Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
ISTORIJA

NKVD kova prieš Antaną Gustaitį

 
Paskutinė žinoma Antano Gustaičio nuotrauka, padaryta po suėmimo įkalinus Vilniuje, NKVD kalėjime, 1941 m. kovo mėn./Lietuvos ypatingojo archyvo nuotrauka

Akronimai NKVD ir KGB stipriai įsirėžę į daugelio lietuvių sąmonę. Nors iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad tai tik nekaltų raidžių samplaikos, tačiau už jų slepiasi milijonai pamerktųjų mirčiai. Vienas jų – žymus lietuvių aviatorius, lėktuvų konstruktoriaus brig. gen. Antanas Gustaitis. Prieš 76 metus, 1941 m. kovo 4 d. NKVD suėmė A. Gustaitį ir į Baudžiamąją bylą Nr. 1966 buvo įsegtas pirmas lapas.

Baudžiamoji byla Nr. 1966 – chrestomatinis pavyzdys kaip veikė SSRS jėgos struktūros susidorodamos su nonkonformizmo poziciją užėmusiais piliečiais. Bandymai nepasiduoti naujajai tvarkai buvo vertinami vienareikšmiškai ir jiems nuslopinti panaudotos brutaliausios priemonės. Visa tai ypatingai svarbu, nes vis grįžtama prie lyginimo tarp tada (sovietmečio) ir dabar (atkurtos Nepriklausomybės). Dėl priešiškų jėgų veiklos didėja tikimybė, kad išmoktos pamokos pasimirš ir lyginant svarstyklės gali nukrypti ne į tą pusę.

Brig. gen. inž. Antano Gustaičio baudžiamosios bylos Byla Nr. 1966 virželis./Lietuvos ypatingojo archyvo nuotrauka

Taip pat atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją yra ypatingai svarbu neleisti interpretuoti istorijos taip, kaip patogu ją perrašinėjantiesiems. Pirminiai šaltiniai gerai ir tiksliai perteikia tikrovę, visų pirma skaityti reikia būtent juos. Archyve saugomoje Baudžiamoji byla Nr. 1966 byloje esantys pačių NKVD pareigūnų surašyti dokumentai liudija apie paskutiniuosius A. Gustaičio gyvenimo mėnesius – suėmimą, ilgus, varginančius ir demagogija persunktus tardymus bei įrodymų nereikalaujantį teismą, pasmerkusį jį mirties bausmei. Nuosekliai skaitant bylos dokumentus galima suprasti kaip veikė SSRS jėgos struktūros, kokie metodai buvo taikomi ir kaip gyveno NKVD sulaikytieji. Skaitant nekyla net mintis, kad anuomet – „prie ruso“ – buvo geriau.

Šeštokai

Po Karo aviacijos likvidacijos į atsargą išleistas A. Gustaitis situacijai aštrėjant 1941 m. pradžioje ruošėsi pereiti per sieną į Vokietiją, pas savo anksčiau ten išvykusią šeimą. 1940–1941 m. nemažai Lietuvos žmonių ieškojo būdų pabėgti nuo sovietų primestos „tvarkos“. A. Gustaitis susirado vedlius, kurie padėtų jam pereiti sieną, už tokią būsimą paslaugą sumokėjo jiems 3 000 rublių. Sienos perėjimas buvo numatytas kovo 4 d. į Vokietijos okupuotą Lenkijos teritoriją už Šeštokų.

Planas buvo toks: A. Gustaitis įsėda į Kauno – Alytaus traukinį, įsigyja bilietą iki Alytaus, bet išlipa Šeštokuose. Ten turėjo sėsti į vedlio vežimą, su juo važiuoti iki Mockavos ir paskui vedliui lydint pereiti sieną.

