Plungės dvaras šiandien ir vakar

„Terra Publica“ 2013-09-30 11:55
„Terra Publica“
2013-09-30 11:55
Plungės dvaro rūmai Vytauto Kandroto nuotraukos
Ar daug ­ži­no­te apie Lie­tu­vos dva­rus? Iš­li­ku­sių dva­rų tu­ri­me apie 600. Jų kles­tė­ji­mo ­lai­kais, dva­ras daž­nai bū­da­vo tar­si at­ski­ra res­pub­li­ka, ku­rios gy­ve­ni­mas ne­ vi­sa­da bu­vo prie­ina­mas ir ži­no­mas pa­pras­tas žmo­gui, net ir gy­ve­nan­čiam ­ne­to­lie­se.

Čia vis­kas bu­vo ki­taip nei pa­pras­ta­me ūky­je: pra­de­dant nuo so­dy­bos ir jos ar­chi­tek­tū­ros ir bai­giant čia gy­ve­nan­čių žmo­nių li­ki­mais. Dar ir da­bar iš­li­kę dva­rai vis dar ap­sup­ti pa­slap­tin­gos ne­ži­no­my­bės ar net bai­mės. Vis dėl­to, jie mū­sų is­to­ri­jos da­lis, tad ar ne lai­kas dva­rus pa­žin­ti iš ar­čiau? Su­si­pa­žin­ki­me su Plun­gės dva­ru – va­di­na­mu Že­mai­ti­jos Ver­sa­liu.

Plun­gės dva­rą ra­si­me Plun­gės mies­to šiau­ri­nė­je da­ly­je. Tai vie­nas gar­siau­sių iš­si­lai­kiu­sių to­kių an­samb­lių Lie­tu­vo­je, va­di­na­mas Že­mai­ti­jos Ver­sa­liu. Da­bar ja­me įsi­kū­ręs Že­mai­čių dai­lės mu­zie­jus. Plun­gės Ogins­kių dva­ro an­samb­lis ir par­kas – vie­nas gra­žiau­sių Lie­tu­vos dva­rų komp­lek­sų, ku­ris yra vals­ty­bės sau­go­mas ir 2000 m. pri­pa­žin­tas kul­tū­ros pa­mink­lu.

Plun­gės dva­ras mi­ni­mas nuo XVI a. an­tro­sios pu­sės. Dva­rą val­dė Va­la­vi­čiai, Kar­piai, Kris­pi­nai-Kir­šenš­tei­nai, Zu­bo­vai. Pa­sku­ti­ny­sis dva­ro val­dy­to­jas bu­vo ku­ni­gaikš­tis My­ko­las Ogins­kis. Jo ini­cia­ty­va bu­vo pa­sta­ty­ti ne­ore­ne­san­ci­niai dva­ro rū­mai, ku­riuos de­ko­ra­vo Ka­zi­mie­ro So­me­ro stiu­ko dirb­tu­vių meis­trai iš Var­šu­vos, o in­ter­je­rą puo­šė lip­dy­ba, ta­py­bos pa­no, puo­šnios kros­nys, ko­lek­ci­niai bal­dai. Šiuo­se rū­muo­se bu­vo su­kaup­ta apie 100 Ogins­kių gi­mi­nės por­tre­tų, ta­py­tų gar­sių dai­li­nin­kų, mar­mu­ri­nių bius­tų, Že­mai­ti­jos ar­cheo­lo­gi­nių ra­di­nių rin­ki­nys, bran­gaus por­ce­lia­no ko­lek­ci­ja, nu­miz­ma­ti­kos rin­ki­nys, ar­chy­vas ir tur­tin­ga bib­lio­te­ka su at­ski­ra skai­tyk­la.

Dvaro žirgynas.

