Paieška
LIETUVAGIMTASIS KRAŠTASISTORIJAEKONOMIKAKOMENTARAIPASAULISŠEIMA IR SVEIKATAŠVIETIMAS
ŽMONĖSKULTŪRASPORTASGAMTA IR AUGINTINIAIĮDOMYBĖSMOKSLAS IR ITMULTIMEDIJA
KOMENTARAI

Kaip prispausti valdžią?

 
2017 04 21 6:00

Vienos politikos mokslų srovės, vadinamos naująja dešine, atstovai, kalbėdami apie vietos savivaldą, siūlo turėti kuo daugiau savavaldžių teritorinių vienetų, kurie galėtų patys nustatyti vietos mokesčius ir teikiamas paslaugas.

Vienos politikos mokslų srovės, vadinamos naująja dešine, atstovai, kalbėdami apie vietos savivaldą, siūlo turėti kuo daugiau savavaldžių teritorinių vienetų, kurie galėtų patys nustatyti vietos mokesčius ir teikiamas paslaugas. Tokiu būdu efektyviai veikianti vietos valdžia protingais mokesčiais ir geresnėmis paslaugomis pritrauks daugiau gyventojų, o neefektyviai valdomos teritorijos juos praras, nes žmonės persikels gyventi kitur.

Tokį piliečių „balsavimą kojomis“, kai jie keliasi į tas vietoves, kur valdžia geriau tenkina jų preferencijas, prisimenu visada, kai tik skaitau kokius nors samprotavimus apie mūsų emigraciją ir bandymus ją stabdyti. Juk emigracija reiškia pirmiausia tai, kad Lietuva yra neefektyviai valdoma teritorija (šiuo atveju – valstybė), iš kurios bėga žmonės.

Atrodytų, tai akivaizdi tiesa, nuo kurios garsaus įvardijimo reikia pradėti kalbas apie emigraciją ir jos stabdymą. Deja, tokią akivaizdžią tiesą ypač sunku pripažinti tiems, kas valdo. Ryškiausias pavyzdys, išsisukant nuo šios tiesos pripažinimo, yra Andriaus Kubiliaus Vyriausybės (2008–2012 m.) parengtas dokumentas (pavadintas programa) apie globalią Lietuvą. Negi šios saviapgaulės rengėjai nesuprato, kad globali Lietuva – tai išnykusi Lietuva? Kad Lietuva gali gyvuoti ir išlikti tik kaip lokali?

Gal ir ne visai tinkamas palyginimas, tačiau visuotinai pripažįstama, kad pirmas žingsnis pradedant gydymąsi nuo alkoholizmo yra prisipažinimas, kad esi alkoholikas. Kaip priversti buvusius ir dabartinius valdančiuosius prisipažinti, kad Lietuvą jie valdo neefektyviai? Kas gali pareikalauti iš buvusio ir dabartinio politinio elito atsakomybės už jų sprendimų rezultatus – tokią visuomenę ir valstybę, kurioje socialinė atskirtis yra viena didžiausių Europos Sąjungoje?

Ar galime tikėti buvusiųjų ir dabartinių valdančiųjų susirūpinimu dėl emigracijos? Gal iš tikrųjų jie džiaugėsi ir toliau džiaugiasi, kad tiek žmonių emigravo? Juk jei emigrantai staiga grįžtų į Tėvynę, šitą politinį elitą jie tiesiog nušluotų nuo žemės paviršiaus. Nes tada aiškiai atsiskleistų visa šio elito menkystė – nepagarba samdiniams ir pataikavimas stambiajam verslui.

Kokia jėga gali pakeisti susiklosčiusius socialinių grupių galios santykius, lemiančius tai, kad nyksta vidurinė klasė, o stambusis verslas piktnaudžiauja dominuojama padėtimi?

Ekonomikos ekspertai beveik visuotinai pripažįsta, kad mūsų ūkis atsigauna, tačiau emigracija tik intensyvėja. Kodėl žmonės toliau bėga iš Lietuvos? Greičiausiai todėl, kad ūkio atsigavimo vaisiais naudojasi tik saujelė turtingų visuomenės narių.

Pastaruosius ketverius metus mūsų valstybę valdė vadinamosios kairiosios partijos – socialdemokratai ir „darbiečiai“, tačiau per jų valdymą atotrūkis tarp turtingųjų ir vargstančiųjų visuomenės narių tik padidėjo. Už tai šios partijos buvo nubaustos – „darbiečiai“ nepateko į Seimą, o socialdemokratai patyrė rimtą pralaimėjimą.

