Plungės dvaras šiandien ir vakar

„Terra Publica“ 2013-09-30 11:55
„Terra Publica“
2013-09-30 11:55
Plungės dvaro rūmai Vytauto Kandroto nuotraukos
Ar daug ­ži­no­te apie Lie­tu­vos dva­rus? Iš­li­ku­sių dva­rų tu­ri­me apie 600. Jų kles­tė­ji­mo ­lai­kais, dva­ras daž­nai bū­da­vo tar­si at­ski­ra res­pub­li­ka, ku­rios gy­ve­ni­mas ne­ vi­sa­da bu­vo prie­ina­mas ir ži­no­mas pa­pras­tas žmo­gui, net ir gy­ve­nan­čiam ­ne­to­lie­se.

Čia vis­kas bu­vo ki­taip nei pa­pras­ta­me ūky­je: pra­de­dant nuo so­dy­bos ir jos ar­chi­tek­tū­ros ir bai­giant čia gy­ve­nan­čių žmo­nių li­ki­mais. Dar ir da­bar iš­li­kę dva­rai vis dar ap­sup­ti pa­slap­tin­gos ne­ži­no­my­bės ar net bai­mės. Vis dėl­to, jie mū­sų is­to­ri­jos da­lis, tad ar ne lai­kas dva­rus pa­žin­ti iš ar­čiau? Su­si­pa­žin­ki­me su Plun­gės dva­ru – va­di­na­mu Že­mai­ti­jos Ver­sa­liu.

Plun­gės dva­rą ra­si­me Plun­gės mies­to šiau­ri­nė­je da­ly­je. Tai vie­nas gar­siau­sių iš­si­lai­kiu­sių to­kių an­samb­lių Lie­tu­vo­je, va­di­na­mas Že­mai­ti­jos Ver­sa­liu. Da­bar ja­me įsi­kū­ręs Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jus. Plun­gės Ogins­kių dva­ro an­samb­lis ir par­kas – vie­nas gra­žiau­sių Lie­tu­vos dva­rų komp­lek­sų, ku­ris yra vals­ty­bės sau­go­mas ir 2000 m. pri­pa­žin­tas kul­tū­ros pa­mink­lu.

Plun­gės dva­ras mi­ni­mas nuo XVI a. an­tro­sios pu­sės. Dva­rą val­dė Va­la­vi­čiai, Kar­piai, Kris­pi­nai-Kir­šenš­tei­nai, Zu­bo­vai. Pa­sku­ti­ny­sis dva­ro val­dy­to­jas bu­vo ku­ni­gaikš­tis My­ko­las Ogins­kis. Jo ini­cia­ty­va bu­vo pa­sta­ty­ti ne­ore­ne­san­ci­niai dva­ro rū­mai, ku­riuos de­ko­ra­vo Ka­zi­mie­ro So­me­ro stiu­ko dirb­tu­vių meis­trai iš Var­šu­vos, o in­ter­je­rą puo­šė lip­dy­ba, ta­py­bos pa­no, puo­šnios kros­nys, ko­lek­ci­niai bal­dai. Šiuo­se rū­muo­se bu­vo su­kaup­ta apie 100 Ogins­kių gi­mi­nės por­tre­tų, ta­py­tų gar­sių dai­li­nin­kų, mar­mu­ri­nių bius­tų, Že­mai­ti­jos ar­cheo­lo­gi­nių ra­di­nių rin­ki­nys, bran­gaus por­ce­lia­no ko­lek­ci­ja, nu­miz­ma­ti­kos rin­ki­nys, ar­chy­vas ir tur­tin­ga bib­lio­te­ka su at­ski­ra skai­tyk­la.

Dvaro žirgynas.