Abe­jo­se dva­ro rū­mų pu­sė­se sto­vi sti­lis­ti­niu po­žiū­riu vien­ti­si ir pa­na­šios iš­raiš­kos šo­ni­niai pa­sta­tai – ofi­ci­nos. De­ši­nio­jo­je ofi­ci­no­je Ogins­kių lai­kais bu­vo įsi­kū­ru­si dva­ro ad­mi­nis­tra­ci­ja ir vir­tu­vė. O kai­rio­jo­je, spė­ja­ma, bu­vo kop­ly­čia, vė­liau čia vei­kė ku­ni­gaikš­tie­nės M.Ogins­kie­nės įsteig­ta naš­lai­čių prie­glau­da. O 1902 m. čia bu­vo įkur­ta da­rak­to­rių mo­kyk­la, ku­rio­je bu­vo ren­gia­mos mo­ky­to­jos slap­toms lie­tu­viš­koms mo­kyk­loms. Dva­re apie 1873-1902 m. vei­kė ir mu­zi­kos mo­kyk­la, ku­rio­je mo­kė­si žy­mus dai­li­nin­kas ir kom­po­zi­to­rius Mi­ka­lo­jus Kosn­tan­ti­nas Čiur­lio­nis. Ku­ni­gaikš­tis rė­mė M.K.Čiur­lio­nio stu­di­jas Var­šu­vos ir Leip­ci­go kon­ser­va­to­ri­jo­se. Dva­ri­nin­kas ver­ti­no lie­tu­vių liau­dies me­ną, taip pat su­pra­to ir rė­mė lie­tu­vių tau­ti­nį są­jū­dį. M.Ogins­kis fi­nan­siš­kai pri­si­dė­jo prie drau­džia­mų kny­gų spaus­di­ni­mo ir jų ga­be­ni­mo.

Ogins­kio dva­re bu­vo įsteig­tas ir Že­mai­tu­kų žir­gy­nas, ku­rio tiks­las bu­vo at­gai­vin­ti ir po­pu­lia­rin­ti šią žir­gų veis­lę. Žir­gy­nas sto­vi į šiau­rę nuo pa­grin­di­nių rū­mų. De­ši­nio­jo­je jo pu­sė­je gy­ven­da­vo ark­li­nin­kai, ku­rie pri­žiū­rė­da­vo žir­gus ir ruo­šda­vo jiems pa­ša­rą. Čia bu­vo ir ka­rie­ti­nė, ku­rio­je lai­ky­da­vo ka­rie­tas, pa­kink­tus, bal­nus. Kai­rio­jo­je pa­sta­to da­ly­je bū­da­vo lai­ko­mi žir­gai. Vi­du­ri­nio­jo­je žir­gy­no da­ly­je bu­vo žir­gų pra­jo­di­nė­ji­mo are­na. Da­bar, įsi­kū­rus Že­mai­čių mu­zie­jui ir pert­var­kius pa­tal­pą, čia or­ga­ni­zuo­ja­mi įvai­rūs ren­gi­niai. Gar­siau­sias jų – nuo 2006 m. ren­gia­mas tarp­tau­ti­nis M.Ogins­kio fes­ti­va­lis.

Dvaro žirgyno pastatai.

Į pie­tus nuo rū­mų, že­mu­ti­nė­je par­ko da­ly­je, Ogins­kių lai­kais sto­vė­jo dvie­jų aukš­tų kvad­ra­ti­nis oran­že­ri­jos (va­di­na­mos lai­kro­di­nės) pa­sta­tas. M.Ogins­kio val­dy­mo me­tais lai­kro­di­nė­je gy­ve­no rū­mų so­di­nin­kas ir dar­ži­nin­ko šei­mos bei ki­ti par­ką pri­žiū­rin­tys žmo­nės. Šis pa­sta­tas bu­vo su­jung­tas su oran­že­ri­ja ir šilt­na­miais, ku­riuo­se bu­vo au­gi­na­ma daug eg­zo­tiš­kų au­ga­lų – vy­nuo­gės, ana­na­sai ir kt. Plun­gės lai­kro­di­nė iš­sis­ki­ria tuo, kad jos bokš­te įreng­tas lai­kro­dis iš­li­kęs iki šiol ir yra toks vie­nin­te­lis lai­kro­dis Lie­tu­vo­je.

Iš Plun­gės dva­ro komp­lek­so taip pat iš­li­ko par­ko sar­go na­me­lis, ne­ore­ne­san­ci­niai, pa­puoš­ti šar­vuo­tų ka­rių skulp­tū­ro­mis, par­ko var­tai, ku­rių vir­šu­je – meš­kų, le­te­no­mis lai­kan­čių Ogins­kių her­bą, skulp­tū­ros, skal­byk­los na­me­lis, pri­žiū­rė­to­jo na­me­lis, gy­ve­na­ma­sis na­mas bei ad­vo­ka­to pa­sta­tas. Vi­sus dva­ro an­samb­lio te­ri­to­ri­jo­je esan­čius sta­ti­nius juo­sia miš­raus iš­pla­na­vi­mo par­kas, ku­ris yra vie­nas di­džiau­sių Lie­tu­vo­je (45 ha).

