Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITROŽIŲ KARAIMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Amžiną atilsį Liberalų sąjūdžiui

 
2017 05 01 10:03

Koncernui „MG Baltic“ naudinga Greitųjų kreditų įstatymo pataisa, kurią Seime stūmė ketvirtadienį paskubomis iš partijos ir Vilniaus savivaldybės išmestas liberalas Šarūnas Gustainis, skandina ne tik jį, bet ir paskutinę Liberalų sąjūdžio politinę viltį – Vilniaus merą Remigijų Šimašių, lig šiol laikytą vieninteliu niekaip nesusitepusiu politinės korupcijos byloje. 

Trejetą dienų toli nuo Lietuvos ir internetų praleidęs vėlų šeštadienio vakarą iš oro uosto važiavau namo. Kai autobusas neskubėdamas suko pro Vašingtono aikštės kampą, akys užkliuvo už bene vienintelio ten ryškiai švietusio užrašo „Liberalų sąjūdis“. – Oficialiai dar nemirę, nors veikiau jau iš žvakelių sudėliotas kryžius ten tiktų, – ironiškai šyptelėjau mintyse, dar pats nežinodamas, koks teisus esu.

Kai pagaliau pasiekęs namus įsijungiau kompiuterį ir ėmiau versti naujienas, net loštelėjau: Šarūnas Gustainis – buvusi „naujos kartos“ liberalų žvaigždė ir vienas įtakingiausiųjų Liberalų sąjūdžio narių, partijos administracijos vadovas, tikrai sėkmingų rinkimų kampanijų vadovas – greituoju būdu iššveistas iš partijos narių, iš Vilniaus tarybos narių ir apskritai sako besitraukiantis iš politikos.

Kuriems galams to prireikė, jei Gustainis, Liberalų sąjūdžio politinės korupcijos byloje dar nuo pernai turintis specialaus liudininko statusą (tai yra, prokurorų apklausinėjamas apie jo paties galimai nusikalstamą veiklą) dar pernai gruodį sustabdė savo narystę partijoje? Akivaizdu – matomai prokuratūros tyrimas atskleidė tokių dalykų, apie kuriuos išgirdę tie liberalų vadovybės nariai, kuriems įtarimai dar oficialiai nepateikti, galvotrūkčiais metė per bortą „partijos kasa“ vadintą veikėją, kurio veikla gresia galutinai paskandinti ir taip leisgyvę partiją. Tipo, Šarūnas Gustainis sau, o Liberalų sąjūdis – tarsi ne prie ko. Naivu, žinoma, bet ne veltui sakoma, kad skęstantysis ir šiaudo griebiasi.

Tikrovėje atėjo Kieša pas Remygą ir pasakė, kad reikia sutvarkyti Šaro reikalus.

Antroji naujiena – įkandin Gustainiui ir Gintaras Steponavičius lekia iš partijos ir Liberalų sąjūdžio frakcijos Seime, nors parlamentaro mandato visgi neatsisako ir akivaizdžiai bandys kaip nors išsaugoti savo teisinę neliečiamybę. Irgi begalinis naivumas, bet matyt, be to Seimo mandato Steponavičius daugiau jokių vilčių išvengti teisėsaugos rūstybės nebeturi. Nors dar pernai gruodį, lygiai, kaip ir Gustainis stabdydamas narystę Liberalų sąjūdyje, Steponavičius vylėsi, kad viskas „trumpam, nes tyrimas ilgai netruks“.

Kaip matome, ketvirtadienį akivaizdžioje panikoje posėdžiavusi Liberalų sąjūdžio vadovybė neturėjo jokio matomai skubaus politinio poreikio galutinai atsikratyti dar neseniai partijos veidais ir viltimis buvusiais politikais. Nebent yra kažkas tokio, ko dar nežino visuomenė, galimai nežino prokurorai, bet labai gerai žino Remigijus Šimašius, Eugenijus Gentvilas ir dar keli likę senieji partijos vadovybės branduolio nariai.