Abe­jo­se dva­ro rū­mų pu­sė­se sto­vi sti­lis­ti­niu po­žiū­riu vien­ti­si ir pa­na­šios iš­raiš­kos šo­ni­niai pa­sta­tai – ofi­ci­nos. De­ši­nio­jo­je ofi­ci­no­je Ogins­kių lai­kais bu­vo įsi­kū­ru­si dva­ro ad­mi­nis­tra­ci­ja ir vir­tu­vė. O kai­rio­jo­je, spė­ja­ma, bu­vo kop­ly­čia, vė­liau čia vei­kė ku­ni­gaikš­tie­nės M.Ogins­kie­nės įsteig­ta naš­lai­čių prie­glau­da. O 1902 m. čia bu­vo įkur­ta da­rak­to­rių mo­kyk­la, ku­rio­je bu­vo ren­gia­mos mo­ky­to­jos slap­toms lie­tu­viš­koms mo­kyk­loms. Dva­re apie 1873-1902 m. vei­kė ir mu­zi­kos mo­kyk­la, ku­rio­je mo­kė­si žy­mus dai­li­nin­kas ir kom­po­zi­to­rius Mi­ka­lo­jus Kosn­tan­ti­nas Čiur­lio­nis. Ku­ni­gaikš­tis rė­mė M.K.Čiur­lio­nio stu­di­jas Var­šu­vos ir Leip­ci­go kon­ser­va­to­ri­jo­se. Dva­ri­nin­kas ver­ti­no lie­tu­vių liau­dies me­ną, taip pat su­pra­to ir rė­mė lie­tu­vių tau­ti­nį są­jū­dį. M.Ogins­kis fi­nan­siš­kai pri­si­dė­jo prie drau­džia­mų kny­gų spaus­di­ni­mo ir jų ga­be­ni­mo.

Ogins­kio dva­re bu­vo įsteig­tas ir Že­mai­tu­kų žir­gy­nas, ku­rio tiks­las bu­vo at­gai­vin­ti ir po­pu­lia­rin­ti šią žir­gų veis­lę. Žir­gy­nas sto­vi į šiau­rę nuo pa­grin­di­nių rū­mų. De­ši­nio­jo­je jo pu­sė­je gy­ven­da­vo ark­li­nin­kai, ku­rie pri­žiū­rė­da­vo žir­gus ir ruo­šda­vo jiems pa­ša­rą. Čia bu­vo ir ka­rie­ti­nė, ku­rio­je lai­ky­da­vo ka­rie­tas, pa­kink­tus, bal­nus. Kai­rio­jo­je pa­sta­to da­ly­je bū­da­vo lai­ko­mi žir­gai. Vi­du­ri­nio­jo­je žir­gy­no da­ly­je bu­vo žir­gų pra­jo­di­nė­ji­mo are­na. Da­bar, įsi­kū­rus Že­mai­čių mu­zie­jui ir pert­var­kius pa­tal­pą, čia or­ga­ni­zuo­ja­mi įvai­rūs ren­gi­niai. Gar­siau­sias jų – nuo 2006 m. ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis M.Ogins­kio fes­ti­va­lis.

Dvaro žirgyno pastatai.

Į pie­tus nuo rū­mų, že­mu­ti­nė­je par­ko da­ly­je, Ogins­kių lai­kais sto­vė­jo dvie­jų aukš­tų kvad­ra­ti­nis oran­že­ri­jos (va­di­na­mos lai­kro­di­nės) pa­sta­tas. M.Ogins­kio val­dy­mo me­tais lai­kro­di­nė­je gy­ve­no rū­mų so­di­nin­kas ir dar­ži­nin­ko šei­mos bei ki­ti par­ką pri­žiū­rin­tys žmo­nės. Šis pa­sta­tas bu­vo su­jung­tas su oran­že­ri­ja ir šilt­na­miais, ku­riuo­se bu­vo au­gi­na­ma daug eg­zo­tiš­kų au­ga­lų – vy­nuo­gės, ana­na­sai ir kt. Plun­gės lai­kro­di­nė iš­sis­ki­ria tuo, kad jos bokš­te įreng­tas lai­kro­dis iš­li­kęs iki šiol ir yra toks vie­nin­te­lis lai­kro­dis Lie­tu­vo­je.

