Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIA
KOMENTARAI

„Valstiečių“ darbų kasdienybė

 
2017 05 19 6:00

Ar pastebėjote, kad praėjusių metų Seimo rinkimų kampanijoje „valstiečiai“ dirbo kaip iš natų? Žadėjo tai, ką mūsų piliečiai norėjo girdėti, patraukė į savo pusę populiarųjį Saulių Skvernelį, prikalbino į savo gretas daug žinomų žmonių.

„Valstiečiai“ puikiai išnaudojo žmonių nusivylimą tuomet valdžioje buvusiais politikais ir žadėjo būti kitokie.

Gudrios politinės technologijos nėra visagalės, jei paaiškėja, kad rinkėjai yra tiesiog apgaudinėjami.

Ar pastebėjote, kad vos įžengę į Seimą, „valstiečiai“ nustojo groti kaip iš natų?

Pirmiausia susimovė jų lyderis, išlindus į viešumą istorijai dėl keistos brangaus automobilio nuomos savo partijos kolegės motinai, kurios oficialios pajamos niekaip nesiderino su automobilio kaina.

Po šios istorijos reikėtų tikėtis, kad „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis įsidėmėjo pamoką apie tai, kad visuomenė visada trigubai įdėmiau žiūrės į žmones, kurie siekia sutelkti savo rankose per daug galios. Kai stambiausias Lietuvos žemvaldys savo turimą ekonominę galią siekia papildyti politine galia (nors ir neužimdamas aukštų politinių postų), tai negali kelti didelio džiaugsmo demokratinės valstybės piliečiams. Galia turi būti kuo labiau išsklaidyta ir padalyta tarp kuo didesnio skaičiaus jos turėtojų, – tik taip gali būti geriau išgirstos įvairiausios visuomenės grupės.

Toks kontrastas tarp gerai surengtos rinkimų kampanijos ir darbo Seime pradžios leidžia spėti, kad „valstiečiai“ atėjo į Seimą menkai pasirengę darbui jame.

Vienas dalykas yra rinkimų kampanija, sustyguota pasamdytų viešųjų ryšių specialistų, ir visai kitas – rutina Seime, kur viešųjų ryšių specialistai nelabai gali padėti. Darbui komitetuose ir plenariniuose posėdžiuose šie specialistai tikrai nepadės, tačiau jie gali padėti komunikuoti su visuomene. Ne vienas politologas ir viešųjų ryšių specialistas yra pastebėjęs, kad „valstiečiai“ prastai komunikuoja su visuomene.

Taip, šiuolaikinė demokratija – tai televizijos ir socialinių tinklų demokratija, joks politikas negali veikti be šios virtualios tikrovės. Todėl panašiai kaip ekonominėje rinkoje būtini pardavimo arba rinkodaros specialistai, taip ir politinėje rinkoje darbuojasi politinio „pardavimo“ specialistai, kurie padeda politikams įsiūlyti save rinkėjams.

Tačiau gudrios politinės technologijos nėra visagalės, jei paaiškėja, kad rinkėjai yra tiesiog apgaudinėjami. Kokia stebuklinga komunikacija gali padėti „valstiečiams“, jei jie apgavo rinkėjus? Per rinkimų kampaniją kritikavo naujojo Darbo kodekso projektą ir dėl tos kritikos tikrai pritraukė daug balsuotojų, o gavę valdžią tą kritiką pamiršo ir siekia priimti šį kodeksą beveik tokį patį, kokį kritikavo.

Darbo kodekso projektas yra įrodymas, kad „valstiečiai‘ yra verslo interesams atstovaujanti partija, kuriai samdinių interesai yra antraeiliai. Tačiau būtent dėl samdinių balsų ši partija gavo valdžią, todėl už ją balsavusiųjų dabar laukia skausmingas praregėjimas. Kad tas praregėjimas jau prasidėjo, rodo ir visos „valstiečių“ sąjungos, ir abiejų jos lyderių reitingų kritimas.

Darbo kodekso projektas, regis, bus dar vienas išbandymas valdančiajai koalicijai. Turiu galvoje šiomis dienomis Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atliktą savo narių apklausą, kurioje 9 iš 10 šios partijos narių pasisakė už tai, kad tokio projekto priimti negalima, jį būtina tobulinti. Galima tik įsivaizduoti, kaip jautėsi absoliuti LSDP narių dauguma, kai buvusi šios partijos vadovybė pernai skubėjo priimti šį kodeksą Seime! Paprastų partijos narių nuomonės tada niekas neklausė, o naujasis socialdemokratų vadovas paklausė. Gal Gintautas Paluckas iš tikrųjų yra socialdemokratų viltis tapti tikra socialdemokratine partija ir išlikti viena svarbiausių politinių jėgų šalyje?

Antras klausimas, kurį sprendžiant „valstiečiai“ gali priskaldyti malkų, yra aukštojo mokslo reforma. Regis, ji pradėta ne nuo to galo, kai svarbiausias tampa teiginys „turime per daug universitetų“. Argi mokyklų skaičius lemia aukštojo mokslo kokybę? Ją lemia universitetų finansavimas ir valdymas. Kitas įtarimų keliantis veiksnys – reforma per daug biurokratizuota, t. y. patikėta aukštojo mokslo biurokratams, kurie yra per daug nutolę nuo aukštųjų mokyklų. Trečias įtarimas, kurį jau viešai išsako universitetų bendruomenių atstovai – reforma tampa panaši į universitetų turimo nekilnojamojo turto reformą, t. y. už gražių kalbų apie aukštojo mokslo kokybę slepiasi galingos verslo grupės, varvinančios seilę dėl universitetų pastatų, kurie dažniausiai yra brangiuose Vilniaus ar Kauno kvartaluose.

Trečias klausimas, kurį sprendžiant „valstiečiai“ tikrai priskaldys malkų, yra alkoholio kontrolės politika. Pirma, savo pasiūlymais „valstiečiai“ sujudino ir papiktino būtent tą visuomenės dalį, kuri jokių problemų dėl alkoholio neturi, jai taurė vyno ar bokalas alaus yra bendravimo valgymo metu elementas, bet, aišku, nekasdienis.

Liūdniausia (ir baisiausia), jog aktyviausieji „valstiečių“ kovotojai su alkoholio vartojimu yra šventai įsitikinę, kad savo veiksmais neša tik šviesą ir gėrį. Tokie „teisuoliai“ yra greičiausiai nepajėgūs suprasti, kad pasaulis yra gerokai sudėtingesnis, nei jie įsivaizduoja. Žmogaus noras svaigintis yra stipresnis už bet kokius ribojimus, tad valdžia neturėtų perlenkti lazdos bandydama tą norą reguliuoti. Būtent tokių „teisuolių“ spaudžiama Amerikos valdžia prieš šimtą metų perlenkė lazdą priimdama Prohibicijos, arba sausąjį įstatymą.

Atrodo, jog „valstiečių“ kovotojai ignoruoja faktą, kad aplink mus esančiose šalyse alkoholio produktai pigesni nei pas mus. Ignoruoja faktą, kad lietuviai moka virti naminę degtinę, tad išsivirs ne tik sau, bet ir parduos kitiems. Ignoruoja rusų tautosaką. Pagal ją vaikai tėvui sako: „Tėveli, degtinė pabrango, gal mažiau gersi?“ – „Ne, vaikučiai, jūs mažiau valgysite.“

Šis Seimas dirba dar tik penkis mėnesius, tad matome tik „valstietiškų“ įdomybių pradžią. Nenusiminkite, jų bus daugiau.

DALINKIS:
0
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaŽmonėsKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"