Tačiau nesėkmės prasidėjo nuo pat pradžių. Pirmiausia vėlavo vedlys – vietoj sutartos 11 val. į Kauną atvyko tik apie 14 val. Reikėjo labai skubėti, nes Alytaus traukinys turėjo išvykti 14:50 val. Skubėdamas A. Gustaitis įsėdo į traukinį be bilieto. Kontrolierius „zuikį“ pagavo, teko mokėti baudą, o bilietą nusipirko traukiniui stovint Kazlų Rūdoje. Šeštokuose, kaip buvo sutarta, A. Gustaitis iš traukinio išlipo į kitą pusę nuo stoties ir pėsčias patraukė tolyn. Čia jį pavijo vedlių vežimas. Tačiau netoli pavažiavus, važnyčiotojus sustabdė rusų pasieniečiai ir ėmė tikrinti dokumentus. A. Gustaitis mėgino bėgti, bet, pasieniečiams ėmus šaudyti, sustojo ir pasidavė.

Ant pradinių bylos dokumentų A. Gustaitis pasirašinėjo lietuviškai. Vėliau tardymų protokoluose parašai jau pasirašyti kirilica.

Po sulaikymo A. Gustaitis suimtas, atlikta krata, nufotografuotas ir paimti pirštų atspaudai. Ir NKVD mašina pradėjo veikti visu pajėgumu – kovo 5 d. atliktas pirmasis tardymas, o kitą dieną – pora akistatų su sulaikytais vedliais. Manytina, kad A. Gustaitis per daug stambus laimikis, jog būtų paliktas Lietuvos enkavedistams, todėl nepaprastai skubant konvojumi išsiųstas į Maskvą. Skubėjimą liudija kovo 7 d. priimamas nutarimas: „GUSTAITĮ Antaną, Kazio sūnų specialiu konvojumi su tardymo byla siųsti į Maskvą SSSR NKVD tardymo dalies dispozicijon.“ ir jau kovo 8 d. A. Gustaičiui Maskvos NKVD kalėjime išduodami kvitai apie paimtus „saugojimui“ daiktus ir vertybes.

Lietuvos aviacijos muziejaus nuotrauka

Naktiniai tardymai

Maskvoje prasidėjo rimti tardymai – iš viso atlikta 10, iš kurių trys dvigubi (su pertrauka). Tardymų trukmė įvairi – nuo 3–5 valandų iki 10–12, du tardymai tęsėsi 15–16 valandų, o dar du – apie 23 valandas. Siekiant varginti ir palaužti sulaikytoją beveik visi NKVD tardymai vykdavo naktį. Tardyme buvo stengiamasi sudaryti įspūdį, kad viskas daroma besivadovaujant įstatymais. Protokolų rankraščiuose po kiekvieno atsakymo A. Gustaičio parašas, gale protokolo standartinė frazė: „Protokolas mano perskaitytas, užrašytas pagal mano žodžius teisingai“ ir parašas. Klausimuose mandagumas – tik „jus“, „jūsų“, „jums“ – na bent jau protokoluose užrašyta taip.

Tačiau tarp eilučių galima perskaityti, jog buvo ir kita medalio pusė. Ypač reikšmingi du jau minėti ilgiausiai trukę tardymai, per kuriuos pateikta viso labo tik po šešis klausimus. Vidutiniškai vienam klausimui tenka beveik po 4 valandas! Kyla klausimas – ką tardytojas su A. Gustaičiu ten veikė? Atsakymą sufleruoja tai, kad po tokių ilgų tardymų ar jų pertraukų, pasitaikydavo toks tardymo siužetas:

Klausimas: Jūs tardymui ne viską pasakėte apie antisovietinę savo veiklą ir veiklą kitų asmenų, su kuriais buvote susijęs. Siūlome pratęsti savo parodymus.

Atsakymas: Apie savo antisovietinę veiklą aš papasakojau viską. Tiesa, kai kuriuos savo anksčiau duotus parodymus galiu papildyti.

Karo aviacijos viršininkas brig. gen. inž. Antanas Gustaitis, Kaunas /VšĮ Plieno sparnų archyvas

Ir tada prasidėdavo „papildymas“, kuriame atsiskleisdavo dar vienas ar keli A. Gustaičio „nusikalstamos veiklos“ epizodai. Siekiant patikslinti A. Gustaičio pateiktus atsakymus buvo organizuojamos kitų suimtųjų tardymai, per kuriuos siekta išsisaiškinti ryšius su A. Gustaičiui bei jo vykdytą priešišką veiklą prieš tarybų Lietuvą.

