Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISGYNYBAŠEIMA IR SVEIKATA
ŠVIETIMASŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
ISTORIJA

Valstiečių karas ir pavojingiausias Martyno Liuterio varžovas Tomas Miuntzeris

 
Dvylikos straipsnių pamfletas
Dvylikos straipsnių pamfletas

Savo dienomis jis buvo populiaresnis net už Martyną Liuterį. Valstiečių karo vedlys, 1525 metais vertintas kaip revoliucionierius. Jis visiškai negerbė socialinės hierarchijos. Autoritetais jis nelaikė nei princų, nei kunigaikščių, nei vyskupų ar kitų dignitorių. Parengta pagal BBC bei Historynotes.info informaciją.

Tokį požiūrį vyras grindė nuostata, kad kiekvienas žmogus yra lygus prieš Dievą. Savo veiklos pradžioje Martyną Liuterį Tomas Miuntzeris laikė ginklo broliu, tačiau vėliau išleido du stambius pamfletus, nukreiptus prieš Martyną Liuterį, kuriuose Reformacijos pradininkas vadinamas „melų daktaru“, „Vitenbergo popiežiumi“ bei kitais įžeidžiais terminais. Jis griežtai pasisakė prieš Martyną Liuterį dar ir dėl to, kad šis tikėjimu gynė privačią nuosavybę ir turtus. Martynas Liuteris savo ruožtu Tomą Miuntzerį paskelbė velnio pasekėju ir galų gale Tomas Miuntzeris buvo nukirsdintas. Pats Martynas Liuteris vėliau pripažino, kad Tomas Miuntzeris buvo pačiu pavojingiausiu jo oponentu.

Olandų remiami, po beveik dešimties metų šiaurės vakarų Vokietijoje esančio Miunsterio miestiečiai ištrėmė savo vyskupą ir įkūrė komuną, gyvavusią nuo 1534 metų iki 1535 metų.

Tomas Miuntzeris geriausiai žinomas dėl savo dalyvavimo Valstiečių kare. Patys aktyviausi šio karo dalyviai buvo anabaptistai – Reformacijos judėjimo šalininkai, atmetę vaikų krikštą, nenorėję pripažinti Martyno Liuterio siūlomų dogmų ir norėję atmesti bet kokias egzistuojančias teologines nuostatas, o ne su šiomis diskutuoti.

Po Reformacijos proveržio Europoje pradėjo formuotis naujos protestantiškos sektos, nepripažįstančios Martyno Liuterio nustatytos, vėliau Jono Kalvino tęstos magisterinės Reformacijos krypties.

Žymiausi Reformacijos radikalai buvo minėtieji anabaptistai. Jų ambicija buvo bendras bet kokios nuosavybės atsisakymas.

Tarp anabaptistų iškilo pamokslautojas Tomas Miuntzeris. Savu laiku jis tapo itin įtakinga ir kontraversiška figūra. Tomas Miuntzeris buvo nusistatęs prieš kilminguosius, feodalizmą, luominę visuomenę ir valdžią. Vyras palaikė ginkluotą pasipriešinimą sistemai. Jis tigė, kad kilmingieji ir dvasininkai turėtų apleisti savo pilis bei rūmus, pradėti gyventi paprastuose namuose, kaip visi paprasti žmonės.

Mokymą Tomas Miuntzeris skleidė savo pamoksluose, kuriuose buvo itin gausiai cituojama Biblija. Jis greitai tapo valstiečių judėjimo lyderiu, tačiau kartu su pasekėjais, buvo išmestas iš Cvikau miesto. Grupė pasklido po visas vokiškas žemes ir toliau skleidė anabaptistines idėjas. Kai Cvikau valdžia 1521 metų balandį ištrėmė Tomą Miuntzerį, jis iškeliavo į Prahą. Mieste jis buvo pasitiktas kaip Martyno Liuterio pasekėjas, tad jam buvo suteiktas apgyvendinimas. Tomą Miuntzerį kvietė skaityti pamokslus lotynų bei vokiečių kalbomis universiteto koplyčiose. Vėliau palankumas jam sumažėjo ir lapkritį jis parašė Prahos manifestą.

Valstiečių karas

Valstiečių karas buvo ankstesnių XV – XVI amžių sandūroje vykusių valstiečių sukilimų tąsa. Beveik tuo pačiu metu sukilimai prasidėjo trijuose regionuose – Švabijoje, Frankonijoje ir Saksonijoje – tačiau nebuvo vienas su kitu susiję. Valstiečių reikalavimai nebuvo kažkuo ypatingi. 1525 metų kovo 15 ir 20 dienomis valstiečiai vėl susirinko Memingene ir po svarstymų priėmė Dvyliką straipsnių. Per ateinančius du mėnesius Dvylika straipsnių buvo išspausdinti 25 000 egzempliorių tiražu ir greitai paplito po vokiškas žemes.