Iš Plun­gės dva­ro komp­lek­so taip pat iš­li­ko par­ko sar­go na­me­lis, ne­ore­ne­san­ci­niai, pa­puoš­ti šar­vuo­tų ka­rių skulp­tū­ro­mis, par­ko var­tai, ku­rių vir­šu­je – meš­kų, le­te­no­mis lai­kan­čių Ogins­kių her­bą, skulp­tū­ros, skal­byk­los na­me­lis, pri­žiū­rė­to­jo na­me­lis, gy­ve­na­ma­sis na­mas bei ad­vo­ka­to pa­sta­tas. Vi­sus dva­ro an­samb­lio te­ri­to­ri­jo­je esan­čius sta­ti­nius juo­sia miš­raus iš­pla­na­vi­mo par­kas, ku­ris yra vie­nas di­džiau­sių Lie­tu­vo­je (45 ha).

Apie par­ką ver­ta pa­kal­bė­ti pla­čiau. Jis pra­dė­tas for­muo­ti XVIII a. ir yra vie­nas gra­žiau­sių par­kų Lie­tu­vo­je. Pa­nau­do­jant Bab­run­go upę bei šal­ti­nius par­ke bu­vo su­kur­ta sep­ty­nių tven­ki­nių sis­te­ma, ku­rie tar­pu­sa­vy­je bu­vo su­jung­ti užt­van­ko­mis-til­te­liais. XIX a. pab. M.Ogins­kis par­ką re­kons­tra­vo ir prieš­ais rū­mus lie­pė iš­kas­ti ap­va­lios for­mos ba­sei­ną, ku­rio vi­du­ry­je su­for­muo­ta sa­le­lė. Jo­je sto­vė­jo skulp­tū­ra, vaiz­da­vu­si mo­te­rį su dviem vai­kais, ant ku­rių van­de­nį purš­kė fon­ta­nas.

Venera su kupidonais. Fontano skulptūra.

