Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Darbuotojai, kuriems valstybė meluoja

 
2017 11 11 6:00

Mūsų valstybė meluoja sau ir šimtams tūkstančių valstybės sektoriaus darbuotojų. Padėti vienai smurto aukai Lietuvoje skiriama 10 eurų per metus, šeimos gydytojo paslaugoms apmokėti vienam asmeniui – 23 eurai per metus, trečdaliui mokytojų mokamas mažesnis nei 500 eurų per mėnesį atlyginimas.

Valstybė leidžia save kompromituoti, nes viešojo sektoriaus finansavimas neužtikrina nei teikiamų paslaugų kokybės, nei tame sektoriuje dirbančių žmonių orumo. Dar blogiau – toks atsainus valdžios požiūris į viešąjį sektorių užprogramuoja labai rimtas ateities problemas: nekokybišką išsilavinimą, prastą sveikatą. Kitaip tariant, apsimetame, jog žmonėms mokame, o paskui skundžiamės, kad jie pikti, susvetimėję, destruktyvūs, įklimpę į alkoholizmo liūną, emigruoja arba žudosi. Nereikėtų stebėtis, nes tai, ką turime, pasiekėme patys.

Valstybės sektoriuje iš viso dirba apie 300 tūkst. žmonių, teikiančių paslaugas gyventojams. Tai – medikai, slaugytojai, mokytojai, darželių auklėtojai, įvairių valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojai, ugniagesiai, pasieniečiai, pareigūnai, socialiniai darbuotojai, valstybės tarnautojai. Statistikos departamento duomenimis, jų darbo užmokesčio didėjimo tempas atsilieka nuo privataus sektoriaus, ir tai – ilgalaikė tendencija.

Viešojo sektoriaus finansavimas neužtikrina nei teikiamų paslaugų kokybės, nei tame sektoriuje dirbančių žmonių orumo.

Pavyzdžiui, 2015 metų pirmąjį ketvirtį atlyginimai viešajame sektoriuje kilo 3 proc., privačiame – 5,2 proc., pernai tuo pačiu laikotarpiu algos viešajame sektoriuje didėjo 5,7 proc., privačiame – 7,6 proc., o šiemet viešajame – 7,2 proc., privačiame – net 10,4 procento. Ką tai reiškia kasdienybėje? Prastesnes paslaugas žmonėms, kvalifikuotų darbuotojų migraciją į privatų sektorių arba užsienį, nusivylusius ir paslaugų negaunančius gyventojus.

Situaciją puikiai iliustruoja padėtis švietimo sektoriuje ar medicinoje. Mokytojams nemokame adekvataus darbo užmokesčio, todėl natūralu, kad gabiausi moksleiviai nesirenka pedagogikos studijų arba renkasi retai – dažniausiai turėdami aiškų apsisprendimą ir kitą pragyvenimo šaltinį. Taigi ne visi pedagogai yra talentingiausi savo srities ekspertai, ir tai atsiliepia vaikų mokymo kokybei.

Mokyklinio ugdymo rezultatai Lietuvoje, vertinant pagrindinių gebėjimų lygį, blogesni už Europos Sąjungos vidurkį. Lietuvos penkiolikmečių gebėjimai visose trijose svarbiausiose srityse – gamtos mokslų, skaitymo ir matematikos – yra prastesni už vidurkį. 40 proc. žemiausio socialinio ir ekonominio sluoksnio mokinių rezultatai gamtos mokslų srityje labai blogi. Ir dėl to kalti ne tiek mokytojai, kiek vaikų tėvai bei valstybė, nesugebanti pasiūlyti tinkamo atlygio už darbą mokytojams ar geros kokybės paslaugų mokiniams iš socialinės rizikos ir skurdžių šeimų. Kartais susidaro įspūdis, kad mokytojų motyvaciją dirbti stengiamasi „išmušti“ gėdinimais.

