Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Didžio karvedžio atminimas jungia tautas

 
2017 12 08 6:00
Konstantinas Ostragiškis./
Konstantinas Ostragiškis./ Wikipedia.org nuotrauka

Kijevo Pečorų lauros Uspenjės sobore rengiamasi atstatyti vieno šlovingiausių XVI amžiaus Europos karvedžių, Oršos mūšio nugalėtojo kunigaikščio Konstantino Ostrogiškio antkapinį paminklą. Ukrainiečių ir lietuvių pastangomis įgyvendinamas projektas tapo galimybe dar kartą prisiminti bendrą mūsų istoriją, toliau stiprinti bendradarbiavimą įvairiose srityse.

Paramą idėjai atkurti antkapinį paminklą Lietuvos didžiajam etmonui K. Ostrogiškiui, pasižymėjusiam daugeliu karo žygių, išreiškė ne tik Lietuvos bei Ukrainos politikai, visuomenės veikėjai, istorikai, bet ir verslininkai.

Vakar Vilniaus prekybos, pramonės ir amatų rūmai (PPAR) kartu su Kijeve veikiančiu labdaros fondu „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“ surengė K. Ostrogiškio antkapinio paminklo atkūrimo projekto pristatymą.

Įkomponuos ir Vytį

Menotyrininkai antkapinį paminklą Lietuvos didžiajam etmonui, Trakų vaivadai, Vilniaus kaštelionui K. Ostrogiškiui (1460–1530) laiko žymiu Renesanso epochos Ukrainos meno kūriniu. Paminklą tėvui, praėjus 50 metų po jo mirties, užsakė Kijevo vaivada Konstantinas Vosylius Ostrogiškis.

Paminklas K. Ostrogiškiui buvo sunaikintas per Antrąjį pasaulinį karą, 1941 metais susprogdinus Uspenjės soborą. Spėjama, kad taip pasielgė SSRS armija. Sobore buvo sandėliuojamos ginklų ir sprogmenų atsargos, atsitraukdami rusai jų nenorėjo palikti priešui. Iš paminklo liko tik piešiniai, nuotraukos ir aprašymai archyvuose. Uspenjės soboras buvo atstatytas 2000-aisiais. Dabar atėjo laikas atkurti ir XVI amžiaus meno kūrinį.

Konkurso būdu atrinkti trys Lietuvos ir Ukrainos skulptoriai (Arūnas Sakalauskas, Olesijus Sidorukas ir Borisas Krylovas) už surinktas privačias lėšas jau yra sukūrę du paminklo maketus. Vienas jų eksponuojamas Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje.

Originalus paminklas bus 7,5 metro aukščio, 6 metro pločio ir daugiau kaip 1 metro storio. Dalis marmuro detalių bus padengta auksu, kaip buvo įprasta to meto prabangioms skulptūroms. Ostrogiškiai kilę iš Gediminaičių, todėl paminklo viršuje, šalia kunigaikščių giminės herbo, remiantis Vakarų Europos pavyzdžiais, bus įkomponuotas ir giminės herbas Vytis.

Skulptorius A. Sakalauskas vakar pasakojo, kad paminklo modelis kuriamas dvejus metus: po mažą gabalėlį, daug ką perdarant iš naujo. „Renesanso stilistika mūsų XXI amžiaus žmogui yra gana sudėtinga. Tačiau tai kėlė mūsų profesionalumą padaryti ką nors tobula“, – aiškino jis. Skulptorius B. Krylovas pridūrė, kad šį dvišalį bendradarbiavimą vainikuos puikus rezultatas, kuris bus mūsų bendras pasididžiavimas.

Paveldo atkūrimas svarbus verslui

K. Ostrogiškio antkapinio paminklo atstatymu aktyviai rūpinasi pernai visuomenės veikėjo, nusipelniusio Ukrainos kelininko Roberto Gabulo, palaikomo Lietuvos ambasados Ukrainoje, įsteigtas labdaros fondas „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“.

„Atminimo apie didį žmogų, kuris atliko reikšmingą vaidmenį mūsų bendroje istorijoje, išsaugojimas yra labai svarbus. Todėl turiu užtikrinti šio projekto, kurį remiame, gyvybingumą. Sieksiu, kad kunigaikščio K. Ostrogiškio antkapinio paminklo atkūrimas neliktų tik graži svajonė. Įsibėgėję darbai teikia vilties, kad paminklas bus atkurtas. Kunigaikščio K. Ostrogiškio atminimo įamžinimas – galimybė dar kartą priminti bendrą abiejų tautų, lietuvių ir ukrainiečių, istoriją, stiprinti abiejų šalių bendradarbiavimą kultūros, meno, istorijos srityse“, – pabrėžė R. Gabulas.