Dvylikoje straipsnių buvo pabrėžiamos specifinės bendruomenės teisės, glaudžiai susijusios su bendruomenių savivalda. Buvo įrašyta bendruomenės teisė keisti dvasininkus, apribotos dešimtinės, išplėstos medžioklės, žvejybos ir rinkimo teisės, nurodyta, kaip turi būti mokami nuomos bei kiti mokesčiai. Taip pat buvo įrašytas mirties mokesčio pašalinimas.

Švabų lyga – Šventosios Romos imperijos asociacija, skirta palaikyti tvarką valstybėje – turėjo savo armiją, kuriai vadovavo Georgas Truchsesas. Jis pasinaudojo sukilėlių vienybės stoka bei nutraukė sukilimą Švabijoje. Jo armija gana lengvai įveikė sukilimus ir kitose vietose. Valstiečių armijos pralaiminėjo mūšį po mūšio. 1525 metų balandžio 25 dieną valstiečių neramumai ir bruzdėjimai atvirai pasireiškė maištu. Į maištą įsitraukė nemažai žmonių.

Kai gegužės 11 dieną Tomas Miuntzeris kartu su su 300 kovotojų įsijungė į karą, laukuose ir ganyklose įsikūrė keli tūkstančiai valstiečių iš aplinkinių regionų. Kiek tiksliai žmonių sudarė valstiečių pajėgas nėra tiksliai žinoma, tačiau manoma, kad iš viso skaičius galėjo siekti apie 8000 – 10 000 žmonių. Prieš juos kovojo apie 6000 kilmingųjų bei landsknechtų – Šventosios Romos imperijos imperatoriaus Maksimiliano samdinių iš Nyderlandų. Jie buvo gerai ginkluoti, treniruoti ir puikiai nusiteikę kariai.

Vyrai turėjo sukaupę karinės patirties. Tuo tarpu valstiečiai buvo itin prastai apsiginklavę bei nepasirengę mūšiui. Vieninteliai tam pasiruošę buvo su Tomu Miuntzeriu kovoti atvykę 300 vyrų. Valstiečiai buvo pričiupti visiškai nepasiruošę, tad panikos apimti pabėgo į miestą, nuolat puldinėjami samdinių. Dauguma sukilėlių buvo nugalabyti. Valstiečių karas pasibaigė skerdynėmis. Manoma, kad žuvo ne mažiau, nei 3000 valstiečių.

Tomas Miuntzeris ir apokaliptinė anabaptistų komuna Miunsterio mieste buvo nesėkmingi mėginimai įkurti Dievo karalystę žemėje.

Nugalėtas, suimtas ir įkalintas Tomas Miuntzeris nusileido ir prieš 1525 metų gegužės 27 dieną įvykdytą nukirsdinimą priėmė katalikų tikėjimą. Bekankinamas jis pripažino, kad tikėjo, jog omnia sunt communia, viskas yra bendra. Jo galva ir kūnas po bausmės įgyvendinimo buvo viešai eksponuojami. Tokiu būdu buvo pasiųstas įspėjimas radikalių doktrinų skleidėjams.

Net po tragiškos Valstiečių karo baigties anabaptistų tikėjimas sėkmingai plito. Itin derlinga žeme tam tapo Vokietijos šiaurės vakaruose esančios žemės bei Nyderlandų amatininkai. Olandų remiami, po beveik dešimties metų šiaurės vakarų Vokietijoje esančio Miunsterio miestiečiai ištrėmė savo vyskupą ir įkūrė komuną, gyvavusią nuo 1534 metų iki 1535 metų. Jie panaikino pinigus ir mėgino įvesti lygybę. Žinoma, mėginimas nebuvo sėkmingas, mat komunos viduje pradėjo formuotis savita hierarchija, su savitomis taisyklėmis. Iškilo lyderis, kuris pradėjo diktuoti gyvenimo sąlygas. To pavyzdys – dėl asmeninių sumetimų įvesta poligamijos galimybė. Miunsterio komuna 14 mėnesių atsilaikė prieš vyskupo armiją, kol galų gale buvo nugalėta.

Tomas Miuntzeris ir apokaliptinė anabaptistų komuna Miunsterio mieste buvo nesėkmingi mėginimai įkurti Dievo karalystę žemėje.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
ISTORIJA
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"