatvė tapo Hitlerio gatve.

Tačiau didžiausio masto Vilniaus gatvių pavadinimų keitimas įvykdytas sovietmečiu.

„Visi atėję svetimi norėjo perkrikštyti savo vardais“, – pažymėjo Saulius Pilinkus.

Sovietmečiu daugelis istoriškai susiklosčiusių gatvių pavadinimų buvo keičiamos ideologiniais sumetimais. Valstiečių, Tarybų, Stalino, Felikso Dzeržinskio, Komunarų, Maksimo Gorkio, Lenino gatvės bei prospektas buvo gerai žinomi kiekvienam vilniečiui. Ir tai – tik keli pavyzdžiai. Po Nepriklausomybės atkūrimo, iki 1992 metų, dauguma tokių pavadinimų buvo likviduoti ir didžiajai daliai Vilniaus Senamiesčio bei centro gatvių sugrąžinti senieji pavadinimai. Vis dėlto kai kurie sovietmečiu gatvėms priklijuoti pavadinimai prigijo.

Saulius Pilinkus / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka
Saulius Pilinkus / Ritos Stankevičiūtės (LŽ) nuotrauka

Dauguma Senamiesčio gatvių pavadinimų atspindi vienoje ar kitoje vietoje skirtingais laikotarpiais įsikūrusias socialines, konfesines grupes, amatininkų cechus, vienuolių ordinus, bažnyčias ar net kelius į kitus miestus.

Vilniuje taip pat galima aptikti gatvių su netikėtais bei savotiškais pavadinimais – Kopūstėlių, Garsioji, Lūkesčių, Malonioji, Naujoji, Nuotakų, Palaimos, Svajonių, Švarioji, Anapilio, Auros bei Džiaugsmo gatvės.

„Man labai patinka gyventi Europoje, kur žinai, kad prie tris šimtus metų čia buvo Ilgoji gatvė ir dabar ji yra Ilgoji. Man labai patinka, kad Centre turime Didžiąją gatvę, o Žvėryne – Maloniąją, kuri prie visų režimų buvo Malonioji gatvė. Man tai yra labai gražu“, – savo nuomone pasidalino Saulius Pilinkus.

Tiesa, imantis gatvių pavadinimų keitimo projektų, Vilniaus miesto savivaldybei derėtų atsižvelgti ne tik į pačius ryškiausius sovietinės ideologijos reliktus, bet ir į tokius pavadinimus, kaip Čigonų gatvė, kurie politiniu korektiškumu nedvelkia nė iš tolo.

Beje, antradienį į diskusiją įsitraukė ir visuomenininkas, režisierius Marius Ivaškevičius. Jis savo „Facebook“ paskyroje paragino panaikinti K. Škirpos alėją: „Tai kaip bus su ta Škirpos alėja? Visiems jau atrodo aišku, kad šitas Hitlerio šuo buvo pagrindinis žydų žudynių Lietuvoje šauklys ir bet kokie jo kiti nuopelnai Lietuvai dėl to nebetenka prasmės. Visiems aišku, kad žydai ir visas Vakarų pasaulis toliau mums badys pirštu į tą alėją, užuot investavę į Lietuvą pinigus. Visi viską supranta, bet niekas nieko nedaro. Remigijus Šimašius, Saulius Skvernelis, Viktoras Pranckietis, Ramūnas Karbauskis, Dalia Grybauskaitė – ar kas nors jūsų gali išspręsti šį klausimą? Ar yra kažkas šeštas, kuris viską sprendžia?“

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
GIMTASIS KRAŠTAS
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"