Alfredas Bumblauskas: „Nėra geresnio siužeto, kaip Konstantinas Ostrogiškis, jo paveldas Vilniuje ir Kijeve, kuris sujungtų dvi mūsų sostines ir dvi mūsų šalis.“

Prie šio svarbaus projekto įgyvendinimo prisideda ir mūsų šalies verslininkai. Spalio pabaigoje Vilniaus PPAR pasirašė bendradarbiavimo susitarimą su labdaros fondu „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“. Vilniaus PPAR prezidento Sigito Leonavičiaus teigimu, siekiama, kad Lietuvos ir Ukrainos verslininkų bendradarbiavimas apimtų ne tik ekonominę sritį, bet ir prisidėtų prie mūsų valstybių istorinių bei kultūrinių saitų stiprinimo.

Alfredas Bumblauskas./ Romo Jurgaičio nuotrauka
Alfredas Bumblauskas./ Romo Jurgaičio nuotrauka

„Memorandumo pasirašymas su labdaros fondu „Kunigaikščių Ostrogiškių karūna“ dviejų šalių verslininkų bendradarbiavimą perkėlė į naują etapą: kartu siekiame ne tik gerų rezultatų verslo srityje, kartu rūpinamės ir abiejų valstybių istorinio-kultūrinio paveldo atkūrimu“, – akcentavo jis. S. Leonavičius įsitikinęs, kad rūmų iniciatyva Lietuvoje pavyks rasti verslininkų, kuriems rūpi ne tik ekonomika, verslas, bet ir daryti gerus šviečiamuosius darbus, atkurti istorijos ir kultūros paveldo vertybes, todėl prisidės prie K. Ostrogiškio antkapinio paminklo atstatymo.

Paramą projektui žada ir Ukrainos verslas. Lietuvoje viešintis šios šalies pramonininkų ir verslininkų sąjungos pirmasis viceprezidentas Sergejus Prochorovas pabrėžė, kad stiprėja dvišaliai ekonominiai ryšiai, politiniai santykiai yra geri. Dabar atėjo laikas verslui, Ukrainos ir Lietuvos žmonėms pasirūpinti mūsų bendra kultūra.

Taps lietuviška meka

Renginyje dalyvavęs Lietuvos ambasadorius Ukrainoje Marius Janukonis dėkojo visiems, kas dirba bendro Lietuvos ir Ukrainos paveldo labui: abiejų šalių istorikams, privatiems rėmėjams, valstybinėms institucijoms, skulptoriams, be kurių pagalbos K. Ostrogiškio antkapinio paminklo atstatymas nebūtų pajudėjęs. Taip pat jis kvietė Lietuvos ir Ukrainos verslininkus bei visuomenę prisidėti prie šio išskirtinio projekto.

Vilniaus universiteto profesoriaus istoriko Alfredo Bumblausko manymu, Kijevo Pečorų lauroje atstatytas K. Ostrogiškio antkapinis paminklas taps tam tikra lietuviška meka, traukos centru Kijeve. Kartu per šio didžio karvedžio asmenybę mes galime pristatyti Ukrainos gyventojams Vilnių, parodyti kiek rusėnų – baltarusių ir ukrainiečių protėvių – paveldo yra mūsų sostinėje. Profesorius priminė, kad atsidėkodamas Dievui už pergalę Oršos mūšyje K. Ostrogiškis šalia Aušros vartų pastatė Švč. Trejybės šventovę, kur dabar veikia bazilijonų cerkvė ir vienuolynas. „Nėra geresnio siužeto, kaip K. Ostrogiškis, jo paveldas Vilniuje ir Kijeve, kuris sujungtų dvi mūsų sostines ir dvi mūsų šalis“, – įsitikinęs A. Bumblauskas.

Sutriuškino maskvėnų kariuomenę

K. Ostrogiškis – reikšminga figūra Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) istorijoje. Pasak A. Bumblausko, jis – tikras bendros Ukrainos ir Lietuvos istorijos sūnus, žymiausias visų laikų Lietuvos karvedys. Istoriniai šaltiniai mini 63 jo pergales įvairiuose mūšiuose. Garsiausia, patekusi į pasaulio karybos istoriją, – 1514 metų Oršos mūšyje prieš Maskvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenę.

K. Ostrogiškis gimė Šiaurės Vakarų Ukrainoje, Voluinėje, Ostrogo pilyje. Voluinės kunigaikščiai dar nuo XIII amžiaus giminiavosi su Lietuvos valdovais. K. Ostrogiškio motina – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo palikuonio Ivano Bielskio duktė. Dosnumu, gera širdimi garsėjęs K. Ostrogiškis žinomas kaip stačiatikių cerkvių fundatorius, mokyklų vaikams prie jų steigėjas. Tai, kad stačiatikių tikėjimo kunigaikščiui Gardino Seimas 1522 metais patikėjo Trakų vaivadiją, buvo reta išimtis to meto politikoje.

Ukrainos istorijos vadovėliuose apie Ostrogiškius rašoma, kad jie buvo stambūs magnatai, daugelio žemių Voluinėje, Podolėje, Galicijoje, aplink Kijevą savininkai, užėmė svarbius valstybinius postus LDK ir Lenkijoje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"