Šį pralaimėjimą papildo beveik vienbalsis politikos ekspertų nuosprendis, kad Socialdemokratų partija nesivadovauja socialdemokratinėmis vertybėmis, kad ji visada buvo ir yra verslo (ir labiausiai – stambiojo) interesams atstovaujanti partija.

Jau ne vienus ir ne penkerius metus ekonomikos ekspertai vis kartoja, kad mūsų šalyje samdomasis darbas yra daug labiau apmokestintas nei verslas, ir ypač stambusis. Dar per 2012 metų Seimo rinkimų kampaną televizijos debatų laidoje Aušra Maldeikienė pateikė skaičius, kad ji, būdama universiteto dėstytoja, per metus sumokėjo daug daugiau mokesčių nei verslininkas Viktoras Uspaskichas. Laidoje dalyvavęs verslininkas ir politikas su tuo sutiko. Kas pasikeitė nuo to laiko? Niekas.

Kas gali priversti politinį elitą pertvarkyti mokesčių sistemą taip, kad mokesčių naštą neštų ne tik darbas, bet ir kapitalas? Panaikinti mokesčių lengvatas ir privilegijas, kuriomis naudojasi tam tikros socialinės grupės. Juk valstybė yra visų mūsų, tačiau vieniems jos išlaikymas kainuoja brangiau, kitiems – pigiau.

Kokia jėga gali pakeisti susiklosčiusius socialinių grupių galios santykius, lemiančius tai, kad nyksta vidurinė klasė, o stambusis verslas piktnaudžiauja dominuojama padėtimi šalies ūkyje ir per didele politine įtaka? Į aikštę iškylantys faktai apie Liberalų sąjūdžio santykius su stambiuoju verslu yra tik nedidelė susiklosčiusių galios santykių iliustracija.

Kas finansuos analitinį centrą, kurį sąlyginai pavadinkime Reguliuojamosios rinkos institutu ir kuris galėtų intelektualiai atsverti stambiojo verslo finansuojamo Lietuvos laisvosios rinkos instituto neoliberalią propagandą, esą mūsų valstybė prisiėmusi per daug įsipareigojimų savo piliečiams?

Esu skaitęs ne vieną viešąją paskaitą įvairiuose Lietuvos miestuose. Po paskaitų visada tenka neformaliai pabendrauti su klausytojais ir beveik visada pajuntu baimės atmosferą – žmonės bijo kritikuoti vietos valdžią, nes bijo nukentėti. Kur mes nusiritome? Ar tokią laisvą Lietuvą matė žmonės, stovintys Sąjūdžio mitinguose?

Kaip įveikti baimę kritikuoti savivaldos biurokratiją? Kaip vietos bendruomenes padaryti savo savivaldybės šeimininkėmis? Kodėl nutilo kalbos apie tiesioginius seniūnų rinkimus?

Visi šie klausimai mane kamuoja seniai, tačiau į vieną vietą greitai susidėjo šiomis dienomis žiniasklaidoje perskaičius, kad nepartinis politinis judėjimas „Vilniaus forumas“ surašė kreipimąsi į prezidentę, Seimą ir Vyriausybę „Dėl būtinybės keisti Lietuvos socialinę ir ekonominę politiką“. Kreipimąsi pasirašė daug šalyje žinomų žmonių.

Sutinku, galima sakyti, su visais kreipimosi teiginiais, tačiau nepalieka klausimas, ar jau ne per vėlu? Ar pilietinė visuomenė mūsų šalyje dar turi tiek galios, kad pakeistų susiklosčiusį visuomenės ir valstybės modelį, kuris yra būtent toks ir yra nekeičiamas dėl to, kad, matyt, tenkina ir politinį, ir biurokratinį, ir verslo elitą?

Tačiau šis modelis netenkina jaunų ir darbingų mūsų piliečių, kurie dešimtimis tūkstančių nenutrūkstamai bėga iš Lietuvos.

DALINTIS:
 
SPAUSDINTI
KOMENTARAI
Rubrikos: Informacija:
EkonomikaGamta ir augintiniaiGimtasis kraštasĮdomybėsKontaktai
IstorijaJurgos virtuvėKomentaraiKonkursaiReklaminiai priedai
KultūraLietuvaMokslas ir ITPasaulisPrenumerata
SportasŠeima ir sveikataŠvietimasTrasaKarjera
Žmonės
Visos teisės saugomos © 2013-2017 UAB "Lietuvos žinios"