Tarp par­ko gė­ly­nų bu­vo įreng­tas sau­lės lai­kro­dis, ku­ris pa­dė­da­vo su­ži­no­ti ga­na tiks­lų lai­ką. Par­ke bu­vo pa­so­din­ta daug eg­zo­ti­nių me­džių bei krū­mų, lie­pų, uo­sių ir skrob­lų alė­jų, poil­siui įreng­ta gry­bo ir ki­to­kių for­mų pa­vė­si­nių, ne­ma­žai skulp­tū­rų, va­zų. Par­ke vaiz­dą pa­gy­vin­da­vo au­gi­na­mi po­vai, fa­za­nai, tven­ki­niuo­se plau­kio­ju­sios gul­bė­mis ir il­gą lai­ką gy­ve­nę ba­li­niai vėž­liai. Par­ke vy­rau­ja vie­ti­niai me­džiai ir krū­mai: uo­siai, kle­vai, ma­ža­la­pės lie­pos ir kt. Tarp jų – vie­na gar­siau­sių, gam­tos pa­mink­lu pri­pa­žin­tas, va­di­na­mas Per­kū­no ąžuo­las, ku­rio ka­mie­no skers­muo sie­kia 1,65 m, la­jos skers­muo – 26 m.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
skolinimo pinigų  41.86.234.140 2015-10-24 21:19:52
Asmeninė kredito galimybės! Ieškote hipotekos ar asmeninės paskolos? Ar jums reikia pinigų paskolą? Susisiekite su mumis el.paštu: microfinancefrance@hotmail.fr
0 0  Netinkamas komentaras
ačiū  158.129.146.111 2013-10-09 09:56:50
Išsispausdinsiu šį straipsnį, padalinsiu šeimynai. Bus jų namų darbai. O tada brauksim į Plungę. Labai reikalingi tokie išsamūs straipsniai apie mūsų kultūros lobius. Tikrai yra, ką pamatyti Lietuvoje. Dėkui.
10 1  Netinkamas komentaras
aš  83.181.119.41 2013-10-08 14:53:49
Plungė yra jėga!
8 1  Netinkamas komentaras
Rio de Ža­nei­ro olim­pi­nia­me kai­me­ly­je gausėja Lie­tu­vos de­le­ga­ci­ja.
Tarp­tau­ti­nis olim­pi­nis ko­mi­te­tas (IOC) im­asi nau­jų bū­dų po­pu­lia­rin­ti spor­tą vi­sa­me pa­sau­ly­je. Rugp­jū­čio 21-ąją, pa­sku­ti­nę olim­pia­dos die­ną, ims veik­ti nau­jas Olimpinis TV ka­na­las.
Šiuo me­tu Ukrai­no­je esan­tis Sei­mo na­rys „tvar­kie­tis“ Pe­tras Gra­žu­lis pri­myg­ti­nai ne­igia pro­te­ga­vęs su jo šei­ma sie­ja­mą šal­dy­tų pro­duk­tų ga­my­bos bend­ro­vę „Ju­dex“. Ta­čiau ket­vir­ta­die­nį [...]
Tei­sė­sau­gai pra­dė­jus nau­ją iki­teis­mi­nį ty­ri­mą, su­si­ju­sį su „Tvar­kos ir tei­sin­gu­mo“ at­sto­vu Pe­tru Gra­žu­liu, BNS pa­tei­kia apž­val­gą by­lų, kuriose fi­gū­ra­vo „tvar­kie­čiai“.
Per lai­ko­tar­pį tarp pa­sau­lį su­krė­tu­sio, bet da­bar jau tar­si sa­vai­me su­pran­ta­mo ir ne­be­gąs­di­nan­čio „Bre­xit“ spren­di­mo ir ga­li­mo nau­jo su­krė­ti­mo, jei lap­kri­tį JAV prezidentu bū­tų iš­rink­tas [...]
Vo­kie­ti­jos kanc­le­rė An­ge­la Mer­kel ket­vir­ta­die­nį par­eiš­kė tvir­tai at­me­tan­ti ra­gi­ni­mus keis­ti pa­bė­gė­liams sve­tin­gą jos vy­riau­sy­bės po­li­ti­ką po ša­ly­je įvyk­dy­tų kelių žiau­rių iš­puo­lių.
Vie­nas pa­čių gra­žiau­sių Tel­šių, šių me­tų Lie­tu­vos kul­tū­ros sos­ti­nės, ren­gi­nių – Dur­bės mū­šio pa­mink­lo ati­den­gi­mas pra­ėju­sį šeš­ta­die­nį. Pa­gerb­da­ma 1260 metais že­mai­čių nu­ga­lė­tas [...]
1941 me­tų lie­pos 19-ąją Lie­tu­vą oku­pa­vę na­ciai Kau­no VII for­te su­šau­dė ko­mu­nis­tuo­jan­tį poe­tą Vy­tau­tą Mont­vi­lą. Prieš ne­prik­lau­so­mą Lie­tu­vą vei­kęs me­ni­nin­kas bu­vo piešiamas itin ro­man­tiš­ko­mis [...]
