Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Ką Gruzijos kunigaikštytė prisimena apie Stefaniją Radvilaitę

 
2017 06 19 16:05
Karlo Briulovo tapytas Stefanijos Radvilaitės portretas
Karlo Briulovo tapytas Stefanijos Radvilaitės portretas

Apie mums mažai žinomą Dominyko Radvilos dukrą Stefaniją Radvilaitę (1810–1832) žinių yra nedaug. Šiek tiek jos gyvenimo detalių atskleista jos draugės Aleksandros Rosset-Smirnovos knygoje „Dienoraščiai. Prisiminimai“ (Maskva, „Nauka“,1989).

Su A. Rosset – Gruzijos kunigaikščių Cicišvilių giminės palikuone – Lietuvos kunigaikščių giminės palikuonė S. Radvilaitė susipažino Peterburge, kilmingųjų merginų Jekaterinos vardo institute. Stefanijos tėvas napoleono armijos pulkininkas D. Radvila (1786–1813) žuvo mūšyje, kai jai tebuvo treji metukai. Lengvabūdei jos motinai Teofilei iš Moravskių giminės dukra tuo metu nelabai rūpėjo (pasak kitų šaltinių, ji buvo iš jos atimta). Tad Stefaniją globoti apsiėmė tolima jos giminaitė, Rusijos imperatoriaus našlė Marija Fiodorovna.

Piršosi daug kas

S. Radvilaitei buvo tik šeši metukai, kai ją atvežė į kilmingų merginų institutą. Čia ji praleido 12 metų, po to tapo carienės dvaro freilina. Graži ir turtinga mergina buvo geidžiama nuotaka, tačiau jai nesisekė su jaunikiais. Radvilų siūlomas tolimas giminaitis Ferdinandas Friedrichas Radvila netikėtai mirė. Kitas ją įsimylėjęs kandidatas – Riurikaičių palikuonis kunigaikštis Lvovas – jai nepatiko.

Gražuolės širdį bandė užkariauti ir žymusis diplomatas, mecenatas, meno kolekcionierius, kunigaikštis N. Jusupovas (jo anūkas Feliksas Jusupovas vėliau prisidėjo prie G. Rasputino nužudymo). Kai kunigaikštytė kartu su imperatoriene M. Fiodorovna ir kitomis freilinomis lankėsi Jusupovų rūmuose Archangelskoje, jis liepė Stefanijos kambarį pripildyti rožių ir pasiuntė jai laišką: „Kunigaikštyte, leiskite man po Jūsų kojomis pakloti savo širdį ir visus turtus“. Tačiau Stefanija atsakė:“Kunigaikšti, nereikia man nei Jūsų širdies, nei Jūsų rožių.“

Imperatorienė ėmė kunigaikštytei siūlyti vokiečių kilmės generolo-feldmaršalo sūnų, grafą Liudwiką Wittgensteiną. Jis sugebėjo patikti Stefanijai, ir 1828 metais jie susituokė. Apsigyveno Peterburge, vienuose iš Fontankos krantinėje buvusių prabangių rūmų.

Pageidavo lietuviškų valgių

Visame mieste garsėjo Wittgensteinų virėjo, prancūzo Maître Lallemand, pagaminti pietūs. Pas juos visada susirinkdavo nemažai svečių: užsienio diplomatai, kunigaikštis Suvorovas ir kt. Didžiam virėjo nusivylimui, Stefanija jo paruoštų patiekalų beveik nevalgė; ji pageidavo lietuviškų, įprastų iš vaikystės Nesvyžiuje, kuriuos jai paruošdavo jos asmeninė virėja. Kai kiti valgė prancūzo pagamintus patiekalus, jai atskirai patiekdavo barščius, virtinukus, koldūnus, daržovėmis ir mėsa įdarytą pyragą, keptas bulves su svogūnais, bruknių gaivą.

Deja, Stefanijos šeimyninė laimė tęsėsi neilgai: ji susirgo ūmia tuberkuliozės forma. Gydytojai patarė išvažiuoti į Bad Ems kurortą. Tačiau liga greitai progresavo, ir 1832 metais Stefanija mirė. Jai tebuvo 22 metai. Jos draugė A. Rosset rašė: „... ji nesikankino, tiktai kosėjo ir silpo. Kartą vakare apsivilko rožinės spalvos atlasinę suknelę, apvedžiotą baltais nėriniais, smarkiai užsikosėjo ir silpnu balsu paprašė vyro, kad padarytų jai „un lait de poule“ (kiaušinių ir pieno kokteilį), tačiau neprarijo nė šaukštelio, palenkė galvelę ant vyro peties – mirė“.

S. Radvilaitė buvo palaidota Družnoselje dvare, netoli Gatčinos, į pietus nuo Peterburgo. Žmonos atminimui L. Vitgenšteinas pagal A. P. Briulovo projektą ten pastatydino šv. Stefanijos koplyčią – mauzoliejų.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"