Apie par­ką ver­ta pa­kal­bė­ti pla­čiau. Jis pra­dė­tas for­muo­ti XVIII a. ir yra vie­nas gra­žiau­sių par­kų Lie­tu­vo­je. Pa­nau­do­jant Bab­run­go upę bei šal­ti­nius par­ke bu­vo su­kur­ta sep­ty­nių tven­ki­nių sis­te­ma, ku­rie tar­pu­sa­vy­je bu­vo su­jung­ti užt­van­ko­mis-til­te­liais. XIX a. pab. M.Ogins­kis par­ką re­kons­tra­vo ir prieš­ais rū­mus lie­pė iš­kas­ti ap­va­lios for­mos ba­sei­ną, ku­rio vi­du­ry­je su­for­muo­ta sa­le­lė. Jo­je sto­vė­jo skulp­tū­ra, vaiz­da­vu­si mo­te­rį su dviem vai­kais, ant ku­rių van­de­nį purš­kė fon­ta­nas.

Venera su kupidonais. Fontano skulptūra.

Tarp par­ko gė­ly­nų bu­vo įreng­tas sau­lės lai­kro­dis, ku­ris pa­dė­da­vo su­ži­no­ti ga­na tiks­lų lai­ką. Par­ke bu­vo pa­so­din­ta daug eg­zo­ti­nių me­džių bei krū­mų, lie­pų, uo­sių ir skrob­lų alė­jų, poil­siui įreng­ta gry­bo ir ki­to­kių for­mų pa­vė­si­nių, ne­ma­žai skulp­tū­rų, va­zų. Par­ke vaiz­dą pa­gy­vin­da­vo au­gi­na­mi po­vai, fa­za­nai, tven­ki­niuo­se plau­kio­ju­sios gul­bė­mis ir il­gą lai­ką gy­ve­nę ba­li­niai vėž­liai. Par­ke vy­rau­ja vie­ti­niai me­džiai ir krū­mai: uo­siai, kle­vai, ma­ža­la­pės lie­pos ir kt. Tarp jų – vie­na gar­siau­sių, gam­tos pa­mink­lu pri­pa­žin­tas, va­di­na­mas Per­kū­no ąžuo­las, ku­rio ka­mie­no skers­muo sie­kia 1,65 m, la­jos skers­muo – 26 m.