Eu­ro­pos lei­dė­jams svar­biau­sio­je Frank­fur­to kny­gų mu­gė­je šį ru­de­nį Lie­tu­vos var­das skam­bės tarp ge­riau­sių pa­vyz­džių. Eu­ro­pos mo­ko­mo­sios li­te­ra­tū­ros lei­dė­jų gru­pė (EEPG) kartu su Frank­fur­to [...]
Me­ni­nin­kas Ge­di­mi­nas Pra­nckū­nas, fo­tog­ra­fuo­da­mas baž­ny­čio­je, pa­si­jun­ta lyg ki­to­je rea­ly­bė­je. Pa­sta­rų­jų dve­jų me­tų jo fo­tog­ra­fi­jo­se – per švie­są, še­šė­lius bei for­mas rodoma har­mo­ni­ja ir [...]
Šiuo­lai­ki­nė In­di­ja, sto­vin­ti pu­siau­ke­lė­je tarp iš­ti­ki­my­bės tra­di­ci­joms ir at­vi­ru­mo šiuo­lai­ki­nio pa­sau­lio ga­li­my­bėms. Ir du jau­nuo­liai, mė­gi­nan­tys su­vok­ti sa­vo ry­šį su tra­di­ci­ja ir lais­ve pa­tiems [...]
„Lai­ko re­por­ta­žai“ – Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio mu­zie­jaus par­eng­ta par­oda fo­tog­ra­fo Ma­riaus Ba­ra­naus­ko 85-osioms gi­mi­mo me­ti­nėms pa­mi­nė­ti. Taip pat iš­leis­tas šio autoriaus kū­ry­bą pri­sta­tan­tis [...]
Vo­kie­ti­jos ka­pi­ta­lo maž­me­ni­nės pre­ky­bos tink­las „Lidl“ Lie­tu­vo­je ir ki­to­se Eu­ro­pos ša­ly­se ga­lė­tų par­duo­ti dau­giau lie­tu­viš­kos pro­duk­ci­jos, ta­čiau jo va­do­vas Radostinas Rous­se­vas-Pei­nas tei­gia, [...]
Klai­pė­dos uos­tui trūks­ta te­ri­to­ri­jos plė­trai, skun­džia­ma­si, kad nau­ji sta­ti­niai dygs­ta prie pat tvo­ros, bet si­tua­ci­ją aš­tri­na ir ži­ny­bos, par­duo­dan­čios vals­ty­bės tur­tą prie cen­tri­nio sta­dio­no, [...]
Rugp­jū­čio 1-ąją, vos spė­ju­si at­si­pūs­ti nuo Jū­ros šven­tės ren­gi­nių, Klai­pė­da mies­tie­čius ir sve­čius vėl kvies švęs­ti, šį­kart – miesto įkū­ri­mo gim­ta­die­nį.
Vi­suo­me­nės svei­ka­tos spe­cia­lis­tams skel­biant, jog dau­giau kaip treč­da­lio Lie­tu­vo­je esan­čių šach­ti­nių šu­li­nių van­duo ne­tin­ka­mas var­to­ti, aiš­kė­ja, kad ne tik įsirengti gi­lu­mi­nius grę­ži­nius, [...]
Lie­tu­vos aš­tuo­nio­li­ka­me­tės (U18) mer­gi­nos bu­vo ne­to­li per­ga­lės pries vie­nas Eu­ro­pos čem­pio­na­to fa­vo­ri­čių. Ta­čiau Ale­xios Char­te­reau me­ti­mas li­kus 4 se­kun­dėms lė­mė lietuvių pra­lai­mė­ji­mą Pra­ncū­zi­jai [...]
Pa­na­šu, jog „SMScre­dit.lt A ly­gos“ ly­de­ris Vil­niaus „Žal­gi­ris“ su­ra­do pa­na­cė­ją ne to­kiam re­zul­ta­ty­viam puo­li­mui – ja ta­po serbas And­ri­ja Ka­lu­dže­ro­vi­čius.
„Sku­bu ra­šy­ti“, – sa­ko vie­nas po­pu­lia­riau­sių ir gar­siau­sių šiuo­lai­ki­nių Bra­zi­li­jos ra­šy­to­jų Pa­ulo Coel­ho. Jis ti­ki li­ki­mo siun­čia­mais ženk­lais ir džiau­gia­si už­siim­da­mas veik­la, ku­ri jo [...]
No­rė­da­mas at­kreip­ti dė­me­sį į tai, kaip mo­kyk­lo­se jau­čia­si vai­kai, sprau­džia­mi į įsi­se­nė­ju­sius švie­ti­mo sis­te­mos stan­dar­tus, so­cia­li­nės ak­ci­jos „Už lai­min­ges­nius vai­kus!“ su­ma­ny­to­jas Ne­ri­jus [...]
Len­ki­jo­je mu­zie­ju­je po at­vi­ru dan­gu­mi nu­ma­ty­ta eks­po­nuo­ti per du šim­tus eks­po­na­tų – so­vie­ti­nių pa­mink­lų. Šiuo me­tu ren­gia­mas de­ta­lus mo­nu­men­tų per­kė­li­mo ir eks­po­zi­ci­jos pla­nas.
Skry­džio koor­di­na­to­riai tre­čia­die­nį ga­lu­ti­nai at­sis­vei­ki­no su ki­ber­ne­ti­ne la­bo­ra­to­ri­ja „Phi­lae“, nu­trau­kę mė­gi­ni­mus su­si­siek­ti su jau me­tus ty­lin­čiu zon­du, skrie­jan­čius kosmoso pla­ty­bė­se ant [...]
