Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATATRASA
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITZAPAD-2017
KOMENTARAI

Kaip išmokyti mokinius pažinti pasaulį ir save?

 
2017 01 11 6:00

Pradėjus dirbti naujam Seimui ir naujai Vyriausybei itin padaugėjo dėmesio švietimo problemoms. Yra dėl ko rūpintis: visų mokomųjų dalykų asociacijų vadovai sutartinai tvirtina, kad šiųmečių valstybinių brandos egzaminų užduotys buvo gerokai lengvesnės nei ankstesniais metais, tikėtasi geresnių rezultatų, bet... Vilniaus licėjaus direktorius Saulius Jurkevičius rezultatus įvertino trumpai: „Katastrofa.“ Jie, pasak pedagogo, rodo visišką mokyklų išgverimą ir bejėgystę. O tai dar kartą patvirtina, kad permainos būtinos.

Tačiau nuo ko pradėti? Kuo skubiau mokinio krepšelį pakeisti į klasės krepšelį, riboti direktorių vadovavimo trukmę?.. O gal pirmiausia vertėtų išsiaiškinti priežastis, įstūmusias švietimą į dabartinę krizę? Juk tik nepatyręs gydytojas griebiasi išrašinėti receptų, nesurinkęs anamnezės, tik niekdarys santechnikas šoka sukinėti veržlių, neištyręs avarijos priežasčių. O čia dar gausybė neprašytų padėjėjų ir patarėjų... Juk mokiniais pabuvome visi, įspūdžiai apie mokyklines dienas anaiptol ne visų šviesūs ir romantiški, tad ir nuomonės skelbiamos gana kategoriškos.

Ministerijos reformatoriai sutelkė dėmesį į krepšelių problemą, o dauguma pedagogų didžiausių blogybių pradžia laiko pastaraisiais metais vykdytą mokyklų liberalizaciją, kuri neproporcingai, vertybiškai ir, ko gero, biologiškai nepamatuotai išplėtė vaikų, moksleivių teises jų asmeninės atsakomybės sąskaita. Moksleiviams suteikta teisė sureikšminti savo norus ir įgeidžius, kurie dėl jų žinių ir patirties stokos dažnai neatitinka nei sveiko proto reikalavimų, nei tėvų ar mokyklos galimybių. O pedagogams paliktos vien pareigos ir atsakomybė, smarkiai apribojus ar net visai panaikinus svertus, įgalinančius pareikalauti bei būti girdimiems ir išgirstiems. Būkim atviri: šiandien retas moksleivis yra motyvuotas mokytis, ir net gražiai įkalbinėjami jie neskuba priimti įsipareigojimų. Maža to, jie, pasak pedagogų, nemoka vieni, savarankiškai mokytis, bet didelei daliai tėvų tai nerūpi. Tuo metu dauguma pedagogų arba nėra savo srities profesionalai, arba dirba abejingai.

Žemą mokytojų kvalifikaciją, Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos kuruojančios lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Daivos Matijošienės nuomone, gali lemti tai, kad kol kas mokytojų kvalifikacijos kėlimo kursai ir seminarai Lietuvoje yra silpni ir menkaverčiai, juose mažai patarimų, mažai naujovių ir dar mažiau naujų krypčių, gerosios patirties pavyzdžių.

O juk daugelis tėvų mokyklos užduotį supranta paprastai: „Vaikas ateina į mokyklą išmokti skaityti, rašyti, skaičiuoti, pažinti pasaulį ir save.“ Bet šitame paprastume – aibė problemų. Juk išmokęs skaityti ir skaičiuoti savęs neišmoksi pažinti.

Kai kurių piliečių nuomone, mokyklos lygis smunka dėl to, kad „per tas reformas mokykla tapo viskuo: ir maitinimo įstaiga, ir socialinių gebėjimų ugdymo prieglauda, ir bendruomenės kultūrnamiu... deja, prarado esminę savo funkciją – teikti mokslo žinias, mokyti“. Mokyklos misija, tikslas, jų nuomone, turėtų būti žinios, teikiamos moderniausiais metodais, geriausiomis priemonėmis, o ne propaganda, ne kalbos apie vertybes: „Mokyklos darbas yra mokyti skaityti, rašyti, matematikos, užsienio kalbų, šiek tiek bendrųjų gamtamokslių, istorijos, geografijos ir menų su fiziniu lavinimu. Tuo jis ir baigiasi, moralės, religijos ar kitokiais aspektais ugdo tėvai.“

Deja, taip manantys žmonės visai nepažįsta dabartinės Lietuvos. Jie tebegyvena praėjusiame šimtmetyje, kai šeima dar tebebuvo vertybė, kai tėvai skirdavo savo vaikams daugiau dėmesio, o ne tiek, kiek šiandien – septynias minutes per parą, ir kai asocialios šeimos dar buvo retenybė. Todėl, norėdama atlikti savo misiją, mokykla šiandien privalo ne tik mokyti, bet ir ugdyti, turi bent iš dalies prisiimti šeimos funkciją. Ir su tuo reikia susitaikyti. Be to, mokykla – ne varžtų tekinimo dirbtuvė, kuriai gali būti taikomi laisvosios rinkos dėsniai; mokykla yra ne tik žinių, bet ir, pasak vieno interneto vartotojo, „dvasios kalvė“, orientuota į vertybes.

Esant tokiai nuomonių įvairovei, visuomenei galbūt reikėtų susitarti dėl švietimo prioritetų: ar siekti standartizuotų testų rezultatų, kuriuos žūtbūt reikia kaip nors (kaip?) gerinti, ar orientuoti mokytojų darbą į mokinių savijautą, kurios neturėtų trikdyti įvairūs reikalavimai? Pavyzdžiui, nevėluoti į pamokas, nepraleidinėti pamokų, reguliariai vykstantys žinių patikrinimai, kurie moksleiviams padėtų objektyviai įvertinti savo pasiekimus, – o tai, sutikite, ne vienam tinginiui ir lepūnėliui gali sugadinti nuotaiką.

Pagaliau galbūt kas nors pasiūlys derinti – ir sugebės suderinti – ir viena, ir kita?..

Naujosios valdžios darbo laikas aiškiai per trumpas, kad būtų nepaviršutiniškai atlikti tie ir kiti „namų darbai“. O be jų sunku tikėtis gerų rezultatų, nes geri norai tinka tik keliui į pragarą grįsti. Galima nuoširdžiai ir norėti, ir stengtis, tačiau rezultatai gali būti ne tie, kurių siekiama. Juk vargu ar buvusios Švietimo ir mokslo ministerijos galvos norėjo būtent žlugdyti Lietuvos švietimą? Tas dabar keikiamas mokinio krepšelis iš pradžių padėjo sutvarkyti mokyklų finansavimą, kuris jau buvo taip sutrikęs, kad mokytojai po kelis mėnesius nebegaudavo algų. Akis badančios ydos išryškėjo tik vėliau, kai mokyklose intensyviai pradėjo mažėti mokinių, o finansavimo sistema nespėjo prisitaikyti prie naujos tikrovės. Beje, ir klasės krepšelis, toks, koks jis dabar siūlomas, jau sulaukė rimtos kritikos. Todėl prieš kerpant reikėtų dar kartą atidžiai viską pamatuoti, įsiklausyti į patyrusių, kvalifikuotų pedagogų, o ne vien biurokratų, vadybininkų, administratorių nuomonę.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataTrasaZapad-2017Karjera
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"