Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ISTORIJA

6 įdomiausios Antrojo pasaulinio karo operacijos

 
PAL/Scanpix nuotraukos

Antrojo pasaulinio karo metu buvo vykdoma daug svarbių operacijų, kurias atlikdavo komandosas – kareivis, parengtas atlikti specialias kovos užduotis už fronto linijos. Kitaip nei Pirmojo pasaulinio, Antrojo pasaulinio karo metu karinių operacijų galimybės išsiplėtė – pradėtos vykdyti oro operacijos. Bet net ir patobulėjus karo technikai, komandosams reikėjo didžiulės drąsos vykdyti karines operacijas, nes kaip skelbia „Business Insider“, kai kurios iš jų buvo beprotiškos ir neracionalios. 

Pateikiame 6 įdomias Antrojo pasaulinio karo misijas:

1. Brangus kanojų reidas prieš Vokietijos laivus

Karališkųjų Britanijos jūrų pėstininkų grupelei, pavadintai „Kriauklių herojai“ (angl. Cockleshell Heroes), buvo įsakyta plaukti kanojomis Žirondos upe link vokiečių laivų ir ant jų korpusų pritvirtinti sprogmenis. Į misiją buvo išsiųsti 10 komandosų.

Operacija vyko nesėkmingai vos tik ji prasidėjo – kanojos apvirto dėl kliūčių upėje ir didelių bangų. Tik 2 pėstininkai – Herbertas Hasleris ir Billis Sparksas – išsigelbėjo ir pasiekė doką Bordo mieste, dar dviems nutiko hipotermija, likę 6 buvo suimti Vokietijos kareivių. Britanijai ši misija atsiejo nemažai pinigų.

Apie šią misiją 1955 metais buvo sukurtas filmas „The Cockleshell Heroes„, o 2013 metais apie šią misiją ir ją išgyvenusius 2 herojus išleista Paddy Ashdowno knyga „A brilliant little operation: The Cockleshell Heroes and the Most Courageous Raid of World War 2“.

2. Nenusisekęs bandymas nužudyti Vokiečių generolą Erwiną Rommelį

Britai, prieš pradėdami operaciją pavadinimu „Flipper“, turėjo didelių užmojų – siekė sunaikinti Italijos žvalgybos tarnybą, Italijos generalinį štabą, Generalinį Vokietijos štabą ir svarbiausia, nužudyti feldmaršalą Erwiną Rommelį.

Vokiečių generolas Erwinas Rommelis
Vokiečių generolas Erwinas Rommelis

Bet operacijai sutrukdė ne kas kita, o blogas oras ir Generaliniam Vokietijos štabui padaryta žala buvo žymiai mažesnė nei planuota, tiesą sakant, štabas buvo tik minimaliai apgadintas. Įsilaužę į štabą, britų komandosai rado tik tuščią E. Rommelio darbo kabinetą, mat pats E. Rommelis buvo vis dar Romoje, nes dėl blogo oro jam teko atidėti skrydį. Bet kaip anuomet sakė pats E. Rommelis, ši britų ataka buvo geniali.

3. Pasipriešinimas Vokietijos atominės energijos projektui

Antro pasaulinio karo metu pagrindinis Europoje amoniako tiekėjas buvo Norvegijos gamykla šalia Vemorko hidroelektrinės. Riukane pastatyta „Norsk Hydro“ amoniako gamykla buvo ir sunkiojo vandens gamintoja ir tiekėja.

1940 metais Vokietijai okupavus Norvegiją „Nors Hydro“ atsidūrė vokiečių rankose. Ji tapo dalimi Vokietijos atominės energijos projekto gamintis sunkųjį vandenį, kuris buvo naudojamas branduolinio ginklo kūrimo programoje. Nuo 1940 metų gamyklą bandytą sprogdinti ne vieną kartą, tačiau iki pat 1943 metų, visi bandymai buvo nesėkmingi.

1943 metais gamyklos bombardavimas buvo pavestas atskiram Norvegijos specialiosios paskirties būriui Nr.1, tačiau pirmas jų bandymas taip pat buvo nesėkmingas, kaip ir visi kiti bandymai iki tol.

Riukane pastatyta „Norsk Hydro“ amoniako gamykla buvo ir sunkiojo vandens gamintoja ir tiekėja/wikipedia.org nuotrauka
Riukane pastatyta „Norsk Hydro“ amoniako gamykla buvo ir sunkiojo vandens gamintoja ir tiekėja/wikipedia.org nuotrauka

Buvo susprogdintas sunkiojo vandens cechas, kuris vėliau buvo atstatytas, o gamyklos apsauga po šios norvegų atakos, buvo dar labiau sustiprinta.