Tavo komentaras
Vardas: * El.paštas:
Komentaras: *
Komentarai
skolinimo pinigų  41.86.234.140 2015-10-24 21:19:52
Asmeninė kredito galimybės! Ieškote hipotekos ar asmeninės paskolos? Ar jums reikia pinigų paskolą? Susisiekite su mumis el.paštu: microfinancefrance@hotmail.fr
0 0  Netinkamas komentaras
ačiū  158.129.146.111 2013-10-09 09:56:50
Išsispausdinsiu šį straipsnį, padalinsiu šeimynai. Bus jų namų darbai. O tada brauksim į Plungę. Labai reikalingi tokie išsamūs straipsniai apie mūsų kultūros lobius. Tikrai yra, ką pamatyti Lietuvoje. Dėkui.
10 1  Netinkamas komentaras
aš  83.181.119.41 2013-10-08 14:53:49
Plungė yra jėga!
8 1  Netinkamas komentaras
„Dar­bie­tis“ Vy­tau­tas Gap­šys ne­tu­rė­tų pa­lik­ti nei par­ti­jos, nei Sei­mo, sa­ko Dar­bo par­ti­jos pir­mi­nin­kas Va­len­ti­nas Ma­zu­ro­nis, tei­sė­sau­gai ti­riant įta­ri­mus dėl galimo par­la­men­ta­ro ky­ši­nin­ka­vi­mo.
Sei­mo pir­ma­sis vi­ce­pir­mi­nin­kas „dar­bie­tis“ Vy­das Ged­vi­las, šio­mis die­no­mis pa­va­duo­jan­tis Ukrai­no­je vie­šin­čią par­la­men­to va­do­vę Lo­re­tą Grau­ži­nie­nę, si­tua­ci­ją vadina „la­bai ne­ma­lo­nia“.
Mek­si­kos sau­gu­mo pa­jė­gos iš­gel­bė­jo fut­bo­lo žvaigž­dę Ala­ną Pu­li­do, ku­ris bu­vo ras­tas „gy­vas ir svei­kas“ ke­lios va­lan­dos po to, kai jis bu­vo pa­grob­tas gink­luo­tų užpuolikų di­de­lio nu­si­kals­ta­mu­mo [...]
Di­džio­sios Bri­ta­ni­jos spren­di­mas trauk­tis iš Eu­ro­pos Są­jun­gos abi pro­ce­so ša­lis įvel­tų į keb­lias ir ne­ma­lo­nias sky­ry­bas ir joms tek­tų iš nau­jo kur­ti tar­pu­sa­vio san­ty­kius žlugus ke­tu­ris de­šimt­me­čius [...]
Is­pa­ni­jo­je itin gi­lia­me ir su­nkiai pa­sie­kia­ma­me ur­ve ap­tik­ta pui­kiai iš­si­lai­kiu­sių pa­leo­li­to epo­chos žmo­nių pie­ši­nių, ku­rie ga­li bū­ti pri­pa­žin­ti vie­nais svar­biau­sių pa­sau­ly­je urvų me­no pa­vyz­džių, [...]
Tur­ki­ja sek­ma­die­nį pa­mi­nė­jo prieš 563 me­tus os­ma­nų įvyk­dy­tą Kons­tan­ti­no­po­lio už­ka­ria­vi­mą, su­ren­gu­si bu­vu­sio­je Bi­zan­ti­jos im­pe­ri­jos sos­ti­nė­je, da­bar va­di­na­mo­je Stam­bu­lu, dideles gat­vės šven­tes [...]
Pur­vas ir kiau­lių fer­mos kva­pas ne­su­truk­dė pa­baig­ti pu­san­tro mė­ne­sio tru­ku­sių lie­tu­viš­ko vai­dy­bi­nio fil­mo „Ste­buk­las“ fil­ma­vi­mo dar­bų. Sce­na­ri­jaus au­to­rė ir re­ži­sie­rė Eglė Ver­te­ly­tė tei­gia [...]
Prog­ra­ma „Me­nas tam­so­je“ kvie­čia Na­cio­na­li­nės dai­lės ga­le­ri­jos (NDG) eks­po­na­tus pa­lies­ti ran­ko­mis. Lie­tu­vos ak­lų­jų ir silp­na­re­gių są­jun­gai (LASS) mi­nint 90 me­tų ju­bi­lie­jų, ga­le­ri­jo­je su­reng­ta [...]
„Ka­ras po­li­ti­ko­je yra pa­ti blo­giau­sia al­ter­na­ty­va“, – taip sa­kė Ot­to Ca­rius, vie­nas gar­siau­sių Ver­mach­to ir vi­so pa­sau­lio tan­kis­tų. Jo me­mua­rų kny­gą „Tig­rai pur­ve“ serijoje „II pa­sau­li­nis [...]
Penk­ta­die­nį (bir­že­lio 3 d.), nuo 12 iki 14 val., Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis drau­ge su JAV am­ba­sa­da Lie­tu­vo­je or­ga­ni­zuo­ja ne­mo­ka­mą mu­zi­kos te­ra­pi­jos seminarą „Mu­zi­ka gy­do“. 
