Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KOMENTARAI

Apie ką turėjo pagalvoti M. Saakašvilis ir jo šalininkai

 
2017 09 12 6:00

Savaitę pasaulis pradėjo sužinojęs neįtikimą naujieną iš Ukrainos ir Lenkijos pasienio – buvęs Gruzijos prezidentas, buvęs Odesos srities gubernatorius Michailas Saakašvilis, padedamas šalininkų, tarp kurių buvo Ukrainos parlamento narių, šturmavo valstybės sieną, kad patektų į Ukrainą.

M. Saakašvilis prarado galimybę patekti į Ukrainą kaip šios valstybės pilietis, kai prezidento Petro Porošenkos įsaku iš jo buvo atimta Ukrainos pilietybė. Buvęs Gruzijos prezidentas Ukrainos pilietis buvo tik kiek daugiau nei porą metų – nuo 2015-ųjų gegužės 29 dienos iki 2017 metų liepos 26-osios ir paskui tapo Ukrainos valdžios nelaukiamu žmogumi. Iki tol jis buvo nelaukiamas ir Gruzijoje.

Euromaidano dienomis M. Saakašvilis atvedė būrį savo šalininkų, komandos narių, dirbusių su juo dar Gruzijoje, į Ukrainos politinį gyvenimą. Jiems buvo suteiktos pagrindinės pareigos Kijeve, ypač prokuratūroje ir policijoje. Patį M. Saakašvilį prezidentas P. Porošenka 2015 metų vasarį iš pradžių paskyrė savo patarėju, o paskui tarptautinės ekspertų tarybos, kuri turėjo Ukrainoje skatinti reformas, pirmininku. Šioje šalyje yra teigiančiųjų, kad ši institucija buvos sukurta iš dalies M. Saakašviliui.

2015 metų gegužės 30 dieną, Vakarų šalims žinant ir palaikant, M. Saakašvilis buvo paskirtas Odesos srities gubernatoriumi. Tuomet JAV ambasadorius Ukrainoje Geoffrey Pyattas pareiškė, kad vadovaujant M. Saakašviliui Odesa galbūt taps reformų laboratorija.

Visoje Ukrainoje reformos stringa įvairiose gyvenimo srityse, todėl viltis, kad pozityvaus postūmio galima sulaukti iš regionų, buvo pagrįsta. Be to, Odesos sritis – specifinis regionas, mat dalis jos žmonių vis dar dviprasmiškai vertina tai, kad yra Ukrainos dalis, čia taip pat esama didžiulės, su Odesos uostu susijusios korupcijos, nerimą kelia kaimynystė su atsiskirti nuo Moldovos siekiančia ir Maskvos kontroliuojama Padniestre.

Vadovauti tokiam regionui reikėjo skirti asmenį, turintį daug darbo aukščiausiose valstybės institucijose patirties, savo šalies ir Vakarų partnerių palaikymą. Šiai pozicijai kaip tinkamas kandidatas ir buvo parinktas M. Saakašvilis.

Tačiau vėliau juoda katė netikėtai perbėgo tarp M. Saakašvilio ir prezidento P. Porošenkos. Gruzino kritika dėl korupcijos valstybėje ėmė neaplenkti jos vadovo. Iš prezidentūros pasigirdo kaltinimų, kad M. Saakašvilis užsiima tik politikavimu, nes jokių rimtų darbo Odesoje vaisių taip ir nematyti. Pagaliau nuspręsta iš M. Saakašvilio atimti Ukrainos pilietybę, kurią jis gavo išimties tvarka.

Ukrainoje neteko sutikti nė vieno politiko, politologo ar diplomato, kuris nelaikytų tokios prezidento P. Porošenkos reakcijos į M. Saakašvilio elgesį didele klaida ir asmeninių ambicijų iškėlimu virš valstybės interesų. Bet tai, ką pastaruoju metu daro pats M. Sakašvilis, irgi kelia daug klausimų. Juolab kad jis įstengia šokdinti visą Europą.

Tai, ką pastaruoju metu daro Michailas Saakašvilis, kelia daug klausimų. Juolab kad jis įstengia šokdinti visą Europą.

Ukrainos pilietybės netekęs M. Saakašvilis tarsi turėjo tapti asmeniu be pilietybės – žmogumi, kuris be teisinių kliūčių negali važiuoti iš vienos Europos šalies į kitą, įskaitant ir Lietuvą. Ar visos šios valstybės dėl M. Saakašvilio pažeidė savo įstatymus? O jei M. Saakašvilis turėjo kurios nors šalies pilietybę, tai reiškia, kad tos valstybės toleravo politiką, kuri pažeidinėjo Ukrainos įstatymus ir Konstituciją, draudžiančią turėti kitos šalies pilietybę.

Dabartinis M. Saakašvilio prasiveržimas per Ukrainos sieną kelia dar daugiau klausimų. Ar tai reiškia, jog ne tik jis, bet ir kai kurie įtakingi Ukrainos politikai, šiame žygyje lydėję M. Saakašvilį, tokie kaip Julija Tymošenko, nori pasakyti, kad šios šalies valstybės sieną galima kirsti nelegaliai? Ką jie pasakytų, jeigu tokiu būdu Ukrainos ir Rusijos sieną, padedami Opozicijos bloko deputatų, nuspręstų kirsti kai kurie Viktoro Janukovyčiaus žmonės?

Ir panašiai, kaip M. Saakašvilis Lvove, jie surengtų savo šalininkų mitingus Odesoje, Charkove ar Chersone teigdami, kad šalį valdo korumpuotas režimas, todėl reikia arba tuojau pat jį nušalinti, arba surengiant neeilinius rinkimus?

Suprantama, kad geopolitiniu požiūriu toks buvusios Regionų partijos veiksmas turėtų visiškai kitokias pasekmes Ukrainos užsienio ir saugumo politikai nei M. Saakašvilio elgesys. Bet ar žvelgiant į valstybę jos stabilumo požiūriu abu veiksmai nebūtų panašūs?

Ukraina ir taip yra dar labai silpna. Jos aukščiausią valdžią iš tikrųjų toliau ėda korupcija, bet ne mažiau pavojinga ir vidinė sumaištis, sėjamas nepasitikėjimas valstybės ateitimi, nepagarba įstatymams ir valstybės institucijoms. M. Saakašvilio ir jo šalininkų elgesys gali prisidėti prie šių neigiamų tendencijų.

Apie tai turėtų pagalvoti ne tik Ukrainos politikai, bet ir M. Saakašvilio šalininkai Lietuvoje. Ar bent jau aiškiai jam pasakyti, kokių pasekmių toks elgesys gali sukelti Ukrainai.

Alvydas Medalinskas yra Mykolo Romerio universiteto politologas

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"