Svarbiausia buvo išnaikinti sunkųjį vandenį, su kuriuo Vokietija galėtų pasigaminti branduolinę bombą. Dėl to norvegai pasinaudodami pasitaikiusiomis palankiomis aplinkybėmis pasirinko sunaikinti ne gamyklą, o sunkiojo vandens rezervus.

1944 metais JAV karinės oro pajėgos pradėjo bombarduoti Vemorką, todėl vokiečiai nusprendė perkelti sunkiojo vandens gamybą į Vokietiją, o visas sunkiojo vandens atsargas išsivežti. Sunkusis vanduo geležinkelio vagonais Tinšo ežeru iš Riukano buvo plukdomas link geležinkelio linijos Tinisete. Norvegai kelte „SF Hydro“ padėjo 8,5 kg plastiko bombą su laikrodžio mechanizmu. 1944 metų vasario 20 dienos ankstų rytą keltas buvo susprogdintas ir jame esantis krovinys nuskendo, Vokietijos branduolinės bombos kūrimo programa buvo sustabdyta.

4. Vokiečių parašiutininkų „staigmena“ belgams

Eben-Emaelio fortas arba dar kitaip tiesiog vadinamas Belgijos fortu, buvo statomas trejus metus – 1932–1935 metais. Jis gynė Belgijos-Vokietijos sieną, turėjo 800 karių ir buvo laikomas neįveikiamu. Bet tai truko tik iki Antrojo pasaulinio karo pradžios.

1940 metais ankstų gegužės rytą 85 vokiečių parašiutininkai kariniais sklandytuvais nusileido ant forto ir iškart perėmė forto valdymą į savo rankas. Parašiutininkai buvo ginkluoti kryptiniais užtaisais, o tai buvo naujovė, kaip ir desantiniai sklandytuvai, todėl belgai nebuvom tam pasiruošę, jie neturėjo apsaugos nuo oro atakų. Parašiutininkai kryptiniais užtaisais sunaikino ir sugadino šarvuotuosius bokštelius. Kai fortą pasiekė likusi Vokietijos armijos dalis, fortas buvo visiškai užimtas vokiečių. Belgai pasidavė.

5. Benito Mussolini išgelbėjimas Gran Saso kalnuose

Kai 1943 metais fašistinė diktatūra Italijoje buvo nuversta, Benito Mussolini buvo įkalintas. B. Mussolini buvo nugabentas Gran Saso kalnų masyve esantį slidinėjimo kurortą, į kurį buvo galima patekti tik sklandytuvu arba užkilti funikulieriumi. Gran Saso aukštis 2912 metrų.

B. Mussolini
B. Mussolini

Adolfas Hitleris asmeniškai paskyrė vokiečių oberšturmbanfiurerį Otto Skorzeny vadovauti B. Mussolinio išlaisvinimo operacijai. Buvo panaudoti vokiečių sklandytuvai su parašiutininkais. Kai italai pamatė kaip sklandytuvai sudūžta į kalnus, o vokiečiai parašiutininkai leidžiasi į slidinėjimo kurortą ir jį užima, italai nusprendė nesipriešinti. O. Skorzeny pavyko išvaduoti B. Mussolini – jie lėktuvų paliko Gran Sasą.

Oberšturmbanfiureris Otto Skorzeny
Oberšturmbanfiureris Otto Skorzeny

6. Britai susprogdina savo laivą

Prancūzijos vakarų pakrantėje Sen Nazere vokiečiai turėjo uždengtą ir nuo bombų apsaugotą povandeninių laivų bazę. Joje taip pat buvo vienintelis sausasis dokas už Vokietijos ribų, kuriame tilpo linijinis laivas „Tirpitz“. Šį sausą doką britai norėjo sunaikinti, tačiau dokas buvo stipriai apsaugotas.

Į britų operaciją, kuri buvo pavadinta „Didžiausias visų laikų reidas“ sunaikinti sausą Vokietijos doką, buvo išsiųstas 96 metrų ilgio eskadrinis minininkas „HMS Campbeltown“, lydimas kelių mažesnių laivų. Į misiją buvo pasiųsti ir 16 katerių, bet 12 iš jų buvo sunaikinti jiems dar net nepriartėjus prie doko. „HMS Campbeltown“ rėžėsi į doko vartus. Vokiečiai pagrobė 215 britų karių, 169 iš jų nužudė. Bet viskas tuo nesibaigė – britų eskadriniame minininke buvo 4,5 tonos sprogmenų, kitą rytą po užpuolimo, laivas sprogo. Sausasis dokas buvo sugriaustas, todėl vokiečių povandeninių laivų kariniai pajėgumai Atlanto vandenyne susilpnėjo.

Eskadrinis minininkas „HMS Campbeltown”
Eskadrinis minininkas „HMS Campbeltown”

.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"