Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Kaip Spalio revoliucija prisidėjo prie Lietuvos Nepriklausomybės

 
2017 11 07 14:10
Vladimiras Leninas - bolševikų lyderis 
Vladimiras Leninas - bolševikų lyderis 

Šiandien sueina lygiai 100 metų nuo viso pasaulio istorijos raidą nulėmusios Rusijos Spalio revoliucijos. Nors tai nusinešė milijonus gyvybių ir sukūrė Sovietų Sąjungą – „blogio imperiją“ , tačiau būtent bolševikų atnešta sumaištis leido lietuviams išsprūsti iš carinės Rusijos gniaužtų ir sukurti savo valstybę, kurią galima pavadinti dabartinės Nepriklausomos Lietuvos pagrindu.  

Apie lietuvius, dalyvavusius Spalio revoliucijoje, latvių šaulius, revoliucijos įtaką Lietuvai, siekiant valstybingumo, bolševikų klaidas LŽ kalbasi su Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doc. dr. Algirdu Jakubčioniu.

Taip, kad bolševikų pergalė iš esmės atvedė prie to, kad lietuviai per 20 metų sugebėjo susikurti stiprų patriotizmo jausmą.

– Ar daug yra žinoma apie lietuvius, dalyvavusius 1917 m. Spalio revoliucijoje?

– Na, tokių nebuvo daug. Ta dalis lietuvių, kurie prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pasitraukė į Rusiją, pernelyg neįsitraukė į to meto įvykius stengdamiesi išgyventi. Kad išgyventi reikėjo, rodo vien Kazio Griniaus pavyzdys – jo žmoną su dukra nužudė bolševikai.

Tačiau būta ir socialistinės pakraipos lietuvių, kurie galų gale prisijungė prie bolševikinio judėjimo. Būtent tuo laikotarpiu su bolševizmu susisaistė Vincas Mickevičius-Kapsukas ir Zigmas Aleksa-Angarietis. Kadangi Sniečkų šeima gyveno Rusijos teritorijoje, Antanas Sniečkus taip pat užsikrėtė šitomis idėjomis.

Man gilų įspūdį paliko tai, kad 1919 metais, būdamas šešiolikos metų, grįžęs į Lietuvą, Suvalkiją, jis bandė organizuoti žemės ūkio komunas – grubiai tariant kolūkius. Vadinasi, bolševikų revoliucija ir visi šie įvykiai kai kuriuos asmenis iš tiesų paveikė.

– Gerai žinomas faktas, kad prie revoliucijos smarkiai prisidėjo latvių šauliai. Kodėl tarkime, latvių, o ne lietuvių ar estų šauliai?

– Latvijos teritorija, Kuršas, buvo labiau nei Lietuva integruota į Rusijos imperiją. Latvijoje pramonė buvo žymiai labiau išvystyta, nei kad lietuvių iki, tarkime, 1914 metų. Taigi pramoniniai ryšiai buvo glaudesni, darbininkų judėjimo mastas – taip pat buvo didesnis.

Latvių šauliai net ne tai, kad dalyvavo revoliucijoje, bet ilgainiui tapo viena iš bolševikų atramos jėgų, padedančia saugoti valdžią. Tačiau tai nebuvo vien latviai. „Latvių šauliai“ tapo terminu, apibendrinančiu visas tas Vakarų Europos tautas, kurios įsiliejo į bolševikų judėjimą ar bolševikų gynimą.

Tarkime, paimti į nelaisvę austrai, vengrai, vokiečiai, čekai – visi jie imti vadinti bendru pavadinimu. Beje, garsusis Jaroslavas Hašekas, parašęs „Šveiko nuotykius“, taip pat buvo Rusijoje, dalyvavo bolševikų judėjime, vienu metu netgi tapo komisaru ir tik po to grįžo į Prahą. Tiesa, judėjime dalyvavo ir kelios dešimtys kinų. Bet jie latvių šauliais vadinami nebuvo, tačiau taip pat gynė bolševikus.

Šios sąvokos pervertinti nereikia. Latvių šauliai egzistavo, tačiau tai buvo visus probolševikiškai nusiteikusius europiečius, kovojusius už bolševikų interesus, apibendrinantis terminas.

– Nors prieš šimtą metų Lietuvoje pagrindinis klausimas buvo valstybingumas ir nepriklausomybė, kaip tarp lietuvių vertinta revoliucija? Ką apie ją galvojo Lietuvos kairieji, kad ir tie patys socialdemokratai?