Ką reiškia vien premjero Sauliaus Skvernelio teiginys, kuriuo jis pagrindė nenorą didinti pedagogų darbo užmokesčio finansavimo: „Profesinių sąjungų atstovai patys deklaravo, kad vaikai po vidurinės mokyklos į gyvenimą išeina nemokėdami skaityti. Todėl pasakyti – duokite 200 mln. eurų šiai taip veikiančiai sistemai, ir viskas bus gerai, būtų neatsakinga.“ Tai sukėlė pedagogų pyktį ir sumažino motyvaciją stengtis net gimusiesiems būti mokytojais.

Švietimo ir mokslo ministerija pasielgė dar „geriau“. Iš pradžių ministrės patarėjas Arminas Varanauskas patikino, jog mokytojų algų vidurkis – 877,8 euro neatskaičius mokesčių, tik vėliau buvo susiprotėta išanalizuoti, kad 30 proc. mokytojų Lietuvoje uždirba mažiau nei 500 eurų neatskaičius mokesčių, 500–600 eurų popieriuje gauna apie 7 proc. pedagogų, 600–700 eurų – 9 proc., 700–800 eurų – 12 proc., 800–900 eurų – 14 proc., 900–1000 eurų – 13 proc., daugiau kaip 1000 eurų – 15 proc. mokytojų. Pedagogų atlyginimai priklauso nuo mokinių skaičiaus ir jų sunešamų „krepšelių“.

Situacija sveikatos apsaugos srityje panaši, todėl pastaruoju metu medikai ir slaugytojai pagrįstai pakilo į kovą už savo teises. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, 2017 metų pirmąjį pusmetį gydytojų vidutinė alga (už etatą) buvo 1443 eurai neatskaičius mokesčių, slaugytojų – 723 eurai neatskaičius mokesčių. Medikai ilgai mokosi, kad vėliau pacientams galėtų teikti paslaugas. Šią profesiją jie tikriausiai renkasi ne dėl darbo užmokesčio, o dėl noro prisidėti prie visų mūsų sveikatos stiprinimo.

Tačiau ko sulaukia? Neadekvataus atlyginimo, budėjimų naktimis ligoninėje, galimybės pacientui skirti 6–8 minutes (jei dirba šeimos gydytojais didesniame mieste), neveikiančios arba stringančios elektroninės sveikatos sistemos, plėšymosi tarp viešųjų ir privačių gydymo įstaigų, daug popierizmo ir gąsdinimo, kad suteikus paslaugą ne taip, kaip parašyta juodu ant balto, už ją nebus mokama. O įstaiga jau atitinkamai išskaičiuos tuos pinigėlius iš mediko algos.

Dar daugiau – su korupcija Lietuvoje kovojame ne didindami algas, bet klijuodami lipdukus „Geriausia padėka gydytojui – Jūsų šypsena“. Galima klausti, ar dažnai šypsosi pervargęs ir neįvertintas medikas?

Negana to, gydytojo darbo užmokestis priklauso ne nuo jo darbo kokybės, o nuo įkainių, surašytų „iš oro“ ir dažnai nepadengiančių paslaugų savikainos. Vadinasi, rinkoje paslauga vertinama vienokia pinigų suma, bet įstaigai mokama mažesnė. Taigi ligoninė ar poliklinika turi taupyti. Reikia mokėti ir už šildymą, ir už vaistus, tad taupoma darbo užmokesčio sąskaita.

Kartais norisi klausti, kodėl meluojame sau ir valstybės sektoriaus darbuotojams? Kur kas moraliau ir skaidriau būtų sąžiningai finansuoti viešąjį sektorių – tada ir darbuotojai bus labiau motyvuoti, ir gyventojai džiaugsis puikios kokybės paslaugomis.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasGynybaKontaktai
ĮdomybėsIstorijaJurgos virtuvėKomentaraiReklaminiai priedai
KonkursaiKultūraLietuvaMokslas ir ITPrenumerata
PasaulisSportasŠeima ir sveikataŠvietimasKarjera
TrasaŽmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"