Švie­ti­mo ir moks­lo mi­nis­te­ri­ja (ŠMM) 68-iems už­sie­ny­je esan­čių li­tua­nis­ti­nių mo­kyk­lų pro­jek­tams sky­rė 108 tūkst. eu­rų, dau­giau­sia par­em­tos lie­tu­viš­kos mo­kyk­los Jungtinėse Vals­ti­jo­se, Ai­ri­jo­je, [...]
Į Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos Šiau­lių re­gio­no ap­lin­kos ap­sau­gos de­par­ta­men­to Tel­šių ra­jo­no agen­tū­rą lie­pos vi­du­ry­je krei­pė­si Tryš­kių mies­te­lio, Tel­šių r., gy­ven­to­jas ir pra­ne­šė, kad tvar­ky­da­mas [...]
La­ši­šas ir šla­kius nuo šiol bus ga­li­ma žve­jo­ti dar penkiose Lie­tu­vos upė­se.
Di­džio­ji da­lis (74 proc.) Lie­tu­vos vai­ruo­to­jų sa­vo au­to­mo­bi­lio tech­ni­nei prie­žiū­rai ir re­mon­tui kas­met iš­lei­džia iki 500 eu­rų, 
Net ar­šiau­si skep­ti­kai ne­nei­gia, kad te­mi­nis ku­rios nors au­to­mo­bi­lių mar­kės ger­bė­jų sąs­kry­dis – nė­ra vien tik so­li­dus mu­zie­ji­nės eks­po­zi­ci­jos ir tech­ni­nio se­mi­na­ro de­ri­nys. Ori­gi­na­lu­mu ypač [...]
Kait­len­čių ir or­kai­čių gran­dy­mas, no­rint iš­va­ly­ti mais­tą ruo­šiant pri­ke­pu­sius ne­šva­ru­mus, rei­ka­lau­ja pa­stan­gų. Ta­čiau jei jos va­lo­mos lai­ku ir at­siž­vel­giant į bui­ti­nio prietaiso sa­vy­bes, pro­ce­dū­ra [...]
Va­sa­rą na­mo kie­me ža­liuo­jan­čiai ve­jai rei­kia daug prie­žiū­ros – pjau­ti, tręš­ti, lais­ty­ti. Ve­jai drė­kin­ti ga­li pa­kak­ti ir prie van­den­tie­kio pri­jung­tos žar­nos, ta­čiau automatinė lais­ty­mo sis­te­ma [...]
Lu­lu ne­pap­ras­tai gra­ži il­ges­nio plau­ko ka­ty­tė. Gam­ta iš­mar­gi­no bal­tą Lu­lu kai­liu­ką juo­do­mis dė­mė­mis taip iš­ra­din­gai, kad net ro­ži­nės no­sies vie­ną šnervę nu­spal­vi­no juo­dai.
Svei­kos mi­ty­bos ir svei­ka­tai nau­din­gų pro­duk­tų var­to­ji­mo ten­den­ci­ja JAV ne­ap­len­kia ir na­mi­nių gy­vū­nų: vis daž­niau jų du­be­nė­liuo­se ga­li­ma ras­ti bran­gų mais­tą, ku­rio su­dė­ty­je yra avo­ka­dų, ža­lių­jų [...]
Kas­met vi­sa­me pa­sau­ly­je ir Lie­tu­vo­je lie­pos 28 die­ną mi­ni­ma Pa­sau­li­nė he­pa­ti­to die­na, ku­ri skir­ta at­kreip­ti vi­suo­me­nės dė­me­sį į vi­ru­si­nio he­pa­ti­to in­fek­ci­ją ir su šia liga su­si­ju­sias prob­le­mas, [...]
Aš ne­mo­ku pra­šy­ti pa­gal­bos. Pa­dė­ti su­ge­bu, pra­šy­ti – ne. Bet nuo šian­dien pa­ža­du mo­ky­tis sėdėdamas pir­ma­me suo­le.
JAV kny­gy­nų tink­lo „Bar­nes and Nob­le“ duo­me­ni­mis, kny­ga „Ha­ris Po­te­ris ir pra­keik­tas vai­kas“ JAV pa­sie­kė nau­ją iš­anks­ti­nių už­sa­ky­mų re­kor­dą. Ši­taip ji ap­len­kė ankstesnę kny­gą apie [...]
Vie­nas pa­grin­di­nių bet ko­kios sri­ties va­do­vo už­da­vi­nių yra per­so­na­lo ug­dy­mas ir to­bu­li­ni­mas. Tam su­kur­ta ne­ma­žai įran­kių: in­di­vi­dua­lus mo­ky­mas, men­to­rys­tė, de­le­ga­vi­mas, metiniai po­kal­biai. Ta­čiau [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar patikėtumėte savo pinigus internetinėje tarpusavio skolinimo platformoje?
Taip. Dabar esu paskolinęs (pasiskolinęs)
Ne, tai nesaugu
Man patinka, kai mano pinigai su manimi
Neturiu nuomonės
horoskopai
LIŪTAS