– Socialistais buvo ne vien socialdemokratai, egzistavo ir socialistai liaudininkai. Bet kokiu atveju į revoliuciją jie žiūrėjo gana kontraversiškai. Visų pirma dėl to, kad aiškiu tapo bolševikų siekis užimti Lietuvą. Kai bolševikai 1919 metais pradėjo veržtis į Lietuvą, visi suprato, kad reikia ginti kraštą, reikia ginti nepriklausomybę. Skirtingų pažiūrų asmenys buvo priversti susivienyti, ginant valstybės interesus.

Kalbant apie politines pažiūras, galiu pateikti pavyzdį, kad su socialdemokratais dažniausiai susikirsdavo krikščionys demokratai ir būtent dėl požiūrio į švietimą. Krikščionys demokratai reikalavo, kad visam švietimui vadovautų krikščionys demokratai, atitinkamai krikščioniška demokratine dvasia, o socialdemokratai buvo kategoriškai prieš, teigdami, kad švietimas turi būti apolitiškas ir panašiai. Tų skirtumų požiūryje į vidaus gyvenimą buvo visados, tačiau po bolševikų invazijos jie nebuvo esmingi.

Turėkime omenyje, kad tie, kurie simpatizavo bolševikams, 1918 metų spalio mėnesį įkūrė Lietuvos komunistų partiją. Tačiau ta partija visados kovojo prieš Lietuvos valstybingumą ir niekada nebuvo legali.

– Kokia buvo Spalio revoliucijos įtaka, siekiant Lietuvos nepriklausomybės?

– Šiuo metu yra teigiama, kad revoliucijos terminą jau vėliau sugalvojo Stalinas, idant parodytų, kokį fenomenalų darbą nudirbo bolševikai. Tačiau anuomet buvo kalbama apie bolševikų perversmą. Ir maždaug penkerius metus tikrai buvo vartojami terminai „ginkluotas sukilimas“ arba „perversmas“. Be to, vakar viename komentare perskaičiau, kad reikia sakyti ne revoliucija, o perversmas, taip kad ir viešoji nuomonė Lietuvoje jau keičiasi, atsiranda būtent tokia nuostata.

Doc. dr. Algirdas Jakubčionis / www.if.vu.lt nuotrauka
Doc. dr. Algirdas Jakubčionis / www.if.vu.lt nuotrauka

Galima pasakyti vienpusiškai, kad užėmę valdžią bolševikai jau spalio 25–26 dienomis suformavo tezes, skelbiančias, kad buvusios Rusijos imperijoje gyvenusios tautos turi teisę atsiskirti ir sukurti savo valstybę. Bet šalį nuo 1917 metų spalio valdžiusios bolševikų vyriausybės tepasakė, kad tautų klausimas bus svarstomas pasibaigus karui ir bus kalbama tik apie autonomijos statusą, tai yra net minties nebuvo apie tai, kad galės kurtis savarankiškos valstybės.

Vėliau atskirais dekretais arba įstatymais valstybingumas buvo pripažintas Lenkijai ir Suomijai. Dar vėliau sudaryta taikos sutartis su Lietuva ir taip pat pripažinta nepriklausomybė.

Svarbu yra ir tai, kad kilo pasipriešinimas, išsivystęs į vadinamąjį Baltųjų judėjimą. Tai buvo žingsnis, neutralizavęs nacionalinius Rusijos imperijos pakraščius. Šitos tautos nepalaikė Baltųjų judėjimo todėl, kad baltieji kalbėjo apie vieningą ir nedalomą Rusiją. Bolševikų išmestas lozungas apie tai, kad egzistuoja teisė atsiskirti, jiems pasitarnavo jau vien todėl, kad Baltųjų judėjimas negavo jokios paramos iš tų imperijos pakraščiuose esančių tautų.

Beje, dar viena iš tokių „nacionalinių klaidų“ – kai bolševikai užėmė Vilnių ir čia pastatė Vinco Mickevičiaus-Kapsuko vyriausybę, valstybinėse (bolševikinėse) įstaigose pradėta kalbėti rusų kalba. Kiekvienam gyventojui tai buvo ne tiek bolševikų, kiek rusų sugrįžimas. Iš esmės dėl šitos priežasties Lietuvos gyventojai ir atmetė bolševizmą: „rusai, ir tiek“.

– Ar galima teigti, kad be bolševikų perversmo sukeltos sumaišties buvusioje imperijoje nebūtų nepriklausomos Lietuvos?

– Galima. Juk baltieji kalbėjo apie vieningą ir nedalomą Rusiją, nesunku suprasti, kas būtų nutikę šiems laimėjus. Taip, kad bolševikų pergalė iš esmės atvedė prie to, kad lietuviai per 20 metų sugebėjo susikurti stiprų patriotizmo jausmą.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"