Emig­ran­tai – pa­spir­tis Lie­tu­vos eko­no­mi­kai ne tik dėl siun­čia­mų pi­ni­gi­nių per­lai­dų, bet ir dėl čia įsi­gy­ja­mų ir iš­si­ve­ža­mų pre­kių. Pir­mą kar­tą pre­kių ju­dė­ji­mo mastus sie­kęs įver­tin­ti [...]
Pra­ėju­sią sa­vai­tę Ly­do­je vy­ku­sio Lie­tu­vos-Bal­ta­ru­si­jos eko­no­mi­kos fo­ru­mo me­tu abie­jų ša­lių vers­lo ta­ry­bų va­do­vai pa­si­ra­šė dek­la­ra­ci­ją, ku­rio­je pa­tvir­ti­no sie­kius užtikrinti to­les­nius kons­truk­ty­vius [...]
Pa­lan­gos cen­tri­nia­me pa­plū­di­my­je šie­met poil­siau­to­jus iš oro aky­lai ste­bės be­pi­lo­tė skrai­dyk­lė, ar­ba dro­nas, ta­čiau šią idė­ją skeptiškai ver­ti­na klai­pė­die­čiai.
Šią sa­vai­tę kau­nie­čius pa­sie­kė ži­nia iš Lie­tu­vos na­cio­na­li­nės UNES­CO ko­mi­si­jos: Kau­nas pri­pa­žin­tas be­si­mo­kan­čių mies­tų tink­lo (angl. UNES­CO Glo­bal Ne­twork of Lear­ning Ci­ties) na­riu. Spe­cia­lis­tų [...]
Nors iki nau­jo­jo Na­cio­na­li­nės krep­ši­nio ly­gos (NKL) se­zo­no star­to li­ko daug lai­ko, Ša­kių „Vy­čio“ ko­man­da pa­si­ra­šė su­tar­tį su nau­juo­ju vyr. tre­ne­riu. Juo ta­po 42-ejų Vir­gi­ni­jus Sir­vy­dis. 
Ge­gu­žės 28–29 die­no­mis net 31 Lie­tu­vos uni­ver­si­te­tų pa­plū­di­mio tink­li­nio stu­den­tų ko­man­da su­si­rin­ko į Na­cio­na­li­nės stu­den­tų tink­li­nio ly­gos or­ga­ni­zuo­tą 2016 m. Lietuvos stu­den­tų pa­plū­di­mio [...]
„Ta­jų vers­lu­mo pa­slap­tis – po­žiū­ris „sa­bai sa­bai“ („ne­si­jau­dink ir džiau­kis“), – įsi­ti­ki­nu­si tarp­tau­ti­nio mo­te­rų vers­li­nin­kių tink­lo „Bu­si­ness in Heels“ (verslas su aukš­ta­kul­niais) [...]
Kro­ku­vos Jo­gai­lai­čių uni­ver­si­te­to Po­lo­nis­ti­kos fa­kul­te­to dės­ty­to­ja, li­te­ra­tū­ros is­to­ri­kė dr. Bea­ta Ka­lę­ba, ge­rai mo­kan­ti lie­tu­vių kal­bą, jau ne vie­nus me­tus tie­sia kul­tū­ri­nius tiltus tarp Len­ki­jos [...]
Kul­tū­ros mi­nis­tras Ša­rū­nas Bi­ru­tis tei­gia tu­rįs in­for­ma­ci­jos, kad ne­drau­giš­kos Lie­tu­vai jė­gos ga­li pa­nau­do­ti Ža­lio­jo til­to skulp­tū­ras prieš Lie­tu­vą nukreiptos pro­pa­gan­dos tiks­lams.
Kul­tū­ros mi­nis­tras Ša­rū­nas Bi­ru­tis ne­sku­ba nai­kin­ti nuo Vil­niaus Ža­lio­jo til­to nu­kel­tų so­vie­ti­nių skulp­tū­rų ap­sau­gos, jis sa­ko, kad pir­ma tu­ri bū­ti su­tar­ta dėl jų li­ki­mo su skulp­tū­rų sa­vi­nin­ke [...]
Pra­ėju­sią sa­vai­tę ge­gu­žės 20 d. Kau­ne vy­ko tarp­tau­ti­nės ro­bo­tų var­žy­bos „Robotų in­te­lek­tas 2016“.
Sie­kiant kel­ti dok­to­ran­tū­ros stu­di­jų ko­ky­bę ir pa­ska­tin­ti ga­bų jau­ni­mą rink­tis moks­li­nin­ko kar­je­rą, di­di­na­mas finansavimas dok­to­ran­tū­ros stu­di­joms.
Ma­žiau­siai 35 proc. ko­ra­lų kai ku­rio­se Aus­tra­li­jos Di­džio­jo bar­je­ri­nio ri­fo da­ly­se yra žu­vę ar žūs­ta nuo ma­si­nio blu­ki­mo reiš­ki­nio, ku­rį su­ke­lia pa­sau­li­nis at­ši­li­mas, pirmadienį pa­skel­bė moks­li­nin­kai.