Žinant, kad Gustainis anksčiau atsakė už partijos pinigus, galima nesunkiai nuspėti, kad liberalai išsigando, jog išsiaiškinus, iš kur ir už kokio grožio akis jie byrėjo tiek į viešąjį, tiek į juodąjį (pasakykit, nors vienas dar tikit, kad liberalai neturėjo „juodosios kasos“?) partijos aruodus, prokurorai ateis su įtarimais jau ne pas paskirus Liberalų sąjūdžio vadovus, bet pas visą partiją. Ir viskas liberalams baigsis gal net blogiau, nei Viktorui Uspaskichui ir jo Darbo partijai.

Tai, kad dėl Steponavičiaus ir Gustainio liberalai priėmė „paketinį sprendimą“, nestebina. Dar daug kas mena, kad skylant Liberalų ir Centro partijai bei steigiantis naujam, neva „skaidriam ir nuo Zuoko korupcijos laisvam“ Liberalų sąjūdžiui, būtent Gintaras atvedė į partiją Šarūną. Naujai partijai (kaip, beje, visoms) reikėjo pinigų, o Šarūnas, pasirodė, žinojo, kur ir kaip galima jų gauti. Ir, pasakojama, tapo partijoje „Stiopos stogu“.

Bet kodėl taip staigiai ir būtent dabar juodu prireikė mesti per bortą? Skaitau užvakarykščias naujienas ir, regis, randu atsakymą: Greitųjų kreditų byloje prokurorai prisikasė iki Liberalų sąjūdžio pirmininko Remigijaus Šimašiaus, nors, gali būti, patys to dar nesuprato (ar bent liberalams atrodė, kad prokurorai, ramiai klausantys Šimašiaus įvykių versijos, to nesuprantą).

Žiūrim, ką apie savo vaidmenį pirma stumiant, paskui vilkinant Seime Šarūno Gustainio buldozeriu stumtas Greitųjų kreditų įstatymo pataisas, dar pernai rudenį po apklausos STT žurnalistams pasakojo Šimašius: „Atėjo žmogus, advokatas, kuris dirbo su kita įmone vartojimo kreditų ir pasakė, kad, klausykite, turime čia problemų, nesąmoningą reguliavimą siūlo. Aš sakiau: „klausykite, jokių įstatyminių iniciatyvų nesiimsiu, galiu tik išdėstyti rašte Lietuvos banko valdybai, kad jų reguliavimas gali prasilenkti su asmens duomenų neliečiamumu, reguliavimas gali būti perteklinis ir reguliavimas poįstatyminiu aktu neaišku, ar teisėtas“.

Pasak Šimašiaus, laišką parašyti prašė advokatas Kęstutis Kvainauskas, tuomet ėjęs Nacionalinės finansinių paslaugų asociacijos valdybos pirmininko pareigas.

„Atėjo žmogus, advokatas“ – klausant Šimašiaus gali pagalvoti, kad jis tą Kvainauską su prašymu dėl laiško bankui kone pirmą kartą gyvenime matė.

Tikrovėje atėjo Kieša pas Remygą ir pasakė, kad reikia sutvarkyti Šaro reikalus. Nes tais senais gerais laikais, kai visi šie politikai buvo jauni, gražūs, perspektyvūs ir dar tik žengė pirmuosius žingsnius link Seimo ir Vyriausybės narių postų, Kieša Kvainauskas kartu su Remyga Šimašiumi tūsino jų pačių rinkto Gintaro „Stiopkos“ Steponavičiaus vadovaujamo Lietuvos Liberalaus Jaunimo vakarėliuose (ATSISKLEIDIMAS: Teksto autorius tūsino tuose pačiuose vakarėliuose ir, kaip Liberalaus Jaunimo narys, pirmininko rinkimuose balsavo už Gintarą Steponavičių).