LIŪTAS

Sa­­­­­vai­­­­­tės pra­­­­­džio­­­­­je už­­­­­siim­­­­­ki­­­­­te veik­­­­­la, ža­­­­­dan­­­­­čia as­­­­­me­­­­­ni­­­­­nės nau­­­­­dos. Tre­­­­­čia­­­­­die­­­­­nį ir ket­­­­­vir­­­­­ta­­­­­die­­­­­nį ga­­­­­li­­­­­mas leng­­­­­vas ro­­­­­ma­­­­­nas. Ven­­­­­ki­­­­­te ki­­­­­vir­­­­­čų, sten­­­­­ki­­­­­tės bend­­­­­rau­­­­­ti tik su bend­­­­­ra­­­­­min­­­­­čiais. Sa­­­­­vait­­­­­ga­­­­­lio iš­­­­­vy­­­­­ko­­­­­je ar ke­­­­­lio­­­­­nė­­­­­je vei­­­­­kiau­­­­­siai su­­­­­si­­­­­ra­­­­­si­­­­­te nau­­­­­jų drau­­­­­gų. Aps­­­­­kri­­­­­tai, sa­­­­­vai­­­­­tė pra­­­­­eis pui­­­­­kiai, jei tik su­­­­­ge­­­­­bė­­­­­si­­­­­te pa­­­­­si­­­­­rink­­­­­ti tin­­­­­ka­­­­­mą kom­­­­­pa­­­­­ni­­­­­ją.

Daugiau

Komentuojami