Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Lapkričio 13-oji istorijoje. Trijų tautų didvyrės gimimas

 
2017 11 13 15:30
wikipedia.otg nuotrauka

1806 m. lapkričio 13 dieną grafienė Ana von Mol, po santuokos geriau žinoma kaip Ona Pliaterienė, pagimdė pirmagimę mergaitę, kuria pakrikštijo Emilijos vardu. Prabangioje aristokratų aplinkoje gimė būsima didvyrė, kurią iki šiol bando privatizuoti lietuviai, lenkai ir gudai. Netgi tenka pripažinti, kad Lenkijoje ir Baltarusijoje Emilija Pliaterytė labiau integruota į didįjį nacionalinės šlovės panteoną.

Deja, bet šviesia vaikyste mergaitė negalėjo pasigirti. Dėl to kalti tėvų tarpusavio vaidai, kurie baigėsi tuo metu ganėtinai retu šeimos iširimu. Kai tėvai išsiskyrė, Emilijai tebuvo devyneri. Dukrytė su mama paliko Vilnių ir persikraustė į giminaičių dvarą prie Daugpilio. Nepaisant psichologinių išbandymų, kuriuos teko patirti, Emilija buvo labai gabus vaikas ir mokėjo pagrindines Europos kalbas. Taip pat ji turėjo gabumų piešti ir karštai domėjosi istorija.

1829 m. Emilija su mama aplankė Varšuvą ir išgirdo svarbią žinią – bręsta sukilimas. Deja, grįžus, visos mintys nukrypo liūdna linkme. Mirė mama ir Emilija paniro į depresiją. Bandė ieškoti ryšių su tėvu, tačiau jis nenorėjo nieko girdėti apie ankstesnį savo gyvenimo tarpsnį.

Iš depresijos Emiliją išvadavo būtent sukilimas. Kai 1831 metais Lenkijoje prasidėjo maištas prieš carinę priespaudą, Emilijai tebuvo dvidešimt penkeri. Pusbroliai, su kuriais praleido vaikystę dvare, buvo tvirtai nusiteikę jungtis į kovą, apie tai svajojo ir Emilija. Tačiau trapi mergina ir sukilimas atrodė visiškai nesuderinami dalykai. Visgi Emilija nusikirpo plaukus, persirengė kariniu munduru ir patraukė į karą.

Galbūt ji fiziškai neprilygo vyrams, tačiau turėjo įstabų ginklą – įkvėpti kitus sugebančią iškalbos dovaną. Prie Dusetų bažnyčios Pliaterytė pasakė tokią ugningą kalbą, kad tuojau prie sukilėlių prisijungė 300 naujų narių. Sukilėliai patraukė pulti Dineburgo tvirtovę, tačiau jos, deja, nesugebėjo įveikti. Tiesa, jiems pavyko bent sumušti rusų žandarus, kurie vyko slopinti maišto į Žemaitiją, taip pat pavyko užimti Zarasus.

Suprasdama, kad reikia jungtis ir vienytis, Emilija nuvyko su likusiais po mūšių kariais pas Karolį Zaluskį ir pasiūlė kovoti drauge. Pastarasis kreivai pasižiūrėjo į galimybę kautis kartu su mergina. Emilijai teko vykti į Ukmergę, kur pagaliau prisijungė prie vieno iš sukilėlių būrių. Emilija narsiai kovėsi mūšyje prie Maišiagalos. Beje, nuo Ukmergės iki pat Emilijos žūties ją ištikimai lydėjo adjutantė Marija Rašanavičiūtė. Ji buvo kilusi iš smulkių bajorų, atrodė kaip nerūpestinga kvatoklė, bet iš tiesų buvo ištikima ir drąsi kovotoja.

Po to, kai, atvykus naujam karo vadui Gedgaudui, sukilėlių kariuomenė buvo reorganizuota, Emilijai buvo suteiktas kapitono laipsnis, tačiau realiai ji buvo palikta be savo dalinio. Nepaisant to, Emilijai ir Marijai dar pavyko dalyvauti itin atkakliame Šiaulių mūšyje, kur merginos rodė drąsos pavyzdį ir iš apsupties išvedė didžiulę gurguolę. Tačiau Lietuvoje sukilimas blėso ir Emilija, kartu su Marija ir pusbroliu Cezariu nusprendė per Užnemunę pasitraukti į Varšuvą bei ten toliau tęsti kovą.

Jiems teko kelionėje patirti labai daug sunkumų. Emilija labai nusilpo. Paskutines jos jėgas atėmė žinia, kad sukilimas pralaimėjo visur. Ji mirė nuo išsekimo nedidelėje eigulio trobelėje, globojama artimiausių žmonių. Emilija mirė vos sulaukusi 25-erių metų. Ji buvo slapta palaidota Kapčiamiesčio kapinėse.

Emilija tikrai nebuvo vienintelė mergina, dalyvavusi šiame sukilime. Tačiau ji išsiskyrė drąsa, charizma ir patriotiniu užsidegimu. Poetas Adomas Mickevičius, sužinojęs apie Emilijos mirtį, paskyrė jai eilėraštį. Pusseserės atminimu labai rūpinosi ir per sukilimą gyvas likęs Emilijos bendražygis Cezaris. Labai greitai Emilija buvo pradėta vadinti naująja Joaną Arkiete, apie ją pradėtos rašyti pjesės, buvo piešiami pomirtiniai jos portretai. Romantizmo epochoje buvo kuriamas idealizuotas merginos įvaizdis.

Lenkijoje Emilijos Pliaterytės atvaizdas buvo ant 50 zlotų nominalo. Jos vardu buvo pavadinta karo metu veikęs Lenkijos liaudies armijos pagalbinis batalionas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"