O paskui Stiopka atvedė į Liberalų sąjūdį Šarą Gustainį, kurio dėdė, žymus verslininkas Vincas Gustainis, kadaise buvęs „Luokės“ koncerno ir šio įkurto, vėliau išvogto ir skandalingai bankrutavusio „Balticbank“ bendrasavininku, tuo metu jau buvo respektabilaus „Vilsotos“ koncerno bendrasavininku. O koncernas „Vilsota“ yra Lietuvos Laisvosios Rinkos Instituto Sidabriniu rėmėju. Lygiai Sidabriniu LLRI rėmėju yra ir Vinco Gustainio sūnaus Simono vadovaujama finansinių investicijų bendrovė „BaltCap“. O Remigijus Šimašius LLRI dirbo nuo 1995 metų, 2006–2008 metais, iki tapdamas teisingumo ministru, buvo LLRI prezidentu. Kaip nesunku suprasti, dalį savo atlyginimo gaudamas iš Gustainių šeimos valdomo verslo.

Kada 2008 metais Liberalų sąjūdis pateko į Vyriausybę, o būsimasis Liberalų sąjūdžio korupcijos skandalo pirmeivis Eligijus Masiulis užėmė Susisiekimo ministerijos vadovo postą, Šarūnas Gustainis tapo jo patarėju transportui ir infrastruktūrai.

O Šarūno dėdės Vinco „Vilsota“ – tai statybos bendrovė ir 2011–2012 metais sėkmingai atlieka Klaipėdos geležinkelio mazgo plėtros III etapo darbus, kurių bendras statybinis plotas – 70 000 kvadratinių metrų.

O „BaltCap“, kurios vadovaujančiu partneriu yra Šarūno pusbrolis Simonas, 2011 sausį įsigyja 90 procentų „Kelprojekto“ akcijų.

Kas nežino – „Kelprojektas“ – tai didžiausia transporto infrastruktūros inžinerijos įmonė Lietuvoje, projektuojanti kelius, tiltus ir geležinkelius – visa tai, ką valdo ar kur darbus užsako Susisiekimo ministerijos kontroliuojamos įmonės. O susisiekimo ministrui Eligijui šiais klausimais patarinėja Simono pusbrolis Šarūnas.

Liberalų valdomoje Klaipėdoje „Kelprojektas“ laimi savivaldybės skelbtą konkursą pakeliamo tilto per Danės upę remonto projektui. Kelprojektas“ projektavo ir Klaipėdos Biržos tiltą, Jakų žiedo estakadą, kitus Lietuvoje esančius objektus: Karaliaus Mindaugo tiltą per Nerį Vilniuje, geležinkelio tunelį Kaune Vilniaus pietinį aplinkkelį, Ukmergės ir Geležinio Vilko gatvės estakadą Vilniuje.

2012 metų pradžioje Lietuvos Geležinkeliai pradeda tiesti „Kelprojekto“ suprojektuotą „Rail Baltica“, kurio vieną didžiausių etapų – Marijampolės geležinkelio stoties, tarpstočio Šeštokai-Marijampolė rekonstravimą bei trijų dviejų lygių pervažų Marijampolėje įrengimą vykdo bendrovių „Kauno tiltai“ ir „Mitnija“ konsorciumui.

„Mitnija“, jei kas pamiršo, priklauso koncernui „MG Baltic“.

O dėžutę su eurais, nuo kurios ir prasidėjo Liberalų sąjūdžio korupcijos byla, Elgijui Masiuliu atnešė „MG Baltic“ koncerno viceprezidentas. O Greitųjų kreditų įstatymo pataisos, kurias Seime stūmė Šarūnas Gustainis, naudingos koncerno „MG Baltic“ valdomoms televizijoms, nes greitųjų kreditų bendrovės perka jose daug reklamos. Ratas užsidarė.

Dabar užduokime patys sau klausimą (spėju, jį iš prokurorų išgirs ir Remigijus Šimašius, ir Eligijaus Masiulio mokytojas Eugenijus Gentvilas, kuris, mokiniui tapus susisiekimo ministru, grįžo iš Europarlamento į Klaipėdą vadovauti uostui, kuris taip pat vienas didžiausių ministerijos skirstomų pinigų infrastruktūrai gavėjas): Tai ką – kiti partijos vadovybės nariai nieko nežinojo, kuo užsiima partijos pirmininkas ir partijos kasininkas? Tikrai tikrai nežinojo? Jūs tuo tikite?

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
Rožių karaiSportasŠeima ir sveikataTrasaKarjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"