Aus­tra­li­jos šiau­rės ry­tuo­se kro­ko­di­las su­dras­kė mo­te­rį, nors jos drau­gė be­vil­tiš­kai sten­gė­si iš­trauk­ti au­ką plėš­rū­nui iš nas­rų, pirmadienį pra­ne­šė po­li­ci­ja.
Iki me­tų pa­bai­gos 50-yje Lie­tu­vos ke­lių ruo­žų tu­rė­tų at­si­ras­ti vi­du­ti­niai grei­čio ma­tuok­liai, pir­ma­die­nį pra­ne­šė vi­daus rei­ka­lų ministras To­mas Ži­lins­kas.
Prieš me­tus Vil­niu­je ir Kau­ne bu­vo ati­da­ry­ti pir­mie­ji Bal­ti­jos re­gio­ne in­ter­mo­da­li­niai ter­mi­na­lai, ta­pę vie­šų­jų logistikos cen­trų da­li­mi.
At­ėjus va­sa­ros se­zo­nui ir vis dau­giau lai­ko lei­džiant gam­to­je, ne vie­nam ky­la su­nku­mų, no­rint įkrau­ti sa­vo iš­ma­nų­jį te­le­fo­ną. Bė­dos pra­si­de­da tuo­met, kai poil­siau­ja­ma ten, kur nė­ra elek­tros [...]
Ko­ky­biš­kas mie­gas yra vie­na es­mi­nių ge­ros sa­vi­jau­tos ir dar­bin­gu­mo są­ly­gų. Jį ty­ri­nė­jan­tys moks­li­nin­kai ti­ki­na, kad tin­ka­mai iš­si­mie­gan­čio žmo­gaus in­te­lek­to koe­fi­cien­tas di­dė­ja. Ir prieš­in­gai [...]
Iš pra­džių Cheyen­ne March jau­di­no­si, kad Bei­bis su­ės Čar­lį. Ta­čiau Pen­sil­va­ni­jo­je gy­ve­nan­ti dvi­de­šimt­me­tė grei­tai įsi­ti­ki­no, kad jos ne­ri­mas ne­tu­ri pa­grin­do – ka­ti­nas ir barz­do­ta­sis drie­žas [...]
Jo var­das – Brai­tas. Jau­nu­tis, gal­būt vie­nų me­tu­kų am­žiaus, kas­truo­tas, skie­py­tas ka­ti­nu­kas. Šis pūs­tauo­de­gis gra­žuo­lis, pri­me­nan­tis Tur­kų an­go­ros veis­lės ka­tę, pri­žiū­ri­mas „Beg­lo­bio“ [...]
Už­kre­čia­mų­jų li­gų ir AIDS (ULAC) cen­tro me­di­kai in­for­muo­ja, jog bai­gė­si va­di­na­ma­sis gri­po se­zo­nas ir kas sa­vai­tę duo­me­nys apie gy­ven­to­jų ser­ga­mu­mą gripu ne­be­bus skel­bia­mi. 
Na­cio­na­li­nis krau­jo cen­tras pra­ne­šė, kad šiuo me­tu la­bai rei­ka­lin­gas (II) + ir A (II) – gru­pes tu­rin­čių do­no­rų krau­jas. Gy­ven­to­jai kvie­čia­mi bū­ti pi­lie­tiš­kais ir ne­lauk­ti – pa­do­va­no­ti krau­jo, [...]
Vie­na plo­vik­lius ga­mi­nan­ti Ki­ni­jos fir­ma at­sip­ra­šė už rek­la­mą, ku­rio­je juo­dao­dis vy­ras įgrū­da­mas į skal­bi­mo ma­ši­ną ir virs­ta švie­siao­džiu azi­jie­čiu, nors die­ną prieš tai tvir­ti­no, kad kri­ti­kai [...]
Veng­ri­jo­je vy­ku­sia­me pa­sau­lio čem­pio­na­te „World Cham­pions­hip in Spag­het­ti Brid­ge Buil­ding: RECCS 2016“ Vil­niaus Ge­di­mi­no tech­ni­kos uni­ver­si­te­to (VGTU) stu­den­tų komanda „Špi­kis“ įspū­din­gai [...]
Komentarai
Dienos klausimas
Ar Lietuvos švietimo sistema užtikrina tinkamą istorijos mokymą?
Taip. Pagaliau tikra istorija dėstoma nuo mokyklos suolo
Kartais nesuprantu, kokiais šaltiniais remiantis vaikus moko?
Dažnai "pagaunu" vadovėliuose klaidingą informaciją
Didžioji dalis - sovietizmai
Istoriją dėsto nauji okupantai
Man nerūpi
horoskopai
DVYNIAI

DVYNIAI

Sa­vai­tės pra­džio­je pri­im­si­te klai­din­gą spren­di­mą ir ku­rį lai­ką ei­si­te klai­din­ga kryp­ti­mi. Ta­čiau dar ne vis­kas pra­ras­ta. Jei ka­te­go­riš­kai ap­si­suk­si­te at­gal, ti­krai ra­si­te iš­ei­tį. An­tro­je sa­vai­tės pu­sė­je ga­li­ma nau­ja in­tri­guo­jan­ti pa­žin­tis.

Daugiau

Komentuojami