Kaltinimai

Po labai įtemptų kovo mėnesį organizuotų tardymų, balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais Baudžiamąją bylą Nr. 1966 rutuliojosi vangiai – per tą laikotarpį buvo vos du tardymai. Jų metu A. Gustaičiui primygtinai siūlyta papildyti jo ankstesnius parodymus. Vis dėlto prasidėjus Vokietijos ir SSRS karui byla įgavo neregėtą pagreitį – A. Gustaitis paskubomis dar du kartus tardytas. Pasibaigus paskutiniam tardymui NKVD tarnybtojas nuspręndė, kad surinkta pakankamai įrodymų ir remiantis jais buvo surašyta kaltinamoji išvada. A. Gustaitis pakaltintas, kad:

a) aktyviai priešinosi sovietų valdžios įvedimui Lietuvoje;

b) vykdė šnipinėjimo veiklą vokiečių žvalgybos naudai;

c) dalyvavo kuriant kontrrevoliucinės organizacijos centrą Lietuvos SSR teritorijoje;

d) bandė nelegaliai pereiti sieną iš SSSR į Vokietiją, kad galėtų kovoti prieš Sovietų Sąjungą, t.y. nusikaltimais numatytais pagal RSFSR BK 58 straipsnio, p. 1-a.

Keista, kad enkavedistų nedomino nei kokie tie „šnipinėjimo“ duomenys, nei jų apimtis, nei kada, kur ir iš ko jie buvo gauti.

Įdomus momentas – apie šnipinėjimą vokiečių žvalgybai yra minima viename tardymo „maratone“, bet labai nedaug, galima sakyti, tik užuomina:

... Turiu pastebėti, kad savo ketinimus perduoti man žinomus duomenis aš taip pat nesuspėjau įvykdyti, išskyrus kai kuriuos duomenis, mano perduotus ŠENBERGUI.

Klausimas: Kas toks yra ŠENBERGAS ir kokius šnipinėjimo duomenis jūs jam perdavėte?

Atsakymas: Su Vsevolodu ŠENBERGU aš pažįstamas nuo 1919 metų ir su juo bičiuliavausi. Žinodamas, kad ŠENBERGAS ruošiasi išvažiuoti į Vokietiją ir kad jis antisovietiškai nusiteikęs, susitikęs su juo 1940 m. gruodį ir 1941 m. sausį aš jam pranešiau duomenis apie sovietines oro pajėgas ir apie aerodromų vietas Lietuvos respublikoje.

Ir tiek... Keista, kad enkavedistų nedomino nei kokie tie „šnipinėjimo“ duomenys, nei jų apimtis, nei kada, kur ir iš ko jie buvo gauti. Jokių papildomų klausimu, jokių patikslinimų. Kai tuo tarpu apie pogrindinį laikraštuką „Laisvoji Lietuva“ (šį laikraštuką leido Jonas Jablonskis (kalbininko J. Jablonskio sūnus)) tardytojai domėjosi nepaprastai smulkmeniškai – kas, ką pasakė, kaip, kada, kur?.. Todėl tik belieka spėlioti, ar apie tuos „šnipinėjimo duomenis“ A. Gustaitis nebuvo prievarta „įteigtas“ pasakyti.

Įdomūs parašai

Ant pradinių bylos dokumentų A. Gustaitis pasirašinėjo lietuviškai. Vėliau tardymų protokoluose parašai jau pasirašyti kirilica. Manytina, kad mokėdamas laisvai rašyti rusiškai ir, tikriausiai NKVD tardytojams reikalaujant, pasirašinėjo rusiškai. Tačiau pastebima tendencija – vėlesnių tardymų protokoluose A. Gustaičio rusiškas parašas gerokai pakitęs: rusiškosios „y“ apatinė kilpelė kitokia, kitokia „c“ parašo gale, o labiausiai pakitusi vardo raidė „A“, kuri vėliau dingsta. Kyla pagrįsta abejonė, ar tikrai čia paties A. Gustaičio parašai? Žinoma į tai galėtų atsakyti tik grafologijos specialistai. Kita vertus, vėlgi tegalime tik spėlioti, kokias „įtikinamas poveikio“ priemones naudojo NKVD, po kurių žmogus pasirašo po bet kuo...

