Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

2019-ųjų šansas

 
2017 11 11 15:37

Mūsų valstybė bando stabdyti emigracijos procesą, bet iš Lietuvos žmonės traukiasi kaip niekad sparčiai. Dažnai priežasčių ieškoma ekonomikoje, suverčiant kaltę žemoms pajamoms. Iš dalies taip, tačiau pagrindine žmonių bėgimo iš mūsų šalies priežastimi, manau, yra nusivylimas mūsų politika.

Be abejo, tarpukario Lietuva gal ir nebuvo pati pažangiausia Europos valstybė ir tuometiniai politikai darė klaidų, tačiau dėl tautinių nuostatų įskiepytas tautos patriotizmas tapo neturinčių lygių (nebent ukrainiečių) pokario didvyriško pasipriešinimo okupantui užtaisu, o mums – pagrindu vėl kurti savo valstybę.

O dabar, greičiausiai dėl neįvykusios desovietizacijos, paremtos asmeniniu autoritetų noru visuomenės akyse būti geresniems slepiant praeities dėmes, Lietuvos politikoje vyrauja ne nuoširdus noras padėti, o apsimestinis rūpestis tauta. Liustracijos įstatymą žadėjo ir tuomet siekusi posto, o dabar bebaigianti kadenciją šalies vadovė, tačiau panašu, kad Lietuva pasirinko kitą kelią, kuris užprogramavo esminę deklaruojamų ir realių veiksmų neatitikimo paradigmą mūsų valstybėje. Kuriamas įvaizdis, kuris gana toli nuo tikrojo vaizdo.

Šalies laisvės priešaušryje įskiepytas veidmainystės kodas gajus. Įvairiais būdais pateikiama bealternatyvės globalistinės Lietuvos vizija, nutolusi nuo pradinės tautinės, galėtų būti taiklia atidėtos neribotam laikui desovietizacijos metafora. Neįvykęs atvirumo ir atgailos prieš tautą procesas. Žmonės veidmainystę jaučia širdimi, pasirinkdami kelią pasitraukti. Valstybė kasdien tolsta nuo savo tikslo būti Tauta.

„Globali Lietuva“, kas, kad be kalbos, simbolių, didvyrių ir greičiausiai be daugelio savų gyventojų. Be patriotų ir pilietinių iniciatyvų. Pakanka prisiminti kad ir prasmingą piliečių iniciatyvą Lukiškių aikštėje Vilniuje pastatyti Vyčio monumentą, taip įamžinant Nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį. Pilietiška, patriotiška iniciatyva turėjo tapti pavyzdžiu taip puoselėti Lietuvą ir kitiems piliečiams. Bet įvyko priešingai, valstybės vadovai, užuot padėkoję entuziastams, iniciatyvą sužlugdė. Kokią valstybę kuriame? Panašu, kad patriotiškų iniciatyvų ir pačių piliečių Lietuvai nereikia. Tai kas gins valstybę?

Vyčio skulptūros konkursas, tapęs pasityčiojimu iš gražios mūsų piliečius telkiančios iniciatyvos, yra tik ledkalnio viršūnė. Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo 1990-aisiais vengiama gilintis į kitų valstybių daromą destrukcinį poveikį ir tarnaujama kitų interesams, deklaruojant apsimestinį rūpestį nepasiturinčiais. Apmaudu, kad dauguma mūsų bendrapiliečių pasirenka kelią pasitraukti, o ne keisti Lietuvą.

Daug metų manėme, kad Lietuva – patikimose politikų rankose, bet klydome. Privalome telktis atidėję savo tiesioginius darbus, kad apgintume pirmiausia dvasinę Lietuvą: jos tapatybę, kalbą, simbolius, tautiškumą ir piliečių orumą.

Greičiausiai nėra daug pasaulyje šalių, kurios pačios bandytų naikinti savo kalbą, taip nemėgtų kiekvienam brangių istorinių simbolių, siektų nutautinti savo gyventojus ar nemylėtų sunkiai gyvenančių žmonių. Dauguma mūsų politikų atitolo nuo savo šalies žmonių, ir tebedeklaruojamas rūpestis Lietuva liko tik beverčiu ir neįpareigojančiu rinkiminiu lozungu.

Mes, tikintys savo Tauta, turime telktis ir rūpintis, kad mūsų valstybė išliktų. Būtume vėl nuvilti, jei prie valstybės vairo 2019 m. stotų pilki eurobiurokratai, stambaus kapitalo, bankų atstovai, prieš rinkimus tapę jautriais vargingiausiųjų gynėjais, buvę komunistai ar komunistinio jaunimo sąjungos aktyvistai ar neatsparūs kitų šalių interesams mūsų šalyje asmenys.

Turime šansą – Respublikos Prezidento 2019 m. rinkimus – sustabdyti įsismarkavusį išvalstybinimo procesą ir galimybę kreipti Tautą link Savos, teisingesnės ir jautriai žmogiškos valstybės kūrimo. Tikiu, kad susitelkę būsime išmintingi ir įžvalgūs. Prasminga gyventi Lietuvai, skirti jai savo gyvenimo darbus. Gražias deklaracijas, o ir užprogramuotą veidmainystę privalome pakeisti teisybės, kad ir kokia ji būtų, sakymu.

Gintaras Karosas yra Europos parko ir Liubavo muziejų įkūrėjas, Lietuvos bajorų karališkosios sąjungos narys, Nacionalinės pažangos premijos laureatas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"