Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KOMENTARAI

Atminties karai, arba kodėl Rusijai trukdo „miško broliai“

 
2017 07 17 11:01

Tarp skirtingų informacinio karo atmainų galima paminėti atskirą kategoriją – atminties karus. Tokio konflikto esmę puikiai iliustruoja Rusijos Užsienio reikalų ministerijos reakcija į NATO išplatintą filmuką apie Baltijos šalių „miško brolių“ kovą prieš okupaciją. Maskva paskubėjo pagal sovietinės propagandos tradiciją pavadinti rezistencijos kovų dalyvius „nacių pakalikais“ bei apkaltinti Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją bandymu „perrašyti istoriją“.

Ginčai dėl istorinės tiesos ir praeities įvykių interpretavimo nėra nekalti dalykai. Kadaise ukrainiečių mokslininkas Georgijus Počepcovas apibūdino informacinį karą kaip „kovą dėl protų“. Atminties kovų atveju kėsinamasi net ne į protą, bet į giluminius proto klodus, į masinę visuomenės sąmonę, kurios vienas elementų yra istorinė atmintis.

Vienas iš dabartinės Rusijos propagandos uždavinių yra sutaikyti tarpusavyje skirtingus Rusijos istorijos etapus, pateikti valstybės istorinį naratyvą kaip vientisa ir nenutrūkstama.

Praeitis vienaip arba kitaip yra svarbi dabarčiai. Ji sudaro tam tikrą mūsų egzistencijos pagrindą. Nors mes savo akimis nematėme nei Žalgirio mūšio, nei deklaracijos dėl Lietuvos nepriklausomybės pasirašymo 1918 metų vasario 16 d., – mes žinome apie tuos įvykius, savotiškai „atsimename“ juos. Abu minėti įvykiai yra susiję su moderniosios Lietuvos tapatybe, todėl jeigu dabartinę Lietuvą pavaizduotume kaip namą, tai istorinei atminčiai atitektų pamatų funkcija.

Pokario rezistencija taip pat yra svarbus mūsų istorinės atminties elementas. Galbūt būtent dėl to jis taip kliūna Maskvai.

Nėra jokių abejonių, kad Kremliuje viską žino ir supranta apie istorinės atminties svarbą ir galią. Užtenka pažiūrėti į tai, kaip Rusija elgiasi su savo istorija. Dar nuo sovietmečio plačiai pasklido juokas, kad Rusija yra valstybė su nenuspėjama praeitimi. Šiandien Maskva tęsia šią tradiciją.

Vienas iš dabartinės Rusijos propagandos uždavinių yra sutaikyti tarpusavyje skirtingus Rusijos istorijos etapus, pateikti valstybės istorinį naratyvą kaip vientisa ir nenutrūkstama. Rusijos atveju tai nėra lengva padaryti. 1917 metais bolševikai atėjo į valdžią faktiškai atsiribodami nuo Rusijos Imperijos praeities, skelbdami naujų laikų ir, faktiškai, naujos valstybės pradžią. Po Sovietų Sąjungos žlugimo naujoji, kaip tada tikėtasi – demokratinė, Rusija faktiškai buvo priversta pripažinti, jog komunistinis eksperimentas buvo skaudi klaida, tačiau tuo pat metu XX a. pabaigos Rusijos Federacija jautė mažai ką bendro su XX a. pradžios Rusijos Imperija.

Istorijos sutaikymo (ir pritaikymo savo poreikiams) eksperimentas faktiškai prasidėjo kartu su Vladimiro Putino atėjimu į valdžią. Vienas iš ankstyviausių bei ryškiausių žingsnių šia linkme tapo sovietinio himno melodijos sugrąžinimas. Iš praeities buvo ištraukti daugelis sovietinių pasakojimų ir mitų, apdairiai paliekant nuošalyje komunistinę ideologiją kaip tokią. Sumanus žaidimas su ne iki galo pamirštais naratyvais leido suformuoti naujos Rusijos visuomenės masinės sąmonės gaires. Kaip gi jos atrodo?

Moksliniai tyrimai rodo, jog dabartinių Rusijos gyventojų istorinės atminties esminiu elementu yra mitologizuotas pasakojimas apie Didįjį Tėvinės karą (Antrojo pasaulinio karo dalis 1941–1945 metais). Iš šio pasakojimo stebuklingu būdu pranyksta žinios apie sąjungininkų pagalbą Sovietų Sąjungai kare prieš nacių Vokietiją bei iki to momento puoselėtą draugystę su Hitleriu, tačiau absoliutizuojama Pergalė, o Sovietų Sąjunga vaizduojama kaip vienintelė Europos išvaduotuoja ir gelbėtoja nuo „rudojo maro“ (t. y. fašizmo ir nacizmo – šios sąvokos Rusijoje vartojamos sinonimiškai).

Rusijos visuomenės istorinėje atmintyje nemažai ir ne tokių reikšmingų, bet „teisingą“ bendrą vaizdą leidžiančių išlaikyti elementų. Pavyzdžiui, linkima nutylėti ar sumenkinti Didžiojo teroro laikotarpio totalitarinių nusikaltimų mastą, tačiau puoselėjimas sovietinis pasakojimas apie taikią ir natūralią Sovietų Sąjungos plėtrą. Tai leidžia vaizduoti sovietinę Rusiją kaip rūpestingą, „gėrį nešančią“ valstybę, o ne totalitarinę, svetimų žemių geidžiančią imperiją, kokią ji buvo iš tikrųjų.

Istorijos sutaikymo (ir pritaikymo savo poreikiams) eksperimentas faktiškai prasidėjo kartu su Vladimiro Putino atėjimu į valdžią. Vienas iš ankstyviausių bei ryškiausių žingsnių šia linkme tapo sovietinio himno melodijos sugrąžinimas.

Rusijos valstybinė atminties politika natūraliai jaučia pavojų naratyve apie „miško brolius“. Neatsitiktinai į jį reaguojama gana aukštu lygiu – kaip ir minėta, rezistencijos judėjimo smerkimui pajungta Rusijos Užsienio reikalų ministerija. Pasipriešinimas okupacijai griauna gražų mitą apie savanorišką Baltijos šalių įsijungimą į Sovietų Sąjungą, t. y. taikią sovietinės imperijos plėtrą. Užtat, jei apibūdinti „miško brolius“ masinėje Rusijos gyventojų sąmonėje įtvirtintais absoliutaus blogio analogais – „fašistais“ ir „nacių pakalikais“ – Kremliaus puoselėjimas istorinis pasakojimas atgauna sklandumą ir logiką.

Rusijos reakcija į filmuką apie „miško brolius“ be jokių abejonių yra informacinio karo elementas. Maskva agresyviai bando įteigti Vakarams savo istorijos viziją, o kartu ir suskaldyti NATO šalių vienybę. Tačiau, šiuo atveju, tas tikslas yra ne vienintelis. Sovietinio pasakojimo apie „miško brolius“ ištraukimas į dienos šviesą pirmiausiai skirtas Rusijos vidaus propagandos poreikiams. „Miško broliai“ ir daugiau kaip po pusės amžiaus yra pavojingi istorinei Rusijos gyventojų sąmonei, nes neįsipaišo į Kremliaus puoselėjimą kilniosios Rusijos, stačiusios savo užgrobtose teritorijose „gamyklas ir bibliotekas“, paveikslą.

Viktoras Denisenko – politikos apžvalgininkas, socialinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto lektorius, analitinio centro „EAST-Center“ (Varšuva) ekspertas.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"