10. Skrydžio aplink Europa dalyviai Kauno aerodrome – trečias iš kairės skrydžio sumanytojas ir vadovas plk. ltn. A. Gustaitis. Lietuvos aviacijos muziejaus nuotrauka

Teismas ir nuosprendis

Po to, kai buvo surašyta kaltinamoji išvada, A. Gustaičio likimas buvo nulemtas. Jei dar tardymo metu buvo bent stengiamasi viską pavaizduoti juridiškai teisingai, tai teismas tebuvo farsas. Kaltinamojoje išvadoje rašoma: „Bylą nagrinėti uždarame teismo posėdyje, nedalyvaujant kaltinimui ir gynybai ir be liudininkų iškvietimo“.

Lietuvos aviacijos muziejaus nuotrauka

Teisingiausias teismas pasaulyje! Stalininės represijų mašinos mechanizmas turėjo veikti nestrigdamas. Negi čia reikėjo dar terliotis su kokiais nors advokatais, užsiiminėti teisminiais ginčais. Dar netyčia pasirodys, kad įrodymai neįtaigūs ar netikri. Ir teismas tarsi tankas pervažiuoja:

„Išdėstytu pagrindu ir vadovaujantis RSFSR BTK 319 ir 320 straipsniais SSSR Aukščiausiojo Teismo Karinė Kolegija nuteisė Gustaitį Antaną Kazimirovičių aukščiausia bausme – sušaudyti, konfiskuojant turtą. Nuosprendis galutinis ir neskundžiamas.“

Kas prieš sovietų valdžią – tas turi būti sunaikintas. Ir štai liūdniausias ir paskutinis Baudžiamosios bylos Nr. 1966 dokumentas:

SSR Sąjungos Aukščiausiojo Teismo Karinės Kolegijos 1941 metų liepos 7 d. nuosprendis – aukščiausia bausmė sušaudyti – Gustaičiui Antanui, Kazio sūnui įvykdyta 1941 metų spalio 16 d. <...> SSSR NKVD 1-jo specialaus skyriaus 5-jo poskyrio vyresnysis operatyvinis įgaliotinis Valstybės saugumo jaunesnysis leitenantas Sašenkovas.

VšĮ Plieno sparnai nario Gintauto Kačergio išversta Baudžiamoji byla Nr. 1966 laikantis chronologinio principo paskelbta interneto svetainėje http://www.plienosparnai.lt/page.php?1311 Čia galite rasti visus byloje esančių dokumentų kopijas ir jų vertimą į lietuvių kalbą.

TRUMPAI

Antanas Gustaitis gimė 1898 m. kovo 26 d. Obelinės kaime, Marijampolės apskrityje. Lietuvai paskelbus nepriklausomybę savanoriu įstojo į Karo aviacijos mokyklą, ją baigęs tarnavo Karo aviacijoje, dalyvavo Nepriklausomybės kovose. 1925 m. išbandė savo pirmąjį lėktuvą ANBO-I, kurio pavadinimas šifruojamas – Antanas Norėjo Būti Ore. Studijavo prestižinėje Aukštojoje aeronautikos ir mechaninių konstrukcijų mokykloje Prancūzijoje. 1934 m. pakirtas Karo aviacijos viršininku. Viena geriausių savo konstrukcijų ANBO-IV 1934 m. vasarą atliko nepaprastai tikslų skrydį aplink Europą ir aplankė 12 valstybių sostines. Per tarnybą Lietuvos karo aviacijoje sukonstravo ir ore išbandė 9 tipų ANBO lėktuvus. Jais buvo apginkluotos Karo aviacijos eskadrilės – 1940 m. iš 120 lėktuvų 56 buvo ANBO konstrukcijos lėktuvai.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"